Klausyk NNP.LT
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose kitąmet numatoma pradėti diegti dvi naujas saugumo technologijas. Lietuvos oro uostai (LTOU) pasirinko stiprinti ne tik fizinę infrastruktūros apsaugą, bet ir gebėjimą greičiau pastebėti bei įvertinti grėsmes oro erdvėje. Bendrovė diegs centralizuotą saugumo stebėsenos platformą ir trijų sluoksnių skraidančių objektų detekcijos sistemą. Keleiviams tai svarbu dėl labai praktinės priežasties: kuo anksčiau nustatoma grėsmė ir kuo greičiau į ją reaguojama, tuo daugiau galimybių išvengti skrydžių vėlavimų, nukreipimų ar laikino oro uosto veiklos stabdymo.
Nauji sprendimai numatyti 2027 metais, tačiau vienas svarbiausių jų terminų jau apibrėžtas tiksliai. Centralizuotą oro uostų infrastruktūros saugumo sistemų stebėjimo platformą planuojama visiškai įrengti iki 2027 metų vidurio. Ji skirta tam, kad skirtingos saugumo sistemos būtų matomos vienoje aplinkoje, o atsakingi darbuotojai nebeturėtų vertinti atskirų signalų atsietai vieno nuo kito. Apie planuojamus sprendimus rugsėjo 30 dieną pranešė LTOU: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3068123/ltou-kitamet-planuoja-irengti-dvi-oro-uostu-saugumo-stiprinimo-technologijas
Viena aplinka vietoje atskirų signalų
Centralizuota platforma apjungs oro uostų infrastruktūros saugumo stebėseną. Praktinė tokio sprendimo reikšmė yra ta, kad informacija iš skirtingų apsaugos priemonių bus sutelkta vienoje sistemoje. LTOU nuo 2022 metų atnaujino perimetro apsaugos signalizacijas, vaizdo stebėjimo priemones ir patekimo į ribotas zonas kontrolę, todėl naujoji platforma turės veikti kaip jungtis tarp jau naudojamų technologijų. Užuot vertinus pavienį vaizdo kameros įrašą, signalizacijos pranešimą ar prieigos kontrolės duomenis atskirose aplinkose, bus galima greičiau susidaryti bendrą saugumo situacijos vaizdą.
LTOU Saugos, saugumo ir atsparumo departamento vadovas Vidas Kšanas pabrėžė, kad naujieji sprendimai sujungs atskiras technologijas į vieningą sistemą ir leis operatyviau reaguoti į kylančias grėsmes. Šis tikslas aktualus visiems trims bendrovės valdomiems oro uostams – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Nors jų veiklos mastas ir kasdieniai keleivių srautai skiriasi, saugumo incidentas bet kuriame iš jų gali turėti tiesioginių pasekmių oro susisiekimui. Todėl centralizuota stebėsena orientuota ne į vieną pavienį įrenginį, o į greitesnį sprendimų priėmimą, kai keli signalai gali rodyti tą pačią riziką.
Iki 2027 metų vidurio numatytas įrengimo terminas rodo, kad tai nėra vien trumpalaikė priemonė reaguojant į konkrečią pastarojo meto situaciją. Platforma papildys jau veikiančią infrastruktūros apsaugą ir sudarys sąlygas ją valdyti nuosekliau. Oro uosto teritorijoje saugumas apima ne vien terminalą ar keleivių patikros vietas: svarbios yra riboto patekimo zonos, perimetras, techninė infrastruktūra ir oro erdvė aplink aerodromą. Viena stebėsenos aplinka turėtų padėti šias skirtingas sritis vertinti kaip bendrą veiklos saugumo sistemą.
Trijų sluoksnių atsakas į objektus ore
Antrasis planuojamas sprendimas – trijų sluoksnių bepiločių orlaivių ir kitų skraidančių objektų detekcijos sistema. Jos paskirtis – aptikti bei identifikuoti objektus oro erdvėje aplink oro uostus. Ši technologija aktuali ne tik dėl dronų: Lietuvos oro uostų veiklą pastaraisiais metais trikdė ir kontrabandiniai balionai. Ankstyvas objekto aptikimas oro erdvėje suteikia daugiau laiko įvertinti situaciją bei pasirinkti saugų veiksmų modelį, prieš jai paveikiant kilimo, tūpimo ar kitus operacinius procesus.
Trijų sluoksnių principas reiškia, kad objektų aptikimas bus stiprinamas ne viena atskira priemone, o keliomis tarpusavyje susietomis pakopomis. LTOU nurodo, kad sistema skirta ne tik užfiksuoti skraidantį objektą, bet ir padėti jį identifikuoti. Oro uosto aplinkoje šis skirtumas svarbus: saugumo sprendimui neužtenka vien žinoti, kad kažkas yra ore, reikia kuo greičiau įvertinti, kokio pobūdžio tai objektas ir kokią grėsmę jis gali kelti. Būtent todėl detekcijos technologija planuojama kartu su centralizuota stebėsenos platforma.
LTOU saugumo strategijoje numatytas konkretus ilgalaikis rodiklis: iki 2028 metų ketvirtojo ketvirčio dronų aptikimo sprendimai turi apimti 100 proc. jautrios oro uostų infrastruktūros. Šis tikslas apibrėžia ne vien naujos sistemos įsigijimą, bet ir jos aprėptį. Jautri infrastruktūra oro uostų teritorijose turi būti apsaugota taip, kad galimos grėsmės būtų pastebimos visoje svarbiausioje veiklos zonoje. 2027 metais planuojama trijų sluoksnių sistema yra vienas etapų siekiant 2028 metų pabaigai nustatyto visiško padengimo.
Balionų grėsmė jau kainavo dešimtis valandų
Sprendimų poreikį geriausiai parodo Vilniaus oro uosto patirtis. Per 2025 metus kontrabandiniai balionai čia sutrikdė daugiau kaip 300 skrydžių. Pasekmes pajuto apie 47 tūkst. keleivių, o bendra oro uosto veiklos stabdymo trukmė priartėjo prie 60 valandų. Šie skaičiai rodo, kad incidentai ore nėra vien pavieniai nepatogumai konkretaus reiso keleiviams. Kai dėl saugumo ribojimų sutrinka pakilimai ir nusileidimai, poveikis gali išplisti į vėlesnius skrydžius, keleivių planus bei visą oro uosto dienos operacijų ritmą.
2026 metais ši problema Vilniuje neišnyko. Dėl kontrabandinių balionų grėsmės oro uosto veikla jau sutriko maždaug 10 kartų. Palyginus su 2025 metų daugiau nei 300 paveiktų skrydžių ir beveik 60 veiklos stabdymo valandų, šis skaičius primena, kodėl oro erdvės stebėsena tapo viena iš svarbiausių saugumo investicijų krypčių. Naujos technologijos pačios savaime nepanaikina oro erdvėje atsirandančių objektų, tačiau turi padėti greičiau juos aptikti, atpažinti ir priimti situaciją atitinkančius veiklos saugumo sprendimus.
Keleiviams oro erdvės incidentai dažniausiai tampa matomi tik tada, kai atidedamas reisas, keičiami vartai, stabdomas įlaipinimas arba skrydis nukreipiamas kitur. Tačiau saugumo valdymas prasideda anksčiau – nuo informacijos surinkimo ir jos įvertinimo. Todėl centralizuotos platformos ir detekcijos sistemos derinys LTOU planuose yra svarbus: viena technologija skirta apjungti duomenis iš infrastruktūros saugumo priemonių, kita – greičiau fiksuoti galimą grėsmę ore. Toks derinys orientuotas į ankstesnę reakcijos stadiją, kol incidentas dar netapo plataus masto skrydžių sutrikimu.
Investicijos į saugumą tęsiasi nuo 2022 metų
Naujieji projektai yra tęsinys investicijų, pradėtų 2022 metais. Nuo tada LTOU į fizinės oro uostų infrastruktūros saugumo stiprinimą investavo daugiau kaip 8 mln. eurų. Už šias lėšas modernizuotos perimetro apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos ir patekimo į ribotas zonas kontrolė. Tai reiškia, kad planuojama centralizuota stebėsenos platforma neatsiras tuščioje vietoje: ji turės papildyti jau atnaujintus apsaugos elementus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose bei padėti jų informaciją panaudoti operatyviau.
Atskirą investicijų dalį sudaro keleivių ir jų bagažo saugumas. 2022–2024 metais LTOU investavo 5,8 mln. eurų be PVM į naujos kartos „Smiths Detection“ kompiuterinės tomografijos bagažo skenerius. Šie įrenginiai įdiegti Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Investicija rodo dvi lygiagrečias saugumo kryptis: terminaluose stiprinama bagažo patikra, o oro uostų teritorijose ir aplinkinėje oro erdvėje – infrastruktūros bei skraidančių objektų stebėsena. Abi kryptys reikalingos tam, kad saugumo grandinė apimtų ir keleivių kelią terminale, ir veiklai svarbią aplinką už jo ribų.
Daugiau kaip 8 mln. eurų infrastruktūros saugumui ir 5,8 mln. eurų bagažo skeneriams nėra tiesiogiai palyginamos išlaidos, nes jos skirtos skirtingoms priemonėms bei laikotarpiams. Vis dėlto abi sumos leidžia matyti, kad LTOU saugumo stiprinimą vertina kaip nuoseklų kelių metų procesą. Nuo 2022 metų modernizuotos fizinės apsaugos priemonės, 2022–2024 metais įrengti naujos kartos bagažo skeneriai, o 2027 metais planuojama pereiti prie platesnės sistemų integracijos bei pažangesnio grėsmių aptikimo ore.
Parengtos ir procedūros oro pavojaus atvejui
Technologijos yra tik viena saugumo sistemos dalis. 2026 metų birželį LTOU viešai pristatė oro pavojaus procedūras, kurios būtų taikomos visuose trijuose bendrovės valdomuose oro uostuose. Raudono signalo atveju Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose stabdoma operacinė veikla, o keleiviai nukreipiami į saugias vietas. Šios procedūros aiškiai apibrėžia, kad esant aukščiausio lygio oro pavojaus signalui prioritetas teikiamas žmonių saugumui, net jei tai reiškia laikiną įprasto oro uosto darbo sustabdymą.
Planuojamos stebėsenos ir detekcijos sistemos su tokiomis procedūromis sudaro vieną logišką grandinę. Technologijos turi padėti anksčiau pamatyti bei įvertinti grėsmę, centralizuota platforma – greičiau sujungti atskirų priemonių informaciją, o oro pavojaus tvarka – aiškiai organizuoti veiksmus tais atvejais, kai rizika reikalauja stabdyti operacijas. Keleiviams tai nereiškia, kad saugumo ribojimų nebeliks, tačiau geriau integruoti sprendimai gali padėti ribojimus taikyti tiksliau ir greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją.
LTOU sprendimas 2027 metais diegti dvi naujas technologijas yra atsakas į realią Lietuvos oro uostų patirtį: nuo 2022 metų jau stiprinta fizinė infrastruktūra, 2025 metais kontrabandiniai balionai Vilniuje paveikė dešimtis tūkstančių keleivių, o 2026 metais grėsmė išliko. Iki 2027 metų vidurio planuojama centralizuota platforma ir trijų sluoksnių objektų aptikimo sistema turi tapti kitu saugumo stiprinimo etapu. Ilgalaikis orientyras taip pat aiškus – iki 2028 metų pabaigos dronų aptikimo priemonėmis padengti visą jautrią oro uostų infrastruktūrą.
Skirtingi terminai, vienas saugumo tikslas
LTOU numatytas darbų grafikas rodo, kad pokytis neapsiribos vienu pirkiniu ar atskiru įrenginiu. Skraidančių objektų aptikimo priemonę bendrovė planuoja diegti 2027 metais, o centralizuotos infrastruktūros stebėsenos platformos įrengimą užbaigti iki tų metų vidurio. Vėlesnis strateginis terminas – 2028 metų ketvirtasis ketvirtis, kai dronų aptikimo sprendimai turi apimti 100 proc. jautrios infrastruktūros. Taigi Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose saugumo stiprinimas planuojamas etapais: nuo atskirų fizinės apsaugos priemonių iki platesnio duomenų sujungimo ir nuolatinės oro erdvės kontrolės.
