Klausyk NNP.LT
Lietuvoje didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemų priežiūra bus skirstoma 11 valstybės institucijų pagal jų veiklos sritis, o bendrą šio modelio darbą koordinuos Ryšių reguliavimo tarnyba. Toks sprendimas svarbus ne vien valstybės įstaigoms: naujos taisyklės tiesiogiai palies bankus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, darbdavius, vartotojams paslaugas siūlančias įmones ir transporto sektorių. Būtent šiose srityse automatizuotos sistemos gali turėti apčiuopiamą poveikį žmogaus sveikatai, darbo galimybėms, finansams ar saugumui. Rugsėjo 30 dieną paskelbtas modelis numato, kad RRT veiks ir kaip bendrasis kontaktinis punktas, ir kaip nacionalinė koordinuojanti rinkos priežiūros institucija. (RRT, 2026 m. rugsėjo 30 d.)
Priežiūra bus dalijama pagal sritis
Vienos institucijos modelio nuspręsta nesirinkti, nes didelės rizikos DI sprendimai naudojami labai skirtingose aplinkose. Finansų sektoriuje tokių sistemų priežiūra numatyta Lietuvos bankui, sveikatos priežiūros srityje – Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Darbo rinkoje taikomais sprendimais rūpinsis Valstybinė darbo inspekcija, vartotojų apsaugos klausimais – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o transporto srityje – Lietuvos transporto saugos administracija. Šios penkios įstaigos yra tik dalis visų 11 numatytų priežiūros institucijų. Toks pasidalijimas reiškia, kad DI sistema bus vertinama ne abstrakčiai, bet atsižvelgiant į konkrečią sritį ir jos rizikas. (LR Seimo teisės akto projektas XVP-1564, 2026 m.)
RRT koordinuojantis vaidmuo turėtų sujungti šį išskaidytą modelį į vieną veikiančią sistemą. Bendrasis kontaktinis punktas yra reikalingas tam, kad rinkos dalyviams ir kitų Europos Sąjungos valstybių institucijoms būtų aišku, kur Lietuvoje kreiptis dėl DI akto įgyvendinimo klausimų. Nacionalinės koordinuojančios rinkos priežiūros institucijos funkcija taip pat reiškia poreikį derinti skirtingų sektorių institucijų veiksmus. Tai itin aktualu tuomet, kai viena DI sistema gali būti naudojama keliomis paskirtimis arba kai jos poveikis peržengia vieno sektoriaus ribas. Vienodas koordinavimas turėtų padėti išvengti situacijos, kai panašios rizikos skirtingose srityse vertinamos pagal nesuderinamus kriterijus.
Įstatymo projektas numato ir skundų tvarką
Nacionalinis priežiūros modelis įtvirtinamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame įstatymo „Dėl Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo“ projekte. Jame numatyta ne tik institucijų kompetencija, bet ir skundų nagrinėjimo bei sankcijų taikymo taisyklės. Tai svarbu asmenims ir organizacijoms, kurie manytų, kad didelės rizikos DI sistema pažeidė jiems taikomus reikalavimus ar sukėlė neigiamų pasekmių. Įstatymo projektas nacionaliniu lygiu papildo tiesiogiai taikomą Europos Sąjungos reglamentą: jis nustato, kuri Lietuvos institucija turi imtis konkretaus klausimo ir kaip bus organizuojamas priežiūros procesas. (LR Seimas, 2026 m. gegužės 27 d.)
Praktikoje toks reguliavimas aktualus ne tik toms bendrovėms, kurios kuria DI modelius. Reikalavimų gali tekti laikytis ir organizacijoms, kurios įsigyja bei naudoja sprendimus darbuotojų atrankai, kreditingumui vertinti, medicinos diagnostikai ar biometrinei identifikacijai. Didelės rizikos kategorija nėra visų DI įrankių sinonimas. Ji skirta tokiems naudojimo atvejams, kuriuose sistemos sprendimas ar rekomendacija gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus gyvenimui, teisėms arba saugumui. Todėl priežiūros institucijų paskirstymas pagal kompetencijas leidžia atsižvelgti į realias sektorių aplinkybes, o ne taikyti visoms technologijoms vienodą, pernelyg bendrą vertinimą.
ES taisyklės jau perėjo į svarbų etapą
Priežiūros pertvarka vyksta įgyvendinant ES Dirbtinio intelekto aktą – Reglamentą (ES) 2024/1689. Jis įsigaliojo 2024 metų rugpjūtį, o pagrindiniai aukštos rizikos DI sistemoms skirti reikalavimai pradėti taikyti 2026 metų rugpjūčio 2 dieną. Taigi Lietuvos priežiūros struktūra kuriama jau prasidėjus vienam svarbiausių reglamento taikymo etapų. ES pasirinktas rizika grįstas modelis reiškia, kad griežčiausi įpareigojimai skiriami ne kiekvienam automatizuotam įrankiui, o toms sistemoms, kurių klaidos, šališkumas arba netinkamas naudojimas gali turėti didžiausių padarinių. (EUR-Lex / „WiseMonks“, 2026 m. vasario 11 d.)
RRT anksčiau pateiktame vertinime nurodyta, kad didelės rizikos sistemos sudaro maždaug 5–15 proc. visų rinkoje naudojamų DI sistemų. Šis intervalas rodo dvi svarbias aplinkybes. Pirma, griežčiausia priežiūra neapims kiekvienos pokalbių programos, teksto redagavimo priemonės ar paprasto automatizavimo sprendimo. Antra, nors procentinė dalis santykinai nedidelė, ji apima jautrias sritis: medicinos diagnostiką, darbuotojų atranką ir biometrinę identifikaciją. Dėl to net ribotas tokių sistemų skaičius reikalauja aiškios institucijų atsakomybės bei technologinės kompetencijos, nes galimos pasekmės nėra vien techninės. (RRT / „Verslo idėjos“, 2025 m. rugsėjo 10 d.)
Verslui svarbios ne tik taisyklės, bet ir baudos
DI aktas Lietuvos verslui reiškia, kad technologijų diegimą reikės vertinti kartu su atitikties pareigomis. Didelės rizikos sprendimus kuriantys ar naudojantys rinkos dalyviai turės atsižvelgti į jiems taikomus reikalavimus, o nacionalinės institucijos gaus aiškesnį pagrindą tikrinti, kaip šios pareigos vykdomos. Pažeidus ES DI akto nuostatas gali grėsti iki 35 mln. eurų arba iki 7 proc. metinės apyvartos siekiančios finansinės sankcijos. Kuris iš šių dydžių būtų taikomas, priklauso nuo konkrečių reglamento nuostatų ir pažeidimo aplinkybių, tačiau pats maksimalus dydis parodo, kad DI atitiktis prilyginama svarbiems organizacijos valdymo klausimams. (Agmis, 2026 m.)
Tokio masto sankcijų riba ypač aktuali įmonėms, kurios DI vertina tik kaip greitesnio darbo ar išlaidų mažinimo priemonę. Pavyzdžiui, darbuotojų atrankos sistema gali padėti apdoroti daug kandidatų, tačiau jos naudojimas darbo rinkoje kelia ir diskriminacijos, skaidrumo bei sprendimų pagrįstumo klausimų. Finansų sektoriuje panašios reikšmės gali turėti sprendimai, susiję su klientų vertinimu. Sveikatos apsaugoje svarbus ne vien technologijos našumas, bet ir jos sąsaja su žmogaus sveikata. Būtent todėl priežiūra priskiriama sektorių institucijoms, o RRT paskirta užduotis palaikyti bendrą nacionalinį koordinavimą.
Inovacijų agentūrai numatyta testavimo erdvė
Greta kontrolės mechanizmų numatyta ir priemonė naujoms technologijoms išbandyti. Inovacijų agentūrai planuojama pavesti notifikuojančiosios institucijos funkcijas bei įkurti bandomąją DI reglamentavimo aplinką, dažnai vadinamą „sandbox“. Tokia aplinka skirta DI sistemoms testuoti prieš joms patenkant į rinką. Jos idėja – sudaryti sąlygas inovatoriams aiškintis reguliavimo reikalavimus praktikoje, o ne tik tada, kai sprendimas jau plačiai naudojamas. Lietuvos startuoliams ir įmonėms tai gali tapti būdu anksčiau įvertinti, kokių saugumo, dokumentavimo ar valdymo sprendimų prireiks kuriant aukštesnės rizikos produktus. (Ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2024 m. liepos 29 d.)
Bandomoji aplinka neturėtų būti suprantama kaip išimtis iš saugumo reikalavimų. Jos paskirtis – padėti inovacijoms derėti su taisyklėmis dar ankstyvoje kūrimo stadijoje. Tai ypač svarbu mažesnėms bendrovėms, kurios gali neturėti tokių pačių teisinės ir techninės atitikties komandų kaip didelės tarptautinės įmonės. Nacionalinio modelio derinys – sektorių priežiūra, RRT koordinavimas ir Inovacijų agentūros testavimo funkcija – rodo bandymą kartu spręsti dvi užduotis: saugoti žmones nuo didelės rizikos sprendimų ir neuždaryti kelio DI produktų kūrimui Lietuvoje.
Seimas siūlo kasmetę atskaitomybę
Priežiūros modelis jau sulaukė politinio vertinimo Seime. Rugsėjo 24 dieną Seimo Ateities komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymų projektų paketui ir pasiūlė numatyti kasmetinę DI akto įgyvendinimo ataskaitą Seimui. Komitetas taip pat pasiūlė parengti priežiūros institucijų kompetencijų žemėlapį. Tokia priemonė būtų reikalinga siekiant aiškiai parodyti, kuri įstaiga atsakinga už konkrečią sritį ir kur baigiasi vienos institucijos bei prasideda kitos kompetencija. Vienuolikos institucijų sistemoje tai yra praktinis saugiklis nuo funkcijų dubliavimo arba priežiūros spragų. (Seimo Ateities komitetas, 2026 m. rugsėjo 24 d.)
Kasmetinė ataskaita Seimui reikštų, kad DI akto įgyvendinimas būtų vertinamas ne vien pradiniame įstatymo priėmimo etape. Reguliarus atsiskaitymas leistų stebėti, kaip nacionalinė sistema veikia augant DI naudojimui ir keičiantis technologijoms. Kompetencijų žemėlapis būtų aktualus ir rinkos dalyviams: įmonei, diegiančiai DI sprendimą keliose srityse, aiškesnis institucijų pasiskirstymas sumažintų neapibrėžtumą, kur kreiptis dėl priežiūros ar konsultacijos. Šie siūlymai papildo RRT koordinavimo funkciją, nes koordinavimui reikalinga ne tik paskirta vadovaujanti institucija, bet ir viešai suprantama atsakomybės schema.
Didžiausias iššūkis – institucijų kompetencija
Vien teisinio modelio nepakaks, jei priežiūros institucijoms stigs gebėjimų suprasti sudėtingas DI sistemas. RRT iniciatyva atliktas „Kurk Lietuvai“ tyrimas parodė, kad net 90 proc. apklaustų Lietuvos priežiūros institucijų neturi pakankamai technologinių žinių ir praktinės patirties dirbant su DI modeliais. Tai ryškus signalas, nes naujajame modelyje numatytos 11 įstaigų turės vertinti skirtingo techninio sudėtingumo sistemas. Žinių trūkumas gali apsunkinti ne tik pažeidimų nustatymą, bet ir vienodą reikalavimų aiškinimą rinkos dalyviams. Todėl kartu su funkcijų paskirstymu būtinas nuoseklus specialistų kvalifikacijos stiprinimas. (RRT / „Verslo idėjos“, 2025 m. rugsėjo 10 d.)
Kompetencijų klausimas susijęs ir su platesne viešojo sektoriaus DI valdysena. Valstybės kontrolė 2025 metų gegužės 9 dieną paskelbto audito išvadose konstatavo, kad viešajame sektoriuje trūksta vientisų DI valdymo procedūrų ir gairių, kurios padėtų užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą. Ši išvada svarbi todėl, kad valstybė vienu metu yra ir DI naudotoja, ir jo priežiūros organizatorė. Jei institucijoms trūksta bendrų procesų, sudėtingiau užtikrinti vienodą technologijų naudojimo bei kontrolės standartą. RRT koordinacinė funkcija ir Seimo siūlomas kompetencijų žemėlapis gali tapti priemonėmis šiai problemai mažinti. (Valstybės kontrolė, 2025 m. gegužės 9 d.)
Skaidrumo pareigos jau taikomos turiniui
DI akto poveikis Lietuvoje jau matomas ir už didelės rizikos sistemų ribų. Nuo 2026 metų rugpjūčio 2 dienos pradėti taikyti skaidrumo reikalavimai, pagal kuriuos turi būti žymimas DI sukurtas arba reikšmingai pakeistas turinys, įskaitant giliąsias klastotes. Ši pareiga aktuali ne tik technologijų bendrovėms, bet ir kiekvienam subjektui, kuris viešai naudoja sintetinį vaizdą, garsą ar kitą pakeistą turinį. Skaidrumo ženklinimas skirtas tam, kad žmonės galėtų atskirti, kada susiduria su autentiška informacija, o kada – su DI sukurtu ar pakeistu rezultatu. (LRTK, 2026 m. rugpjūčio 19 d.)
Vienuolikos institucijų priežiūros modelis todėl yra platesnio pokyčio dalis, o ne atskiras administracinis sprendimas. Lietuvoje formuojama sistema, kurioje didelės rizikos DI sprendimai bus prižiūrimi pagal sektorių, RRT užtikrins bendrą koordinavimą, o Seimas sieks kasmetinės atskaitomybės. Verslui svarbiausia išvada – DI diegimas jautriose srityse nebėra vien technologinis projektas. Jis susijęs su teisinėmis pareigomis, galimomis didelėmis sankcijomis, skaidrumu ir gebėjimu pagrįsti, kad sistema naudojama saugiai. Valstybei svarbiausias artimiausias uždavinys bus paversti nustatytą institucijų schemą veikiančia kompetencijų ir praktinės priežiūros sistema.
Šaltiniai
- RRT: dirbtinio intelekto sistemų priežiūrą Lietuvoje numatoma pavesti 11 institucijų
- Ateities komitetas: DI plėtra turi būti grindžiama teisiniu aiškumu, infrastruktūros atsparumu ir Lietuvos interesais – BNS Spaudos centras
- Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo“ projektas – LR Seimas
- Dirbtinio intelekto priežiūra Lietuvoje: RRT inicijuotas tyrimas rodo – būtina stiprinti kompetencijas – Versloidejos.lt
- ES dirbtinio intelekto aktas: viskas, ką verslui reikia žinoti – Agmis
