Klausyk NNP.LT
Rusijos pradėta Ukrainos Bevaikščių sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio, vadinamo „Madiaru“, paieška yra pasaulio naujiena, turinti reikšmės ir Lietuvai. Karas Ukrainoje sparčiai keičia Europos saugumo sampratą: mažos, technologiškai pažangios dronų grupės gali daryti poveikį, kurio anksčiau buvo tikimasi iš didelių karinių junginių. 51 metų Ukrainos karininkas tapo tokiu svarbiu taikiniu, kad Rusijos valdžia, remiantis rugsėjo 28 dieną paskelbtu „The Wall Street Journal“ tyrimu, už duomenis apie jo buvimo vietą siūlo 20 mln. JAV dolerių atlygį. Ši suma esą siūloma per posovietinės erdvės kriminalinius tinklus.
20 mln. dolerių premija rodo, kad Maskva R. Brovdį vertina ne kaip eilinį lauko vadą, o kaip reikšmingą Ukrainos technologinio karo organizatorių. Atlygis skirtas ne už bendrą informaciją apie jo veiklą, bet konkrečiai už duomenis, kurie padėtų nustatyti jo buvimo vietą. Tokia užduotis ypač pavojinga žmogui, kurio darbas susijęs su operacijomis prieš Rusijos pajėgas ir jų infrastruktūrą. Pasitelkiami kriminaliniai tinklai taip pat liudija, kad informacijos ieškoma ne vien įprastais kariniais ar žvalgybiniais kanalais. Už vieną lokacijos duomenį siūloma suma prilygsta dideliam strateginiam statymui, kuriuo siekiama paralyžiuoti Ukrainos bepiločių pajėgų vadovybę.
Rusijos spaudimas turi ir teisinį fasadą. 2026 metų kovą Rusijos karinis teismas R. Brovdį už akių nuteisė kalėti iki gyvos galvos, jam pareiškęs suklastotus kaltinimus terorizmu. Toks nuosprendis nepakeičia jo padėties Ukrainoje, tačiau papildo politinio ir fizinio persekiojimo kampaniją. Kovo sprendimas ir rugsėjį viešumon iškilusi 20 mln. dolerių premija sudaro vieną vaizdą: Rusija mėgina vadą paversti išskirtiniu taikiniu tiek propagandinėje, tiek operacinėje erdvėje. R. Brovdžio vadovaujama struktūra atakuoja Rusijos pajėgas bepiločiais orlaiviais, todėl Kremliaus interesas jį surasti tiesiogiai siejamas su karo lauko nuostoliais.
Maža pajėgų dalis, bet trečdalis nuostolių
Pats R. Brovdis nurodo skaičių, paaiškinantį, kodėl jis tapo vienu geidžiamiausių Rusijos taikinių. Jo vadovaujamos Bevaikščių sistemų pajėgos sudaro tik apie 2,5 proc. visų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, tačiau per pastaruosius metus joms tenka maždaug 33 proc. visų Rusijos kariuomenės nuostolių. Kitaip tariant, santykinai nedidelė karių dalis padaro maždaug trečdalį priešo patiriamų netekčių. Šis santykis išryškina dronų karo logiką: svarbus tampa ne vien karių skaičius, bet ir gebėjimas greitai aptikti tikslą, perduoti informaciją bei tiksliai smogti dideliu atstumu.
Toks efektyvumas padeda suprasti ir asmeninę R. Brovdžio riziką. Jei 2,5 proc. kariuomenės pajėgų sugeba daryti apie trečdalį Rusijos nuostolių, jų vadovavimo grandis tampa itin vertinga priešininkui. Tai nereiškia, kad vienas žmogus priima kiekvieną taktinį sprendimą, tačiau vado organizacinė patirtis, operacijų valdymo būdai ir jo kuriama struktūra yra sunkiai pakeičiami karo metu. Būtent todėl medžioklė nukreipta į buvimo vietą, o ne vien į viešus pareiškimus. Rusijai svarbu ne tik ginčyti jo reputaciją, bet ir fiziškai sutrikdyti sistemą, kuri padeda Ukrainai kompensuoti mažesnius tradicinių ginklų ir karių resursus.
R. Brovdžio pradinis dalinys „Madiaro paukščiai“ už šią veiklą taip pat sumokėjo itin aukštą kainą. Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios žuvo 79 šio pradinio dalinio kovotojai. Jų pavardės iškaltos ant bunkerio sienos, todėl skaičius vadui nėra vien statistinis įrašas. R. Brovdžio pateiktu vertinimu, už kiekvieną žuvusį „Madiaro paukščių“ narį jo pajėgos nukovė arba sužeidė 656 Rusijos karius. Šis santykis parodo ne tik technologinį efektyvumą, bet ir tai, kokiu mastu dalinio patirtis, sukaupta nuo 2022 metų, buvo paversta nuolatine operacine sistema.
Bunkeris, kuriame nutyla visi signalai
Dėl grėsmės gyvybei R. Brovdis dirba giliai slaptame bunkeryje Pietryčių Ukrainoje. Saugumo taisyklės čia skirtos panaikinti net menkiausią galimybę netyčia palikti skaitmeninį pėdsaką. Lankytojai privalo išjungti telefonų geolokaciją, įjungti skrydžio režimą ir įrenginius sudėti į Faradėjaus krepšius. Šie krepšiai blokuoja „Wi‑Fi“, „Bluetooth“ ir GPS signalus. Į slaptą vietą žmonės vežami automobiliais tamsintais langais, kad maršruto ir aplinkos nebūtų galima lengvai atpažinti. Tokios priemonės tiesiogiai susijusios su paskelbta premija: bet kuris signalas ar nuotraukoje užfiksuota detalė galėtų turėti didelę kainą.
Požeminėje vadavietėje saugumas derinamas su nuolatine karo lauko stebėsena. Ant R. Brovdžio stalo veikia elektroninis skaitiklis, fiksuojantis tos dienos Rusijos nuostolius. Per vieną interviu jo rodmuo pakilo nuo 302 iki 343 – tai yra 41 sunaikintas arba sužeistas Rusijos karys per pokalbio laiką. Skaitiklis nėra vien simbolinis objektas: jis atspindi vado poreikį realiu laiku matyti pajėgų veiklos rezultatą. Bunkeris todėl yra ne pasyvi slėptuvė, o saugiai izoliuotas operacijų centras, kuriame sprendimai priimami pagal nuolat atnaujinamus duomenis apie mūšio eigą.
Ryšio blokavimas Pietryčių Ukrainos bunkeryje atskleidžia, kaip pasikeitė vadų apsauga dronų ir išmaniųjų telefonų karo sąlygomis. Anksčiau pavojų vadavietei pirmiausia keldavo fizinis žvalgymas, artilerija arba priešo diversantai. Šiuo atveju riziką gali didinti ir paprastas telefono prisijungimas prie tinklo, „Bluetooth“ signalas ar palikta aktyvi geolokacija. Faradėjaus krepšiai, skrydžio režimas ir tamsinti automobilio langai veikia kaip vienos sistemos dalys. Jos tikslas – neleisti susieti žmogaus, ryšio įrenginio ir konkrečios vietos. Siūloma 20 mln. dolerių premija paaiškina, kodėl net lankytojams taikomas toks griežtas režimas.
Nuo grūdų verslo iki dronų pajėgų vadovybės
R. Brovdis gimė 1975 metų rugpjūčio 9 dieną Užhorode, jam yra 51 metai. Iki karo jis buvo žinomas ne kariuomenėje, o verslo ir žemės ūkio sektoriuose: vadovavo grūdų prekybos projektui „Granum“ ir ėjo Ukrainos agrarinės biržos pirmininko pareigas. Ši biografijos dalis ryškiai kontrastuoja su dabartiniu vaidmeniu slaptame kariniame bunkeryje. Vis dėlto verslo patirtis, susijusi su organizavimu, procesų koordinavimu ir didelių srautų valdymu, dabar įgauna kitą prasmę. Per ketverius karo metus jis iš civilinio sektoriaus vadovo tapo vienu labiausiai Rusijos ieškomų Ukrainos karinių lyderių.
Jo karinė kelionė prasidėjo dar iki plataus masto invazijos. 2022 metų vasario 7 dieną R. Brovdis įstojo į Kijevo Obolonės teritorinę gynybą. Tų pačių metų gegužę ir birželį jis subūrė 26 žmonių bepiločių grupę, vėliau pavadintą „Madiaro paukščiais“. Pradžia buvo nedidelė – kelių dešimčių žmonių komanda, veikusi karo pradžios chaose. Tačiau iš šios grupės išaugo pajėgos, kurių veiklos rezultatai dabar skaičiuojami trečdaliu Rusijos kariuomenės nuostolių. 2025 metų birželio 3 dieną R. Brovdis paskirtas Ukrainos Bevaikščių sistemų pajėgų vadu.
Ši karjeros seka leidžia matyti, kaip greitai Ukrainos gynyboje išaugo bepiločių sistemų reikšmė. Nuo 26 žmonių grupės, sukurtos 2022 metų vėlyvą pavasarį, iki visų Bevaikščių sistemų pajėgų vadovybės 2025 metų birželį praėjo kiek daugiau nei treji metai. Šio laikotarpio rezultatas yra ir naujas Rusijos taikinys: žmogus, kurio adresui nustatyti siūloma 20 mln. dolerių. „Madiaro paukščių“ patirti 79 žuvusiųjų nuostoliai primena, kad plėtra vyko nuolatinių kovų sąlygomis, o ne saugioje technologijų bandymų aplinkoje.
Smūgiai laivynui ir pamoka NATO
R. Brovdžio vadovaujami padaliniai veikia ne tik sausumos fronte. Per 10 savaičių trukusią operaciją „MoLoChKa“ Azovo ir Juodojoje jūrose jie sekė ir atakavo 285 Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno laivus. Toks operacijos mastas rodo, kad bepiločių sistemų panaudojimas apima ir jūrines užduotis, kur svarbu surasti judantį objektą, palaikyti jo stebėjimą bei pasirinkti momentą smūgiui. Skaičius – 285 laivai per maždaug du su puse mėnesio – leidžia kalbėti apie nuoseklią kampaniją, o ne pavienius išpuolius. Rusijos laivybos ir karinės logistikos pažeidžiamumas todėl tampa dar vienu Maskvos motyvu persekioti šį vadą.
Apie platesnę dronų karo pamoką R. Brovdis kalbėjo 2025 metų liepą Vysbadene vykusioje konferencijoje. Ten jis NATO generolams pareiškė, kad Vakarų valstybės nėra pasirengusios šiuolaikiniam bepiločių orlaivių karui. Savo vertinimą jis grindė Ukrainos kasdienybe: Rusija šalį kasdien puola maždaug 300–400 bepiločių orlaivių. Toks intensyvumas reiškia, kad oro gynybai ir kariuomenės vadovavimui tenka veikti ne reaguojant į pavienius incidentus, o nuolatinio masinio spaudimo sąlygomis. NATO valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, ši Ukrainos patirtis aktuali kaip reali, o ne teorinė karinių technologijų pamoka.
R. Brovdžio istorijoje susikerta keli dabartinio karo bruožai: nedidelės pajėgos, disproporcingai didelis poveikis, nuolatinė asmeninė grėsmė ir technologijų nulemtas saugumo režimas. Rusijos siūloma 20 mln. dolerių premija, 2026 metų kovą paskelbtas nuosprendis iki gyvos galvos ir griežtai izoliuotas bunkeris rodo, kad mūšis vyksta ne tik dėl teritorijos. Jis vyksta ir dėl žmonių, kurie geba sukurti veikiančias naujo tipo karo sistemas. Tuo pat metu 2,5 proc. Ukrainos kariuomenės sudarančių bepiločių pajėgų indėlis į maždaug 33 proc. Rusijos nuostolių verčia iš naujo vertinti, kaip ateityje bus matuojama karinė galia.
Medžioklė, kuri atskleidžia prioriteto mastą
20 mln. JAV dolerių atlygis už informaciją apie R. Brovdžio buvimo vietą išsiskiria ne vien suma. Jis rodo, kad Maskva jo vadovaujamas bepiločių sistemų operacijas vertina kaip strategiškai reikšmingą grėsmę. 2026 metų kovą Rusijos karinio teismo už akių paskirtas įkalinimas iki gyvos galvos dėl „terorizmo“ šią spaudimo kampaniją papildė teisiniu sprendimu, kurio Kijevas nelaiko pagrįstu. Kai kartu taikomos kriminalinių tinklų paieškos, nuosprendis ir fizinio saugumo priemonės, vado apsauga tampa ne asmeniniu klausimu, o kasdiene karinės vadovybės operacijų sąlyga.
Šaltiniai
- Sėdi požemyje ir drebina Maskvą: štai už ką Putinas siūlo milžiniškus pinigus!
- Russia offers US$20 million reward for information on Unmanned Systems Forces commander Magyar – WSJ / Ukrainska Pravda
- Russia Reportedly Offers $20M to Locate 'Madyar' – Kyiv Post
- Russia offers '$20 mln bounty' on Ukraine's top drone commander – TVP World
