Būsto paskolų gavėjams: refinansavimas įmanomas ir su subsidija

Valstybės subsidijuota būsto paskola nėra kliūtis refinansuoti kreditą kitame banke ar kredito unijoje. Tačiau valstybės paramą išsaugoti galima tik tada, kai paskola perkeliama į nustatytus reikalavimus atitinkančią finansų įstaigą, turinčią galiojančią sutartį su valstybės institucijomis dėl tokios paramos teikimo. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl palankesnių finansavimo sąlygų neužtenka pasirinkti vien mažesnes išlaidas ar kitą kredito davėją: subsidiją turintis paskolos gavėjas turi įvertinti ir naujosios įstaigos teisę teikti būsto kreditus su valstybės finansine paskata. Ši sąlyga aktuali tiems, kurie įsigijo pirmąjį būstą naudodamiesi valstybės parama. Tokią refinansavimo galimybę ir paramos išsaugojimo sąlygą rugsėjo 27 dieną nurodė LRT.

Refinansuoti galima, bet įstaigos pasirinkimas lemia subsidijos likimą

Refinansavimas šiuo atveju reiškia esamos būsto paskolos perkėlimą kitam kredito davėjui. Valstybės subsidija savaime neuždaro tokios galimybės, todėl paskolos gavėjas gali ieškoti kitų finansavimo sąlygų. Vis dėlto subsidijuojamo kredito situacija skiriasi nuo paskolos, kuri buvo suteikta be valstybės finansinės paskatos: persikeliant būtina išlaikyti ryšį su paramos teikimo tvarka. Jeigu naujoji finansų įstaiga neatitinka nustatytų reikalavimų arba neturi galiojančios sutarties su valstybės institucijomis, paskolos perkėlimas negali būti vertinamas kaip būdas kartu išsaugoti valstybės paramą. Todėl svarbiausias praktinis klausimas nėra vien tai, ar paskolą galima refinansuoti, bet ir ar pasirinktas naujas kredito davėjas gali perimti būsto kreditą su subsidija.

Ši taisyklė nekeičia pačios galimybės derėtis dėl paskolos finansavimo, tačiau nustato ribą tiems, kurie nori kartu išlaikyti suteiktą paramą. Kredito gavėjui svarbu atskirti du dalykus: refinansuoti paskolą galima, o subsidijos išsaugojimas priklauso nuo naujos finansų įstaigos statuso. Finansų įstaiga turi būti ne tik pasirengusi suteikti ar perimti būsto kreditą, bet ir turėti reikiamą sutartį dėl valstybės paramos. Tokia sąlyga taikoma nepriklausomai nuo to, ar paskola perkeliama į banką, ar į kredito uniją. Ji leidžia paskolos gavėjui ieškoti palankesnių sąlygų, tačiau kartu reiškia, kad sprendimas turi būti derinamas su konkrečiomis valstybės finansinės paskatos taisyklėmis.

Trisdešimt penkios kredito unijos yra pasirašiusios sutartis dėl paskatos

Vieną iš finansų įstaigų grupių, į kurias gali orientuotis subsidijuotą būsto kreditą turintys gyventojai, sudaro LKU grupės kredito unijos. Šiai grupei Lietuvoje priklauso 35 kredito unijos, pasirašiusios sutartis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija dėl būsto kreditų su valstybės finansine paskata teikimo. Šis skaičius nereiškia, kad visos refinansavimo sąlygos kiekvienoje unijoje yra vienodos, tačiau jis parodo, kad valstybės paramos reikalavimus atitinkančių kredito unijų tinklas apima 35 įstaigas. Apie sutartis ir jų turinčių unijų skaičių rugsėjo 25 dieną paskelbė LKU kredito unijų grupė.

Paskolos gavėjui šis faktas svarbus todėl, kad valstybės subsidijos išsaugojimas siejamas su konkrečiu naujojo kredito davėjo reikalavimų atitikimu. Vien tik tai, kad įstaiga teikia būsto paskolas, dar nėra tas pats, kas teisė teikti kreditus su valstybės finansine paskata. Todėl refinansuojant subsidijuojamą paskolą svarbus ne abstraktus finansų rinkos pasirinkimas, o finansų įstaigos galiojanti sutartis su valstybės institucijomis. Trisdešimt penkios LKU grupei priklausančios unijos yra konkretus sutartis turinčių įstaigų segmentas, tačiau pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: pasirinktas kredito davėjas turi atitikti nustatytas sąlygas.

Supaprastinta tvarka taikoma ne dažniau kaip kartą per dvejus metus

Nuo 2025 metų vasario 1 dienos būsto paskolų refinansavimui taikoma supaprastinta tvarka. Ji leidžia refinansuoti kreditą be papildomų mokesčių ne dažniau nei vieną kartą per dvejus metus, tačiau tam nustatytos dvi konkrečios ribos: negrąžinta paskolos dalis negali didėti, o sutarties terminas negali būti ilginamas. Kitaip tariant, supaprastinta tvarka nėra neribota galimybė keisti kredito sąlygas – ji siejama su tuo, kad refinansuojant nebūtų didinama likusi skola ir pratęsiamas jos grąžinimo laikotarpis. Šias Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas 2024 metų spalio 17 dieną priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Dvejų metų periodiškumas reiškia, kad paskolos gavėjas negali remtis šia tvarka kelis kartus per trumpą laiką. Taip pat būtina vertinti ne tik naujojo kredito davėjo teisę dirbti su valstybės finansine paskata, bet ir refinansavimo parametrus. Jei negrąžinta kredito dalis didėtų arba būtų ilginamas sutarties terminas, iš pateiktos tvarkos aprašymo matyti, kad supaprastintos refinansavimo procedūros sąlygos nebūtų įvykdytos. Subsidijuotą kreditą turinčiam gyventojui taikomi abu lygmenys: bendroji refinansavimo tvarka ir atskira būtinybė pasirinkti valstybės paramai tinkamą finansų įstaigą.

Ankstesnės refinansavimo išlaidos viršydavo tūkstantį eurų

Iki 2025 metų vasario 1 dienos vien 100 000 eurų būsto paskolos refinansavimo administracinės ir susijusios išlaidos gyventojui galėjo viršyti 1 000 eurų. Į šias išlaidas patekdavo turto vertinimo, notaro ir registro mokesčiai. Pagal nuo vasario 1 dienos galiojančią naująją tvarką šias išlaidas padengia naujasis kredito davėjas. Tai yra tiesioginis skirtumas tarp ankstesnės ir dabar taikomos refinansavimo sistemos: anksčiau daugiau nei 1 000 eurų išlaidų 100 000 eurų paskolos atveju tekdavo pačiam gyventojui, o dabar nurodytus mokesčius perima paskolą suteikianti nauja finansų įstaiga. Tokią išlaidų kaitą 2024 metų spalio 17 dieną apibūdino Finansų ministerija.

Ši tvarka galioja kartu su reikalavimu refinansuoti ne dažniau kaip kartą per dvejus metus ir nemažinti kredito drausmės didinant likusią skolą ar ilginant terminą. Todėl paskolos gavėjui aktuali ne vien teorinė galimybė persikelti į kitą įstaigą, bet ir refinansavimo kaštų paskirstymas. Būtent turto vertinimo, notaro bei registro mokesčiai buvo įvardyti kaip išlaidos, kurias pagal naująją tvarką padengia naujasis kredito davėjas. Subsidijuotą paskolą refinansuojantis žmogus šį bendrą refinansavimo palengvinimą gali vertinti tik kartu patikrindamas, ar naujasis kredito davėjas yra tinkamas valstybės paramos tęstinumui.

Būsto nuosavybės perleidimas per penkerius metus gali reikšti subsidijos grąžinimą

Refinansavimas nėra tas pats, kas būsto nuosavybės perleidimas kitam asmeniui. Tačiau subsidijuojamą pirmąjį būstą įsigijusiems žmonėms svarbi ir kita taisyklė: jeigu per pirmuosius penkerius metus nuo būsto įsigijimo nuosavybės teisė perleidžiama kitam asmeniui, valstybės suteikta subsidija turi būti grąžinta į valstybės biudžetą. Teisės aktuose numatytos išimtys, o vienas pateiktas jų pavyzdys yra paveldėjimas. Ši nuostata apibrėžia penkerių metų laikotarpį nuo pirmojo būsto įsigijimo ir susieja nuosavybės teisės perleidimą su pareiga grąžinti subsidiją, jei nėra taikoma išimtis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią nuostatą nurodė rugsėjo 7 dieną, o rugsėjo mėnesį taip pat paskelbė duomenis apie paramos paklausą bei kvietimui skirtas lėšas. Rugsėjo 14–18 dienomis vykusio kvietimo metu užregistruota beveik 800 prašymų valstybės finansinei paskatai gauti, iš jų beveik 700 pateikta per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Tą patį mėnesį kvietimui patvirtinti teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms skirta 6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šie skaičiai rodo, kad per penkias kvietimo dienas gauta beveik 800 prašymų, o didžioji jų dalis – beveik 700 – pateikta per SPIS.

Subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus ir kredito ribų

Jaunoms šeimoms, pirmąjį būstą perkančioms regionuose, valstybės subsidija pagal galiojančią tvarką siekia nuo 10 proc. iki 15 proc. Konkretus dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus. Subsidija skaičiuojama ne nuo bet kokios kredito sumos: maksimali būsto kredito suma, nuo kurios ji gali būti apskaičiuojama, yra 87 000 eurų. Kartu nustatyta ir perkamo būsto vertės riba – ji negali viršyti 120 000 eurų. Taigi 87 000 eurų yra kredito sumos, nuo kurios skaičiuojama subsidija, riba, o 120 000 eurų – būsto vertės riba, taikoma šiai paramos tvarkai.

Šios ribos padeda atskirti subsidijos dydį nuo paties būsto kainos. Parama gali sudaryti 10–15 proc., tačiau procentas priklauso nuo vaikų skaičiaus, o jos apskaičiavimą riboja 87 000 eurų kredito suma. Būsto vertė savo ruožtu negali būti didesnė nei 120 000 eurų. Todėl refinansuojant būsto paskolą su subsidija aktualu išlaikyti ne tik tinkamą naują kredito davėją, bet ir suprasti, kad valstybės finansinė paskata buvo suteikta pagal aiškiai apibrėžtą paramos modelį: jaunoms šeimoms regionuose, kredito ir būsto vertės ribose bei su nuo 10 iki 15 proc. siekiančia subsidija.

Paskolos su valstybės subsidija refinansavimo galimybę lemia keli vienu metu galiojantys principai. Paskolą galima perkelti, o supaprastinta tvarka nuo 2025 metų vasario 1 dienos sumažino su tuo susijusių išlaidų naštą. Vis dėlto valstybės paramos tęstinumui būtina rinktis reikalavimus atitinkančią finansų įstaigą, turinčią sutartį dėl valstybės paramos. Atskirai išlieka penkerių metų nuosavybės perleidimo taisyklė, pagal kurią subsidija paprastai turi būti grąžinta, jeigu būstas perleidžiamas kitam asmeniui ir nėra teisės aktuose numatytos išimties. Todėl sprendžiant dėl refinansavimo svarbu vertinti ir naujojo kredito sąlygas, ir subsidijos išsaugojimo reikalavimus.

Šaltiniai

• Klausiate – atsakome. Ar galiu refinansuoti būsto paskolą su subsidija?
• Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą
• Svarbi žinia jaunoms šeimoms regionuose: rugsėjo 14 d. jau galės teikti prašymus suteikti finansinę valstybės paskatą būstui įsigyti
• I. Ruginienė: sulaukėme 800 prašymų gauti paramą pirmajam būstui, pasimokėme iš klaidų
• Būsto kreditas pirmam būstui įsigyti su valstybės finansine paskata