Klausyk NNP.LT
Ši pasaulio naujiena rodo, kad praėjus dvejiems metams po uragano „Helene“ JAV Pietų ir Šiaurės Karolinoje verslai bei bendruomenės jau atnaujina veiklą, tačiau visiškas ekonominis ir infrastruktūros atkūrimas vis dar nėra pasiektas. Dalis vietos įmonių atveria duris, ūkininkai grįžta prie veiklos, o viešajam atstatymui skiriamos milijardinės sumos. Vis dėlto ilgai trunkančios kompensacijos ir nebaigti infrastruktūros projektai reiškia, kad nukentėjusios vietovės tebegyvena atsigavimo etape. Rugsėjo 26 d. apžvelgta padėtis išryškino ne vien matomą pažangą, bet ir tai, kad verslams, kuriuos stichija sunaikino arba sustabdė, dar reikia laiko bei finansinės paramos. (WYFF News 4, 2026-09-26)
Stichijos mastą rodo žmonių žūtys ir dešimčių milijardų dolerių žala
2024 m. rugsėjo 26 d. JAV pietryčių regionui smogė ketvirtos kategorijos uraganas „Helene“. Stichija nusinešė daugiau nei 250 žmonių gyvybių, o vien Šiaurės Karolinoje žuvo daugiau kaip 108 žmonės. Bendra ekonominė žala vertinama maždaug nuo 60 iki 80 mlrd. JAV dolerių. Toks intervalas apima 20 mlrd. JAV dolerių skirtumą, tačiau abi ribos parodo katastrofos finansinį mastą. Šiaurės Karolina buvo viena iš skaudžiausiai nukentėjusių teritorijų: joje atstatymo klausimai apima ne tik pavienius namus ar įmones, bet ir bendruomenėms reikalingą infrastruktūrą bei ekonominę veiklą. Praėjus dvejiems metams, ši pradinė žala tebėra atsigavimo proceso atskaitos taškas. (Good360 / NC Newsline, 2026-09-25)

Pažeista daugiau nei 73 tūkst. namų, o verslams reikia papildomos paramos
Uraganas JAV pietryčiuose pažeidė arba visiškai sunaikino daugiau nei 73 000 namų. Šis skaičius apibrėžia gyvenamojo būsto nuostolių apimtį ir kartu rodo, kokioje aplinkoje veikė nukentėję smulkieji verslai: jų klientai, darbuotojai ir savininkai taip pat galėjo būti tarp žmonių, kurių būstai nukentėjo. JAV smulkaus verslo administracijos ir Federalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros vertinimu, iki 40 proc. stichinių nelaimių paveiktų verslų po tokių katastrofų nebegali atsidaryti be papildomos paramos. Kitaip tariant, vien žalos patyrimo nepakanka spręsti apie įmonės galimybes išlikti – išorinis finansavimas tampa svarbia sąlyga veiklai atnaujinti. (NC Newsline / FEMA, 2026-09-25)
Maršale beveik visa užlieta gatvė neteko namų
Maršalo miestelyje stichijos poveikis atsiskleidė vienoje iš labiausiai užlietų gatvių. Gyventojų pateiktais duomenimis, iš 27 joje stovėjusių namų 25 buvo visiškai sunaikinti. Tai reiškia, kad sunaikinta daugiau nei devynios dešimtosios šios gatvės namų, o sveiki liko tik du. Tokia koncentracija vienoje vietoje parodo, kodėl atsigavimas neapsiriboja atskirų pastatų remontu: bendruomenės gyvenimas ir vietos ekonomika turi būti atkuriami aplinkoje, kurioje dauguma gyvenamųjų pastatų buvo prarasti. Maršalo vietos verslininkai veiklą atstato naudodamiesi per „GoFundMe“ sutelktomis lėšomis bei SBA lengvatinėmis paskolomis. Šios priemonės yra konkretūs finansavimo keliai įmonėms, kurios siekia grįžti prie darbo po uragano. (NC Newsline, 2026-09-25)
Valstijos parama perkopė 3 mlrd. JAV dolerių
Šiaurės Karolinos gubernatorius Josh Stein 2026 m. liepą pasirašė biudžeto įstatymą „Senate Bill 257“, kuriuo uragano „Helene“ padarinių šalinimui papildomai skirta daugiau nei 700 mln. JAV dolerių. Po šio sprendimo bendra valstijos paskirta paramos suma viršijo 3 mlrd. JAV dolerių. Papildomi daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių buvo skirti praėjus beveik dvejiems metams nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. stichijos, todėl finansavimas rodo, kad atstatymo poreikiai nesibaigė iškart po nelaimės. Didesnė nei 3 mlrd. JAV dolerių valstijos parama apibrėžia viešųjų išteklių mastą, tačiau ji nepaneigia verslų ir gyventojų patiriamų individualių sunkumų atkuriant būstus, veiklą bei vietos infrastruktūrą. (Šiaurės Karolinos gubernatoriaus biuras, 2026-09-21)
Išleista apie 6 mlrd. JAV dolerių, bet dauguma FEMA projektų dar nebaigti
Iki 2026 m. rugsėjo uragano padariniams šalinti Šiaurės Karolinoje išleista maždaug 6 mlrd. JAV dolerių. Tačiau iš daugiau nei 2 900 FEMA pateiktų projektų galutinį užbaigimo etapą buvo pasiekę tik 14 proc. Net ir skaičiuojant nuo 2 900 projektų ribos, tai būtų daugiau nei 406 galutinai užbaigti projektai; faktinis pateiktų projektų skaičius yra didesnis. Vadinasi, ne mažiau kaip 86 proc. projektų dar nebuvo pasiekę galutinės administracinės užbaigimo stadijos. Tuo pat metu vietos savivaldos institucijos, mokyklos ir ne pelno organizacijos vis dar laukė dešimčių milijonų JAV dolerių kompensacijų iš federalinių fondų. Šie skaičiai paaiškina, kodėl didelės išlaidos savaime dar nereiškia, kad visos atstatymo procedūros jau užbaigtos. (Carolina Public Press, 2026-09-21)
Žemės ūkiui smūgis teko beveik devyniems iš dešimties ūkių
Vakarų Šiaurės Karolinoje veikia 9 109 ūkiai, kurie užima 811 767 akrus žemės. Uraganas „Helene“ pažeidė apie 86 proc. šių ūkių, todėl jo poveikis palietė beveik devynis iš dešimties regiono ūkių. Nuostoliai vietos žemės ūkiui siekė šimtus milijonų JAV dolerių. Šie duomenys rodo, kad atkūrimo darbotvarkė Vakarų Šiaurės Karolinoje negali apsiriboti vien miestelių verslais, būstais ar viešaisiais pastatais. Ūkiai yra atskira ekonominės veiklos dalis, kurios mastą apibūdina ir daugiau nei 811 tūkst. akrų žemės plotas. Kai pažeista apie 86 proc. ūkių, atsigavimo tempas priklauso ir nuo to, kaip pavyksta atkurti žemės ūkio veiklą regione. (Blue Cross NC Foundation, 2025-10-30)
Ilgalaikis planas apima darbuotojus, susisiekimą ir turizmą
2026 m. rugsėjį Šiaurės Karolinos Vakarų regiono atkūrimo biuras GROW NC pristatė ilgalaikį Vakarų Šiaurės Karolinos ekonominio atsigavimo planą. Jame numatytos investicijų kryptys yra darbo jėgos plėtra, geležinkelių infrastruktūros stiprinimas, oro susisiekimo ir kelių infrastruktūros gerinimas bei vietos turizmo reabilitacija. Planas apima kelias skirtingas ekonomikos sritis, todėl atsigavimas jame vertinamas plačiau nei vien kaip sugadintų objektų sutvarkymas. Darbo jėga svarbi įmonėms ir ūkiams, o geležinkelių, oro bei kelių infrastruktūra susijusi su regiono pasiekiamumu. Turizmo reabilitacija įtraukta kaip atskira kryptis, numatoma kartu su susisiekimo ir darbo jėgos priemonėmis. Tai yra ilgalaikis planas, o ne jau užbaigtų darbų suvestinė. (Šiaurės Karolinos gubernatoriaus biuras, 2026-09-21)
Matoma pažanga nepanaikina ilgo atstatymo laikotarpio
Dvejų metų riba leidžia matyti du lygiagrečius procesus. Viena vertus, vietos įmonės vėl atveria duris, ūkininkai ir kiti regiono dalyviai atkuria veiklą, o valstijos paramos apimtis jau viršija 3 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, apie 6 mlrd. JAV dolerių bendrų išlaidų nepašalino kompensacijų laukiančių savivaldybių, mokyklų ir ne pelno organizacijų problemos, o tik 14 proc. daugiau nei 2 900 FEMA projektų pasiekė galutinį etapą. Maršalo gatvės, kurioje iš 27 namų sunaikinti 25, pavyzdys atskleidžia, kad bendras regiono atsigavimas susideda iš daugybės konkrečių vietovių ir individualių sprendimų. Todėl pažanga yra reali, bet turimi skaičiai rodo, kad Šiaurės Karolinos kelias iki visiško atsigavimo dar tęsis.
Šaltiniai
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia buvo uragano „Helene“ bendra ekonominė žala ir padariniai JAV pietryčių regionui?
Uraganas „Helene“ JAV pietryčių regionui smogė 2024 metų rugsėjo 26 dieną, nusinešdamas daugiau nei 250 gyvybių. Bendra ekonominė žala vertinama maždaug nuo 60 iki 80 mlrd. JAV dolerių, o Šiaurės Karolineje buvo pažeista arba visiškai sunaikinta daugiau nei 73 tūkstančiai namų.
Kiek valstijos ir federalinės paramos bei lėšų buvo skirta uragano padariniams Šiaurės Karolinoje šalinti?
Šiaurės Karolinos gubernatorius pasirašė biudžeto įstatymą, kuriuo papildomai skirta daugiau nei 700 mln. JAV dolerių, o bendra valstijos paskirta paramos suma viršijo 3 mlrd. JAV dolerių. Iki 2026 metų rugsėjo uragano padariniams šalinti iš viso buvo išleista maždaug 6 mlrd. JAV dolerių, tačiau didelė dalis projektų ir kompensacijų dar laukia užbaigimo.
Kaip uraganas „Helene“ paveikė Vakarų Šiaurės Karolinos žemės ūkio sektorių?
Uraganas „Helene“ pažeidė apie 86 procentus Vakarų Šiaurės Karolinoje veikiančių ūkių, o nuostoliai vietos žemės ūkiui siekė šimtus milijonų JAV dolerių. Tai palietė beveik devynis iš dešimties regiono ūkių, parodydamas, kad atsigavimo darbotvarkė turi apimti ir žemės ūkio veiklos atkūrimą.




























