Klausyk NNP.LT
Graikijos bendrovė „ALTUS-LSA“ kartu su Europos gynybos pramonės įmone „MBDA“ 2026 m. birželio 2 d. NATO raketų bandymų poligone NAMFI, Kretoje, sėkmingai atliko taktinio bepiločio orlaivio „KERVEROS“ bandomuosius raketų išmetimo šūvius. Lietuvos skaitytojams tai yra pasaulio gynybos technologijų naujiena: NATO erdvėje bandoma vertikalaus kilimo platforma, kuri iš oro gali nešti dvi valdomas prieštankines raketas. Bandymas vyko Graikijoje esančiame poligone ir buvo skirtas įvertinti, kaip bepiločio aparato platforma elgiasi paleidžiant ginkluotę. „Unmanned Systems Technology“ 2026 m. rugpjūčio 4 d. nurodė, kad tai buvo pirmieji tokio tipo realūs „KERVEROS“ raketų išmetimo bandymai.
Bandytas ne vien raketos paleidimas, bet ir platformos stabilumas
Kretos NAMFI poligone vykęs bandymas buvo susijęs su pačios bepiločio aparato konstrukcijos elgsena, kai nuo jos atskiriama raketa. „ALTUS-LSA“ patvirtino, kad po raketos išmetimo neužfiksuota skrydžio nestabilumo ar virpesių. Šis rezultatas svarbus konkrečiai „ATLAS 8“ platformai, ant kurios kuriamas kovinis „KERVEROS“ variantas: bandymu tikrinta, ar paleidimo momentas nepakenkia tolesniam orlaivio skrydžiui. Bendrovės vertinimu, sėkmingi šūviai parodė platformos brandą. Taigi 2026 m. birželio 2 d. Kretoje buvo tikrinama ne vien galimybė pakelti raketą, bet ir tai, ar oktopteris po jos paleidimo išlaiko stabilų skrydį.
„KERVEROS“ remiasi 120 kilogramų oktopteriu
Taktinis kovinis dronas „KERVEROS“ sukurtas „ATLAS 8“ oktopterio pagrindu. Oktopteris yra aštuonis rotorius turintis orlaivis, o ši platforma gali vertikaliai pakilti ir nusileisti. Didžiausias „ATLAS 8“ pakilimo svoris siekia 120 kilogramų, o naudingoji keliamoji galia – iki 50 kilogramų. Šie du skaičiai apibrėžia platformos ribas: į bendrą 120 kilogramų pakilimo masę įskaičiuojama visa skrydžiui reikalinga įranga ir krovinys, o iki 50 kilogramų sudaro galima naudingo krovinio dalis. „Army Recognition“ 2024 m. lapkričio 6 d. šią konfigūraciją aprašė kaip pagrindą, iš kurio formuojama ginkluota „KERVEROS“ sistema.
Dvi „AKERON MP“ raketos vien pagal jų nurodytą masę sudaro 30 kilogramų krovinio, nes kiekviena sveria po 15 kilogramų. Tai reiškia, kad toks raketų komplektas telpa į iki 50 kilogramų siekiančią „ATLAS 8“ naudingosios apkrovos ribą, paliekant dalį šios ribos kitai su sistema susijusiai įrangai. Vis dėlto pateikta informacija nenurodo visos konkrečios ginkluotos konfigūracijos masės, todėl 120 ir 50 kilogramų rodikliai apibūdina platformos technines galimybes, o ne vien raketų svorį. Būtent oktopterio konstrukcija leidžia dronui veikti be kilimo ir tūpimo tako – tai viena iš savybių, kuri skiria jį nuo įprastų fiksuoto sparno orlaivių.
Elektrinė versija skraido 35 minutes, hibridinė planuojama ilgesniems maršrutams
Elektrinė „KERVEROS“ pagrindo versija gali pasiekti iki 80 kilometrų per valandą greitį, pakilti į iki 5 000 metrų aukštį ir skristi iki 35 minučių. Greta jos kuriamas hibridinis modelis, kuriam numatyta trijų–keturių valandų skrydžio trukmė ir iki 100 kilometrų įveikiamas atstumas. Tai yra skirtingų versijų parametrai: 35 minučių riba taikoma elektriniam variantui, o ilgesnis, trijų–keturių valandų skrydis yra planuojamo hibridinio modelio charakteristika. „Army Recognition“ 2025 m. gegužės 8 d. pateikė šiuos rodiklius, kurie rodo skirtumą tarp dabartinės elektrinės ir kuriamos hibridinės platformos paskirties.
Skrydžio rodikliai nusako, kokiomis sąlygomis platforma gali gabenti krovinį, tačiau jie savaime nereiškia raketų veikimo atstumo. Drono elektrinės versijos didžiausias iki 80 kilometrų per valandą greitis, 5 000 metrų aukščio riba ir iki 35 minučių trukmė yra orlaivio charakteristikos. Tuo metu 100 kilometrų ir trijų–keturių valandų skaičiai susiję su kuriamu hibridiniu modeliu. Atskirti šiuos parametrus svarbu todėl, kad „KERVEROS“ ginkluotės nuotolis matuojamas kilometrais nuo paleidimo vietos iki taikinio, o paties drono nuotolis ir buvimo ore laikas priklauso nuo pasirinktos platformos versijos.
Dvi penktos kartos „AKERON MP“ raketos
„KERVEROS“ ginkluotę sudaro dvi „MBDA“ gaminamos valdomos prieštankinės raketos „AKERON MP“. Kiekviena jų sveria po 15 kilogramų, todėl dvi raketos sudaro 30 kilogramų masę. Jų veikimo nuotolis yra didesnis nei 4 kilometrai ir gali siekti iki 5 kilometrų. „MBDA Systems“ ir „EDR Magazine“ 2022 m. birželio 8 d. „AKERON MP“ apibūdino kaip vieninteles pasaulyje kovos sąlygomis išbandytas penktos kartos valdomas prieštankines raketas. Šiame projekte dvi tokios raketos integruojamos su vertikaliai kylančiu oktopteriu, kurio naudingoji apkrova yra iki 50 kilogramų.
Didesnis nei 4 kilometrų nuotolis reiškia, kad paleidimo platforma neprivalo būti prie pat taikinio. Vis dėlto pateiktoje informacijoje didžiausia riba nurodyta iki 5 kilometrų, todėl negalima šių raketų veikimo galimybių apibūdinti platesniu nuotoliu. Dvi raketos suteikia vienai platformai dvi atskiras valdomos ginkluotės vienetas, o jų 15 kilogramų masė yra svarbi vertinant, kaip jos dera su 120 kilogramų didžiausio pakilimo svorio oktopteriu. NAMFI bandymai patikrino būtent tokios ginkluotės išmetimą iš bepiločio orlaivio, o ne vien teorinę raketų ir platformos suderinamumo galimybę.
Kovinė galvutė skirta šarvams ir betoninėms konstrukcijoms
„AKERON MP“ turi tandeminę kovinę galvutę, kuri gali pramušti iki 1 000 milimetrų valcuoto homogeninio šarvo ir iki 2 000 milimetrų betono. Šie du rodikliai apibrėžia skirtingus taikinių tipus: vienas susijęs su šarvuota technika, kitas – su betoninėmis konstrukcijomis. „Army Recognition“ 2026 m. rugpjūčio 19 d. nurodė, kad dėl tokių savybių raketa gali būti naudojama prieš modernius tankus su reaktyviaisiais šarvais, taip pat prieš bunkerius ir įtvirtintus objektus. Todėl „KERVEROS“ numatyta paskirtis neapsiriboja vien šarvuočiais – į ją įtraukiami ir sustiprinti statiniai.
Tandeminės galvutės nurodytos skvarbos ribos neturėtų būti painiojamos su raketos veikimo nuotoliu. Iki 1 000 milimetrų šarvo ir iki 2 000 milimetrų betono yra taikinio medžiagos įveikimo rodikliai, o daugiau nei 4–5 kilometrų atstumas nusako, iš kokio nuotolio gali veikti raketa. Bepilotė sistema šias savybes sujungia vienoje 120 kilogramų pakilimo masės klasės platformoje: ji gali vertikaliai pakilti, gabenti dvi po 15 kilogramų sveriančias raketas ir būti naudojama prieš šarvuotus ar įtvirtintus taikinius pagal nurodytas ginkluotės galimybes.
Valdymas numatytas dviem režimais už tiesioginio matomumo ribų
„KERVEROS“ valdomas sistema „M3NTOR“, kuri leidžia naudoti du raketų paleidimo būdus. Pirmasis yra „iššauk ir pamiršk“ režimas, kai po paleidimo raketa pati tęsia nukreipimą į taikinį. Antrasis – „operatorius valdyme“, kai operatorius išlaiko dalyvavimą valdant raketos veikimą. Abu režimai numatyti už tiesioginio matomumo ribų, o tai reiškia, kad veikimas gali vykti ne vien tada, kai operatorius taikinį mato tiesiogiai. Tam naudojami dviejų juostų infraraudonųjų ir televizijos kamerų nusitaikymo bei duomenų perdavimo kanalai.
Šios valdymo galimybės susijusios su pačia „AKERON MP“ integracija į „KERVEROS“, o ne su vien tik drono skrydžio valdymu. Infraraudonųjų ir televizijos kamerų kanalai suteikia du skirtingus vaizdo informacijos šaltinius nusitaikymui bei duomenų perdavimui. Už tiesioginio matomumo ribų veikianti sistema leidžia pasirinkti autonomiškesnį „iššauk ir pamiršk“ variantą arba režimą, kuriame operatorius lieka valdymo grandinėje. „Unmanned Systems Technology“ 2026 m. rugpjūčio 4 d. šiuos du režimus ir kamerų kanalus nurodė aprašydama „M3NTOR“ sistemos galimybes.
Palyginimas su raketas nešančiais sraigtasparniais
„KERVEROS“ yra vertikalaus kilimo ir tūpimo dronas, todėl jam nereikia kilimo ir tūpimo tako. Pateiktame palyginime nurodoma, kad jis gali suteikti tiksliosios ugnies galią, analogišką kariniams sraigtasparniams, nešantiems „Hellfire“ ar kitas prieštankines raketas, tačiau už gerokai mažesnę platformos kainą. Šis palyginimas kalba apie platformos kainą ir kilimo infrastruktūros poreikį, o ne teigia, kad visos drono ir sraigtasparnio charakteristikos yra vienodos. 120 kilogramų didžiausio pakilimo svorio oktopteris ir raketas nešantis karinis sraigtasparnis yra skirtingos klasės priemonės, tačiau abu gali būti naudojami valdomai prieštankinei ginkluotei gabenti.
Vertikalaus kilimo savybė šiame kontekste yra tiesiogiai susieta su veikimu be tako. „KERVEROS“ gali pakilti ir nusileisti kaip oktopteris, o ne kaip įprastas lėktuvas, kuriam reikalingas pakilimo ruožas. Palyginime su „Hellfire“ ginkluotais sraigtasparniais akcentuojama galimybė siekti tiksliosios ugnies už mažesnę platformos kainą. Tai nėra paskelbta konkreti kainos suma ar viešas finansinis pasiūlymas: pateiktoje medžiagoje nenurodomos nei drono, nei sraigtasparnio įsigijimo išlaidos. Nurodomas tik kainos santykio vertinimas ir infrastruktūros skirtumas.
Pristatymas planuojamas rudenį, tiekimai – iki metų pabaigos
„ALTUS-LSA“ ir „MBDA“ kitą „KERVEROS“ komercializavimo etapą planuoja pristatyti 2026 m. rudenį. Pirmuosius ginkluotės komplektus užsakovams bendrovės numato pristatyti iki 2026 m. pabaigos. Tai yra planuojamos datos, todėl jos skiriasi nuo jau įvykusio 2026 m. birželio 2 d. bandymo Kretoje. Vasaros pradžioje buvo atlikti bandomieji raketų išmetimo šūviai, rudenį numatytas kitas komercializavimo etapas, o iki gruodžio 31 d. planuojami pirmieji pristatymai klientams. „AhBlickLive“ ir „Unmanned Systems Technology“ šį grafiką paskelbė 2026 m. rugpjūčio 4 d.
Komercializavimo planas susijęs su ginkluotės komplektais, o ne su teiginiu, kad sistema jau tiekiama. Todėl šiuo metu svarbiausia viešai nurodyta seka yra aiški: birželio 2-ąją Kretoje atlikti bandymai, 2026 m. rudenį numatytas pristatymas ir iki metų pabaigos planuojami pirmieji komplektai užsakovams. Bandymų rezultatas, kai po raketos išmetimo nefiksuotas nestabilumas ar virpesiai, sudaro techninį pagrindą tolesniam projekto etapui, tačiau pristatymų terminas pateikiamas kaip bendrovių planas.
Platformą numatyta pritaikyti ir fregatose
„ALTUS-LSA“ taip pat yra pasirašiusi memorandumą su „Naval Group“ dėl ginkluotos „KERVEROS“ platformos pritaikymo ir integravimo operacijoms iš NATO šalių karinių jūrų pajėgų fregatų. Memorandumas rodo numatytą jūrinę sistemos plėtros kryptį: platforma svarstoma ne vien sausumos dislokavimo aplinkoje, bet ir laivų operacijoms. Tai nėra pranešimas apie jau užbaigtą integraciją ar pradėtus tiekimus fregatoms – kalbama apie susitarimą dėl pritaikymo ir integravimo. „Unmanned Systems Technology“ apie memorandumą su „Naval Group“ paskelbė 2025 m. gegužės 7 d.
Fregatų kryptis papildo 2026 m. birželį Kretoje vykusius bandymus platesniu galimo panaudojimo planu. Viena projekto dalis yra „ATLAS 8“ oktopterio stabilumas, dvi „AKERON MP“ raketos ir jų valdymas už tiesioginio matomumo ribų. Kita – numatytas platformos pritaikymas NATO šalių karinių jūrų pajėgų fregatose. Abu aspektai remiasi skirtingais etapais: memorandumas pasirašytas 2025 m. gegužę, realūs raketų išmetimo bandymai atlikti 2026 m. birželį, o sistemos komercializavimo pristatymas suplanuotas tų pačių metų rudenį.
Šaltiniai
- ALTUS-LSA & MBDA Complete First Live Ejection Firing Trials for KERVEROS Unmanned Strike Platform
- Euronaval 2024: Greece's Altus LSA Introduces First Anti-Tank Drone Equipped with French Akeron MP Missiles
- AKERON, the new unique family of fifth-generation combat weapons
- Heavy Lift UAS to be Integrated onto Naval Platforms
- unmannedsystemstechnology.com
- armyrecognition.com
- armyrecognition.com
- edrmagazine.eu
- armyrecognition.com
- ahblicklive.com
- unmannedsystemstechnology.com
- Naujas NATO dronas su penktos kartos raketomis (Video)
