Aštuoni šimtai eurų. Tiek papildomai galite permokėti kasmet, jei pasirašote paskolos sutartį su 2,3 procento marža vietoje 1,5 procento – ir tai tik vieno paskolos elemento skirtumas. Per trisdešimt metų tokia, iš pirmo žvilgsnio nedidelė, skirtumo dalis subėga į sumą, siekiančią devynis tūkstančius eurų ar net daugiau, priklausomai nuo paskolos dydžio. O vis dėlto dauguma žmonių pasirašo pirmą pasiūlymą, kurį gauna, net nepatikrinę, ką siūlo kaimyninis bankas.
Šis straipsnis – detali, skaičiais pagrįsta 2026 metų rudens būsto paskolų rinkos Lietuvoje apžvalga: kokia šiuo metu bazinė palūkanų norma, kokios maržos taikomos skirtinguose bankuose, kokie papildomi mokesčiai slepiasi smulkiu šriftu, ir svarbiausia – kaip realiai derėtis dėl geresnių sąlygų.
Iš ko susideda būsto paskolos kaina
Prieš lyginant konkrečius bankų pasiūlymus, verta suprasti pagrindinę struktūrą, kuri lemia, kiek jums realiai kainuos būsto paskola. Bendra metinė palūkanų norma Lietuvoje susideda iš dviejų dalių: kintamosios bazinės dalies, susietos su EURIBOR indeksu, ir fiksuotos banko maržos, kurią bankas priskiria individualiai, atsižvelgdamas į jūsų finansinę situaciją.
EURIBOR – tai tarpbankinė palūkanų norma, kuria euro zonos bankai skolina pinigus vieni kitiems. Ji nepriklauso nuo jokio konkretaus banko sprendimo – tai bendra rinkos sąlyga, kylanti iš Europos Centrinio Banko pinigų politikos ir bendros ekonominės situacijos. Marža, priešingai, yra būtent ta dalis, dėl kurios verta derėtis, nes ji atspindi banko vertinimą apie jūsų individualią kredito riziką.
Prie šių dviejų pagrindinių elementų dar prisideda vienkartiniai ir periodiniai papildomi mokesčiai: sutarties sudarymo mokestis, hipotekos įregistravimo Registrų centre mokestis, privalomas turto draudimas ir dažnai rekomenduojamas, o kartais ir reikalaujamas, paskolos gavėjo gyvybės draudimas. Tikra „geriausia sąlyga“ – tai ne vien žemiausia marža, o žemiausia bendra kaina, įvertinus visus šiuos elementus kartu.
Kur šiuo metu stovi EURIBOR
2026 metų rugsėjį šešių mėnesių EURIBOR indeksas svyruoja apie 2,7–2,9 procento – tai reikšmingas šuolis, palyginti su metų pradžia, kai indeksas siekė vos apie 2,1 procento. Per pastaruosius penkis mėnesius indeksas nuosekliai augo kas mėnesį, atspindėdamas platesnius finansų rinkų lūkesčius ir Europos Centrinio Banko politikos signalus.
Ši tendencija tiesiogiai paveikia visus, kurie šiuo metu turi kintamosios palūkanų normos paskolą – jų mėnesinė įmoka periodinės peržiūros metu (dažniausiai kas šešis mėnesius) automatiškai koreguojama pagal naują EURIBOR reikšmę. Tiems, kurie tik planuoja imti naują paskolą, tai reiškia, kad bendra palūkanų norma šiandien yra aukštesnė, nei buvo prieš metus, nepriklausomai nuo to, kurį banką pasirinksite.
Svarbu suprasti: nė vienas bankas nekontroliuoja EURIBOR dydžio – tai vienodas visiems rinkos dalyviams rodiklis. Būtent todėl realioji konkurencija tarp bankų vyksta ne dėl bazinės normos, o dėl maržos dydžio, kurį kiekvienas bankas nustato savarankiškai.
Bankų maržų palyginimas 2026 metų rudenį
Remiantis naujausiais rinkos duomenimis, Lietuvos būsto paskolų rinkoje šiuo metu veikiančių bankų maržos svyruoja nuo maždaug 1,5 iki 2,3 procento, priklausomai nuo banko, kliento profilio ir pasirinktų papildomų sąlygų.
SEB bankas šiuo metu dažnai laikomas vienu konkurencingiausių žaidėjų – jo siūloma marža geriausio profilio klientams gali siekti apie 1,50 procento, o tai, pridėjus dabartinę EURIBOR reikšmę, duoda bendrą palūkanų normą, artimą 4,2–4,3 procento. Luminor bankas seka nedaug atsilikdamas, su marža apie 1,55 procento panašiomis sąlygomis.
Swedbank ir Šiaulių bankas paprastai taiko šiek tiek aukštesnes maržas, dažnai svyruojančias tarp 1,7 ir 2,0 procento standartiniams klientams, tačiau abu bankai aktyviai taiko lojalumo nuolaidas – jei pervedate atlyginimą į sąskaitą tame banke arba naudojatės papildomais produktais, marža gali sumažėti keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Verta paminėti, kad šie skaičiai – tik orientaciniai vidurkiai. Reali jums pasiūlyta marža priklauso nuo kelių individualių veiksnių, kuriuos aptarsime toliau šiame straipsnyje. Štai apibendrinanti lentelė, rodanti orientacinį maržų diapazoną:
| Bankas | Orientacinė marža | Sutarties mokestis | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| SEB | ~1,50–1,90 % | 0 € arba fiksuotas ~400 € | Dažnai konkuruoja dėl žemiausios maržos |
| Luminor | ~1,55–2,00 % | Priklauso nuo paketo | Aktyviai dalyvauja valstybės paramos programose |
| Swedbank | ~1,70–2,10 % | 0 € su lojalumo sąlygomis | Stipri skaitmeninė skaičiuoklė, individualus vertinimas |
| Šiaulių bankas | ~1,80–2,20 % | Priklauso nuo atvejo | Orientacija į regionus, lankstesnis vertinimas savarankiškai dirbantiems |
| Citadele | ~1,80–2,30 % | Priklauso nuo atvejo | Mažesnė rinkos dalis, kartais lankstesnės sąlygos individualiais atvejais |
Ką reiškia bendra kaina realiais skaičiais
Panagrinėkime, ką šis skirtumas reiškia praktiškai, imant 100 000 eurų paskolą 25 metų laikotarpiui – standartinį pavyzdį, kurį naudoja dauguma finansinių palyginimo platformų.
Su 4,3 procento bendra metine norma (atitinkančia geriausią rinkoje siūlomą maržą kartu su dabartiniu EURIBOR), mėnesinė įmoka siekia apie 546 eurus, o bendra sumokėta suma per visą laikotarpį – apie 163 800 eurų, iš kurių palūkanos sudaro apie 63 800 eurų.
Su 5,1 procento bendra norma (atitinkančia aukštesnę, mažiau konkurencingą maržą), mėnesinė įmoka pakyla iki apie 592 eurų, o bendra permoka per visą laikotarpį siekia apie 77 600 eurų.
Skirtumas tarp šių dviejų scenarijų – beveik 14 000 eurų per visą paskolos gyvavimo laiką, vien dėl 0,8 procentinio punkto skirtumo bendroje palūkanų normoje. Didesnės, pavyzdžiui, 150 000 ar 200 000 eurų, paskolos atveju šis skirtumas proporcingai auga dar labiau.
Kas lemia, kokią maržą pasiūlys būtent jums
Bankai nenustato vienodos maržos visiems klientams – kiekvienas pasiūlymas individualiai apskaičiuojamas pagal kelis pagrindinius veiksnius, kuriuos verta žinoti dar prieš kreipiantis.
Paskolos ir turto vertės santykis (LTV). Kuo mažesnę dalį būsto vertės sudaro paskola, palyginti su jūsų pačių įneštu pradiniu įnašu, tuo mažesnę riziką bankas prisiima, ir tuo palankesnę maržą jis gali pasiūlyti. Klientas, įnešantis 30 procentų pradinio įnašo, dažniausiai gaus geresnes sąlygas nei klientas, apsiribojantis minimaliu 10 procentų įnašu.
Pajamų stabilumas ir šaltinis. Nuolatinis darbo santykiais pagrįstas atlyginimas, mokamas jau ilgesnį laiką, vertinamas palankiausiai. Individualią veiklą vykdantiems asmenims, dirbantiems su verslo liudijimu ar per mažąją bendriją, bankai dažnai taiko griežtesnį vertinimą, o kartais ir aukštesnę maržą, kompensuojančią mažiau nuspėjamas pajamas.
Įsipareigojimų ir pajamų santykis. Bankai atidžiai vertina, kokią dalį jūsų mėnesinių pajamų jau sudaro esami finansiniai įsipareigojimai – vartojimo kreditai, lizingas, kitos paskolos. Kuo mažesnis šis santykis, tuo didesnė tikimybė gauti palankesnes sąlygas.
Kredito istorija. Ankstesnių paskolų ar įsipareigojimų grąžinimo istorija, matoma per kredito biurų duomenis, tiesiogiai veikia banko sprendimą. Net vienas ar du pavėluoti mokėjimai praeityje gali reikšmingai pabloginti siūlomas sąlygas.
Papildomų banko produktų naudojimas. Kaip minėta anksčiau, daugelis bankų siūlo mažesnę maržą mainais už atlyginimo pervedimą į jų sąskaitą, kredito kortelės naudojimą ar papildomo draudimo įsigijimą. Toks „paketinis“ sprendimas gali sumažinti maržą keliomis dešimtosiomis procentinio punkto, tačiau verta atskirai apskaičiuoti, ar papildomų produktų kaina neviršija gaunamos naudos.
Fiksuota ar kintama palūkanų norma: ką rinktis 2026 metais
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, renkantis būsto paskolą šiuo metu – ar verta fiksuoti palūkanų normą, ar rinktis standartinį kintamąjį variantą.
Kintamos normos paskola reiškia, kad jūsų palūkanos periodiškai (dažniausiai kas šešis mėnesius) automatiškai koreguojamos pagal naują EURIBOR reikšmę. Tai reiškia didesnį neapibrėžtumą, tačiau ir galimybę pasinaudoti nauda, jei EURIBOR ateityje kris.
Fiksuota norma, priešingai, reiškia, kad jūsų palūkanos nesikeičia nustatytą laikotarpį – dažniausiai trejus ar penkerius metus – nepriklausomai nuo rinkos svyravimų. Už šį stabilumą bankai paprastai taiko nedidelę priemoką prie standartinės maržos, tarsi „draudimo įmoką“ nuo galimo palūkanų šuolio.
Atsižvelgiant į tai, kad EURIBOR per pastaruosius mėnesius nuosekliai kilo, dalis finansų ekspertų rekomenduoja apsvarstyti fiksuotos normos variantą tiems, kurie vertina biudžeto nuspėjamumą labiau nei potencialų sutaupymą, jei rinka pasisuktų priešinga linkme. Tačiau tai nėra universalus patarimas – galutinis sprendimas priklauso nuo asmeninio rizikos tolerancijos lygio ir finansinio atsparumo netikėtiems pokyčiams.
Papildomi mokesčiai, kurių dažnai nepastebite skaičiuoklėje
Lyginant bankų pasiūlymus vien pagal maržą, lengva praleisti kelis papildomus mokesčius, kurie realiai veikia bendrą paskolos kainą.
Sutarties sudarymo mokestis. Kai kurie bankai, tarp jų SEB ir Swedbank, tam tikromis sąlygomis siūlo nulinį sutarties mokestį, o kiti taiko fiksuotą sumą, dažnai siekiančią apie keturis šimtus eurų, arba procentinį mokestį, svyruojantį nuo 0,3 iki 0,6 procento paskolos sumos.
Hipotekos įregistravimo mokestis. Kai turtas įkeičiamas banko naudai, šis faktas registruojamas Registrų centre, o už šią paslaugą taikomas nedidelis, tačiau privalomas mokestis, dažniausiai apie 8,60 euro.
Turto draudimas. Visą paskolos laikotarpį privalote turėti įkeisto turto draudimą – tai reikalavimas, kylantis ne iš banko savivalės, o iš paties įkeitimo teisinės logikos, saugant tiek jūsų, tiek banko interesus turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju.
Gyvybės draudimas. Nors formaliai ne visada privalomas, dauguma bankų jį primygtinai rekomenduoja, o kai kuriais atvejais tai tampa faktine sąlyga norint gauti palankiausią maržą. Šio draudimo kaina priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir draudimo sumos.
Sudėjus visus šiuos elementus, pilna metinė vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) – rodiklis, kurį bankai privalo skelbti pagal teisės aktų reikalavimus – dažniausiai būna kelias dešimtąsias procentinio punkto aukštesnė nei vien nominali palūkanų norma. Būtent BVKKMN, o ne vien nominali norma, yra teisingiausias rodiklis, lyginant skirtingų bankų pasiūlymus.
Kaip derėtis dėl geresnės maržos
Daugelis žmonių net nesusimąsto, kad banko pasiūlyta marža nėra galutinė ir neginčijama – praktikoje bankai gana dažnai peržiūri savo pradinį pasiūlymą, jei klientas aktyviai derasi arba pateikia konkuruojantį pasiūlymą iš kito banko.
Praktiškiausia strategija – kreiptis į kelis bankus vienu metu ir gauti preliminarius pasiūlymus prieš pasirašant bet kokią sutartį su konkrečiu banku. Turėdami konkurentų pasiūlymus rankoje, galite tiesiogiai paklausti pasirinkto banko konsultanto, ar jis gali pasiūlyti panašias arba geresnes sąlygas, ypač jei esate ilgametis to banko klientas arba planuojate pervesti atlyginimą.
Verta žinoti ir tai, kad bankai retai patys, savo iniciatyva, sumažina jau sutartą maržą vėlesniuose paskolos etapuose – net jei rinkos sąlygos pasikeičia jūsų naudai. Norint pasinaudoti tokiu pokyčiu, dažniausiai reikia arba tiesiogiai kreiptis su prašymu peržiūrėti sąlygas, arba grasinti (realiu ketinimu) refinansuoti paskolą kitame banke.
Refinansavimas: kaip pasinaudoti pasikeitusia rinkos situacija
Jei jau turite būsto paskolą, pasirašytą prieš kelerius metus su aukštesne, mažiau konkurencinga marža, verta apsvarstyti refinansavimo galimybę. Lietuvos banke įsigaliojusi supaprastinta refinansavimo tvarka leidžia klientams lengviau perkelti savo paskolą į kitą banką arba persiderėti sąlygas su esamu kreditoriumi, nesusiduriant su pernelyg sudėtingu biurokratiniu procesu.
Praktikoje refinansavimo procesas prasideda nuo naujo pasiūlymo gavimo iš kito banko – dažniausiai su žemesne marža nei jūsų dabartinė. Turėdami šį pasiūlymą, galite arba pereiti į naująjį banką, arba panaudoti jį kaip derybų argumentą su esamu kreditoriumi, prašydami sumažinti dabartinę maržą iki konkurencingo lygio.
Svarbu atsiminti, kad refinansavimas taip pat susijęs su tam tikromis vienkartinėmis išlaidomis – naujo turto įvertinimo mokesčiu, hipotekos perregistravimo mokesčiu Registrų centre ir kartais nedideliu banko administravimo mokesčiu už naujos sutarties sudarymą. Todėl prieš priimant sprendimą, verta apskaičiuoti, ar ilgalaikis sutaupymas dėl žemesnės maržos viršija šias vienkartines išlaidas – daugeliu atvejų, jei paskolos likutis dar pakankamai didelis ir liko ilgas grąžinimo laikotarpis, atsakymas yra taip.
Kaip valstybės parama jaunoms šeimoms įsilieja į geriausių sąlygų paiešką
Kaip aptarta ankstesniuose šia tema straipsniuose, valstybės finansinė paskata jaunoms šeimoms – atskiras mechanizmas, veikiantis nepriklausomai nuo to, kurį banką pasirenkate. Visi didieji Lietuvoje veikiantys bankai, įskaitant SEB, Swedbank ir Luminor, dalyvauja šioje valstybės remiamoje programoje, todėl subsidijos gavimas savaime neapriboja jūsų banko pasirinkimo.
Tačiau verta žinoti vieną praktinį niuansą: kai kurie bankai turi daugiau patirties administruojant tokias subsidijas ir gali greičiau bei sklandžiau sutvarkyti reikiamus dokumentus. Renkantis banką, kai planuojate naudotis valstybės parama, verta tiesiogiai paklausti konsultanto, kiek panašių atvejų bankas jau yra apdorojęs, ir kiek laiko paprastai užtrunka visas procesas nuo pažymos pateikimo iki subsidijos gavimo.
Dažniausios klaidos, renkantis banką pagal geriausias sąlygas
Praktikoje pastebimos kelios pasikartojančios klaidos, kurios trukdo žmonėms rasti tikrai geriausią jiems tinkantį pasiūlymą.
Lyginimas vien pagal nominalią palūkanų normą, ignoruojant BVKKMN. Kaip minėta anksčiau, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma atspindi visus mokesčius, ne vien palūkanas. Bankas su šiek tiek aukštesne nominalia norma, bet mažesniais papildomais mokesčiais, gali realiai kainuoti pigiau nei bankas su žemesne nominalia norma, bet aukštesniu sutarties mokesčiu.
Kreipimasis tik į vieną banką. Daugelis žmonių, ypač jei jau turi sąskaitą konkrečiame banke, tiesiog kreipiasi tik ten, net nepatikrinę, ką siūlo konkurentai. Tai reiškia, kad jie automatiškai atsisako galimybės derėtis, remiantis konkuruojančiais pasiūlymais.
Nepakankamas dėmesys fiksuotos normos apsaugai. Atsižvelgiant į dabartinę kylančio EURIBOR tendenciją, dalis žmonių, pasirinkusių grynai kintamą normą be jokios fiksavimo apsaugos, gali susidurti su reikšmingai išaugusia mėnesine įmoka per artimiausius periodinius peržiūros ciklus.
Papildomų produktų priėmimas be skaičiavimo. Sutikimas naudotis papildomu draudimu ar kredito kortele, siekiant mažesnės maržos, ne visada finansiškai naudingas – verta atskirai apskaičiuoti, kiek kainuoja pats papildomas produktas per metus, palyginti su realiu sutaupymu dėl žemesnės maržos.
Kaip praktiškai palyginti kelis pasiūlymus vienoje lentelėje
Norint priimti informuotą sprendimą, verta susidaryti paprastą palyginimo lentelę, kurioje kiekvienam banko pasiūlymui įrašote: nominalią bendrą palūkanų normą, BVKKMN, sutarties mokesčio dydį, reikalaujamo draudimo orientacinę kainą per metus, ir galiausiai – apskaičiuotą bendrą sumą, kurią sumokėsite per visą paskolos laikotarpį.
Toks palyginimas, nors reikalauja šiek tiek laiko, dažnai atskleidžia, kad iš pirmo žvilgsnio patraukliausias pasiūlymas (dėl žemos nominalios normos) realiai nėra pigiausias, kai įvertinami visi papildomi elementai. Būtent šis, dažnai praleidžiamas, žingsnis atskiria žmones, kurie sutaupo tūkstančius eurų per paskolos gyvavimo laiką, nuo tų, kurie tiesiog pasirenka pirmą matytą pasiūlymą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visi bankai taiko vienodą EURIBOR reikšmę? Taip, bazinis EURIBOR indeksas yra vienodas visai rinkai – jo nenustato joks konkretus bankas. Skirtumai tarp bankų pasiūlymų atsiranda tik iš skirtingos maržos ir papildomų mokesčių.
Ar verta kreiptis į kredito uniją, jei bankai atsisako paskolos? Kredito unijos kartais siūlo lankstesnes sąlygas asmenims, kurių pajamų šaltinis ar situacija netelpa į standartinius bankų reikalavimus, tačiau dažniausiai taikomos aukštesnės palūkanų normos, kompensuojančios didesnę riziką, ypač statybų etapo finansavimo atveju.
Kaip dažnai keičiasi kintamosios normos paskolos įmoka? Standartiškai peržiūra vyksta kas šešis mėnesius, atitinkant šešių mėnesių EURIBOR ciklą, tačiau tikslus periodiškumas priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų – kai kurie produktai susieti su trijų mėnesių indeksu.
Ar galima vienu metu naudotis ir fiksuota, ir kintama norma? Kai kurie bankai siūlo hibridinius sprendimus, kai dalis paskolos sumos fiksuojama, o likusi dalis lieka kintama, arba kai fiksavimas taikomas tik pradiniam, pavyzdžiui, penkerių metų, laikotarpiui, o vėliau automatiškai pereinama prie kintamos normos.
Ar geriausia marža visada reiškia geriausią bendrą sprendimą? Ne visada. Žemiausia marža dažnai skiriama tik griežčiausius kriterijus atitinkantiems klientams – stabilų, aukštą atlyginimą gaunantiems, be esamų įsipareigojimų, su dideliu pradiniu įnašu. Realistiškai verta lyginti pasiūlymus, kurie atitinka būtent jūsų, o ne idealaus kliento, profilį.
Ką daryti, jei jūsų profilis nėra idealus
Ne kiekvienas paskolos ieškantis žmogus atitinka aukščiau aprašytą idealų profilį su stabiliomis, aukštomis pajamomis ir dideliu pradiniu įnašu. Jei dirbate su verslo liudijimu, esate savarankiškai dirbantis specialistas, ar turite ne visai švarią kredito istoriją, verta žinoti kelis papildomus sprendimus.
Pirma, kai kurie bankai, ypač Šiaulių bankas, istoriškai demonstruoja lankstesnį požiūrį į savarankiškai dirbančius klientus, todėl verta pradėti paiešką būtent nuo tokių bankų, o ne iš karto atmesti galimybę dėl standartinių reikalavimų kituose bankuose.
Antra, papildomas garantas – pavyzdžiui, tėvai ar kitas artimas giminaitis su stabiliomis pajamomis, sutinkantis prisijungti prie paskolos kaip bendraskolininkas arba garantas – gali reikšmingai pagerinti jūsų profilį banko akyse, net jei jūsų pačių pajamos formaliai neatitinka griežčiausių reikalavimų.
Trečia, jei jūsų kredito istorija turi tam tikrų dėmių praeityje, verta prieš kreipiantis dėl paskolos praleisti bent kelis mėnesius, per kuriuos nuosekliai laikysitės visų esamų finansinių įsipareigojimų grafiko – tai leidžia kredito istorijos rodikliams pamažu pagerėti, o kartu ir jūsų derybinei pozicijai su banku.
Apibendrinimas: penki žingsniai geriausioms sąlygoms rasti
Norint rasti tikrai geriausias būsto paskolos sąlygas Lietuvos rinkoje šiuo metu, verta laikytis tokios sekos veiksmų. Pirma, gaukite preliminarius pasiūlymus bent iš trijų skirtingų bankų, o ne apsiribokite vienu, jums jau pažįstamu. Antra, lyginkite ne vien nominalią palūkanų normą, o BVKKMN, apimantį visus papildomus mokesčius. Trečia, apsvarstykite, ar jūsų situacijoje verta rinktis fiksuotos normos apsaugą, atsižvelgiant į dabartinę kylančio EURIBOR tendenciją. Ketvirta, aktyviai derėkitės, pateikdami konkuruojančius pasiūlymus kaip argumentą – bankai retai patys pasiūlo geriausią įmanomą sąlygą pirmame etape. Penkta, jei jau turite paskolą su nekonkurencinga marža, rimtai apsvarstykite refinansavimo galimybę, pasinaudodami supaprastinta Lietuvos banko nustatyta tvarka.
Skirtumas tarp pirmo pasiūlymo, kurį gaunate banke, ir realiai geriausios rinkoje prieinamos sąlygos gali siekti dešimtis tūkstančių eurų per visą paskolos gyvavimo laiką. Kelių valandų, praleistų lyginant pasiūlymus ir derantis, investicija šiuo atveju atsiperka su kaupu.
Šaltinis: Lietuvos bankas
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra bendra metinė palūkanų norma būsto paskoloms Lietuvoje?
Bendra metinė palūkanų norma Lietuvoje susideda iš kintamosios bazinės dalies, susietos su EURIBOR indeksu, ir fiksuotos banko maržos. 2026 metų rugsėjį šešių mėnesių EURIBOR svyruoja apie 2,7–2,9 procento, o bankų maržos paprastai svyruoja nuo maždaug 1,5 iki 2,3 procento.
Kaip gauti geresnę maržą ir sutaupyti imant būsto paskolą?
Praktiškiausia strategija yra kreiptis į kelis bankus vienu metu ir gauti preliminarius pasiūlymus prieš pasirašant sutartį. Turėdami konkurentų pasiūlymus, galite derėtis su pasirinktu banku dėl geresnių sąlygų arba pasinaudoti supaprastintu refinansavimu.
Kokie papildomi mokesčiai slepiasi būsto paskolos sutartyse?
Lyginant paskolas svarbu įvertinti sutarties sudarymo mokestį, hipotekos įregistravimo Registrų centre mokestį, privalomą turto draudimą ir dažnai rekomenduojamą gyvybės draudimą. Visi šie mokesčiai atsispindi bendroje vartojimo kredito kainos metinėje normoje, kuri yra teisingiausias rodiklis lyginant pasiūlymus.
