Lietuva 601 mln. eurų projektus telks po nauju vardu

Lietuva 601 mln. eurų projektus telks po nauju vardu

Lietuvos tarptautinė veikla užsienyje nuo šiol bus pristatoma nauju vardu – „LT Partnerships“. Rugsėjo 30 dieną Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad iki šiol naudotas vystomojo bendradarbiavimo ženklas „LTAid“ keičiamas nauju identitetu. Lietuvos skaitytojui tai nėra vien logotipo ar pavadinimo pakeitimas: kartu keičiama kryptis, kuria valstybė sieja paramą, humanitarinius veiksmus, ekonominį bendradarbiavimą ir šalies institucijų darbą su partneriais užsienyje. Nauju vardu bus jungiamos iniciatyvos, kurių bendra dabartinė vertė siekia 601 mln. eurų.

Iki šiol „LTAid“ pirmiausia siejosi su Lietuvos vystomuoju bendradarbiavimu, tačiau „LT Partnerships“ apima platesnį lauką. Naujuoju identitetu siekiama vienodai pristatyti Lietuvos tarptautines partnerystes, vystomojo bendradarbiavimo programas, humanitarinę pagalbą ir kitas tarptautines iniciatyvas. Tai reiškia, kad skirtingos veiklos sritys bus siejamos ne atskirais pavadinimais, o vienu Lietuvos vardu. Tokia sistema svarbi partneriams 32 valstybėse, kuriose Lietuva jau vykdo projektus, nes ji turėtų aiškiau parodyti, kad šalies įsitraukimas apima daugiau nei vienkartinę finansinę paramą.

Pavadinimo kaita susieta su Vyriausybės patvirtintomis Lietuvos tarptautinių partnerysčių strateginėmis gairėmis 2026–2030 metams. Penkerių metų dokumento kryptis – pereiti nuo tradicinio paramos teikimo modelio prie lygiaverčių, abipuse nauda grindžiamų santykių. Kitaip tariant, tarptautinė veikla pristatoma ne vien kaip pagalba kitai valstybei, bet kaip bendras darbas, kuriame dalyvauja Lietuvos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, verslas ir užsienio partneriai. Šis pokytis suteikia politinį turinį naujam vardui: „partnerships“ čia pabrėžia partnerystę, o ne vien donorystę.

Naujosios 2026–2030 metų gairės išskiria penkias atsparumo sritis. Pirmoji jų – demokratinis atsparumas, siejamas su gebėjimu stiprinti demokratines institucijas ir visuomenės atsparumą. Antroji – socialinis atsparumas, apimantis visuomenei svarbias tarptautinio bendradarbiavimo kryptis. Trečioji sritis yra skaitmeninis atsparumas, o tai rodo, kad tarptautinėse programose vietą užima ir technologiniai sprendimai. Ketvirtoji – aplinkos atsparumas, penktoji – ekonominis. Visos penkios kryptys sudaro vieną sistemą, pagal kurią bus telkiamos Lietuvos iniciatyvos ateinančius penkerius metus.

Toks suskirstymas leidžia atskirti naują strategiją nuo siauresnio pagalbos supratimo. Demokratinis, socialinis, skaitmeninis, aplinkos ir ekonominis atsparumas nėra penki atskiri prekės ženklai – tai penkios sritys po vienu „LT Partnerships“ skėčiu. Jos turi padėti aiškiau parodyti, kokio pobūdžio projektus Lietuva renkasi remti ar įgyvendinti su partneriais. Pavyzdžiui, bendrame 135 projektų portfelyje gali atsispindėti ne tik atstatymo darbai, bet ir iniciatyvos, susijusios su institucijomis, visuomene, skaitmeniniais sprendimais, aplinka bei ekonomine veikla. Strategija nustato bendrą šių veiksmų orientyrą iki 2030 metų.

Naujai krypčiai įgyvendinti gegužės 13 dieną Vilniuje, Centrinėje projektų valdymo agentūroje, oficialiai įsteigtas Lietuvos tarptautinių partnerysčių centras. Jam vadovauja Rasa Suraučienė. Centro įsteigimas likus mažiau nei penkiems mėnesiams iki rugsėjo 30-osios pranešimo rodo, kad naujasis identitetas nėra atskiras komunikacinis sprendimas: jam numatyta ir konkreti įgyvendinimo struktūra. Centras veiks prie CPVA – institucijos, kuri Vilniuje telkia projektų valdymo kompetencijas. Ši struktūra turėtų padėti koordinuoti skirtingų Lietuvos veikėjų dalyvavimą tarptautinėse partnerystėse.

Lietuvos tarptautinių partnerysčių centro vaidmuo svarbus ir dėl to, kad tarptautiniuose projektuose dalyvauja ne vien ministerijos. Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir CPVA pasirašytas susitarimas numato „vieno langelio“ principą. Pagal jį Lietuvos verslas, nevyriausybinės organizacijos ir institucijos bus konsultuojami dėl galimybių įsitraukti į tarptautinius projektus. Vietoj poreikio ieškoti informacijos keliose skirtingose vietose, numatytas vienas konsultavimo kelias. Finansų ministerija šį sprendimą sieja su strateginiu žingsniu Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo srityje.

„Vieno langelio“ principas praktiškai aktualus trims grupėms: verslui, NVO ir viešosioms institucijoms. Verslui jis gali tapti aiškesniu keliu į tarptautinių projektų galimybes, NVO – konsultavimo atrama planuojant savo veiklą, o institucijoms – vieta derinti dalyvavimą bendrose iniciatyvose. Svarbu, kad ši sistema kuriama tuo pat metu, kai valstybė pereina prie partnerystės modelio. Lygiavertės partnerystės idėja reikalauja ne tik strateginių formuluočių, bet ir veikiančio organizacinio kanalo tiems, kurie galėtų tas partnerystes kurti. Būtent tokį kanalą numatyta telkti per LTPC ir CPVA.

Lietuvos tarptautinės veiklos mastą rodo oficialūs duomenys: šalis yra įgyvendinusi arba šiuo metu įgyvendina 135 tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo projektus 32 pasaulio valstybėse. Jų bendra vertė siekia 601 mln. eurų. Tai reiškia, kad vidutiniškai vienai valstybei tektų daugiau nei keturi projektai, nors realus pasiskirstymas tarp šalių gali skirtis. Vien skaičius – 32 valstybės – parodo, kad naujasis identitetas skirtas ne vienai geografinei krypčiai. „LT Partnerships“ turės apimti plataus masto veiklą skirtinguose regionuose ir skirtingose atsparumo srityse.

601 mln. eurų vertė taip pat paaiškina, kodėl Lietuva siekia vientiso įvaizdžio. Kai tarptautinės iniciatyvos apima 135 projektus, bendras vardas gali padėti susieti pavienius darbus į vieną valstybės veiklos kryptį. Naujasis ženklas skirtas ne pakeisti pačių projektų turinį vien pavadinimu, o viešai ir tarptautiniams partneriams parodyti jų bendrą logiką. Todėl prekės ženklo transformacija yra susieta ir su strategija, ir su institucine infrastruktūra, ir su finansine projektų apimtimi. Šie trys elementai – gairės, centras ir projektų portfelis – sudaro naujo identiteto pagrindą.

Ypatingą vietą Lietuvos tarptautinėje veikloje užima Ukraina. Šioje šalyje Lietuva vykdo 23 vystomojo bendradarbiavimo ir atstatymo projektus, kurių suminė vertė siekia apie 327 mln. eurų. Tai daugiau nei pusė visos 601 mln. eurų vertės, nurodomos visam 135 projektų portfeliui. Taigi Ukrainos projektų vertė sudaro maždaug 54 proc. bendros sumos, nors pagal projektų skaičių tai yra 23 iš 135 iniciatyvų. Šis palyginimas rodo, kad Ukrainos atstatymo ir bendradarbiavimo darbai yra itin reikšminga Lietuvos tarptautinių pastangų dalis.

Ukrainos atvejis leidžia konkrečiau suprasti, ką reiškia perėjimas nuo paramos kalbos prie partnerysčių kalbos. Čia vienu metu minimi vystomasis bendradarbiavimas ir atstatymas, o 23 projektai sudaro apčiuopiamą Lietuvos dalyvavimo mastą. Maždaug 327 mln. eurų nėra pavienė iniciatyva – tai didelė viso tarptautinių projektų portfelio dalis. Naujuoju „LT Partnerships“ vardu tokie projektai bus siejami su platesne penkių atsparumo sričių ir lygiaverčio bendradarbiavimo kryptimi. Vis dėlto pateikti duomenys neleidžia atskirai skirstyti Ukrainos projektų pagal penkias strategines sritis, todėl svarbu jų nepriskirti konkrečioms kategorijoms be papildomos informacijos.

Naujasis pavadinimas bus pristatytas visuomenei ir tarptautiniams partneriams Lietuvos tarptautinių partnerysčių dienose. Renginiai vyks 2026 metų lapkričio 6–13 dienomis, taigi aštuonias dienas. Data pasirinkta netrukus po rugsėjo 30 dieną paskelbto sprendimo atsisakyti „LTAid“ vardo. Per šį laiką bus galima viešai paaiškinti, kaip naujasis identitetas siejasi su 2026–2030 metų gairėmis, Lietuvos tarptautinių partnerysčių centru ir jau vykdomais projektais. Pristatymas skirtas ne tik Lietuvos auditorijai, bet ir užsienio partneriams, su kuriais šalis dirba 32 valstybėse.

Partnerysčių dienos taip pat turėtų tapti proga vienoje vietoje pristatyti visą naujos sistemos vaizdą. Viena vertus, Lietuva keičia iki šiol naudotą ženklą. Kita vertus, ji turi veikiančią instituciją, įsteigtą gegužės 13 dieną Vilniuje, ir konsultavimo modelį verslui, NVO bei institucijoms. Trečia vertus, pokytį pagrindžia konkretus veiklos mastas – 135 projektai, 32 valstybės ir 601 mln. eurų. Šie skaičiai leidžia „LT Partnerships“ vertinti ne kaip vien komunikacinę naujovę, bet kaip bandymą vienu vardu sujungti jau vykdomą bei planuojamą tarptautinį darbą.

Lietuvai pasirinkus „LT Partnerships“, svarbiausias pokytis bus matomas ne vien dokumentuose ar viešuose renginiuose. Valstybė bando aiškiau nusakyti, kaip mato savo vaidmenį užsienyje: ne tik kaip paramos teikėją, bet ir kaip partnerę, kuri kartu su kitais dalyviais stiprina demokratinį, socialinį, skaitmeninį, aplinkos bei ekonominį atsparumą. Nuo rugsėjo 30 dienos šią kryptį žymi naujas vardas, o lapkričio 6–13 dienomis jis bus plačiau pristatytas. Iki 2030 metų jo turinį lems tai, kaip šios gairės virs konkrečiais projektais ir partnerystėmis.

Bendras vardas skirtingoms tarptautinėms veikloms

„LT Partnerships“ pasirinkimas svarbus ir tuo, kad vienu identitetu jungiamos ne vien vystomojo bendradarbiavimo programos. Jis numatytas tarptautinėms partnerystėms, humanitarinei pagalbai bei kitoms Lietuvos iniciatyvoms užsienyje. Toks apibrėžimas yra platesnis už ankstesnį „LTAid“ pavadinimą: naujasis vardas turi būti atpažįstamas tiek ten, kur dirbama su viešojo sektoriaus institucijomis, tiek projektuose, kuriuose veikia nevyriausybinės organizacijos ar Lietuvos įmonės. Strateginių gairių laikotarpis apima penkerius metus – nuo 2026 iki 2030-ųjų, todėl ženklas susiejamas su ilgalaike kryptimi, o ne vienu atskiru renginiu ar programa.

Galimybė įsitraukti Lietuvos organizacijoms

Vieno langelio principas suteikia naujajai sistemai praktinį matmenį. Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir CPVA susitarimu konsultacijos numatytos trims skirtingoms Lietuvos dalyvių grupėms: verslui, nevyriausybinėms organizacijoms ir institucijoms. Tai reiškia, kad informacija apie įsitraukimą į tarptautinius projektus telkiama per Lietuvos tarptautinių partnerysčių centrą, veikiantį CPVA Vilniuje. Šalia naujo vardo ir strateginių krypčių atsiranda aiškiai įvardyta konsultavimo funkcija, aktuali organizacijoms, norinčioms dalyvauti veiklose už Lietuvos ribų. Taip 2026 metų pokytis apima ne tik valstybės komunikaciją su užsienio partneriais, bet ir Lietuvos dalyvių kelią į tarptautinius projektus.

Šaltiniai

• Užsienio reikalų ministerija: „LT Partnerships“ – naujas Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo vardas
• Finansų ministerija: Lietuvos tarptautinių partnerysčių centras – strateginis žingsnis Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo srityje
• Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA): Lithuanian International Partnerships Center
• „LT Partnerships“ – naujas Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo vardas