Klausyk NNP.LT
JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra reikšminga pasaulio naujiena, nors jis tiesiogiai nekeičia Lietuvos migracijos taisyklių. Jis parodo, kokią kryptį Jungtinėse Valstijose įgauna ginčas dėl migrantų teisių ir vykdomosios valdžios galių: administracija vėl gali greitai išsiųsti žmones ne tik į jų kilmės šalis, bet ir į trečiąsias valstybes. Toks modelis paliečia dešimtis tūkstančių žmonių ir kelia klausimą, kiek procedūrinių garantijų turi būti suteikta asmeniui prieš išsiuntimą į jam svetimą šalį.
Rugsėjo 29-ąją, antradienį, JAV Aukščiausiasis Teismas 6 balsais prieš 3 patenkino skubų administracijos prašymą ir laikinai panaikino žemesnės instancijos nustatytas kliūtis deportacijoms į trečiąsias šalis. Praktinė nutarties pasekmė – kol vyksta bylos nagrinėjimas, imigracijos pareigūnai gali atnaujinti šią išsiuntimo tvarką. Sprendimas nėra galutinis atsakymas į klausimą, ar politika teisėta, tačiau jis iš karto pakeitė iki tol galiojusią situaciją, kai deportacijos buvo ribojamos teismo nustatytomis procedūromis. Apie nutartį skelbta rugsėjo 30 dieną (LRT.lt).
Ši byla susijusi ne su įprastu žmogaus grąžinimu į jo pilietybės valstybę. Kalbama apie atvejus, kai migrantas išsiunčiamas į kitą šalį, kuri nėra jo kilmės vieta ir nebūtinai yra šalis, kurioje jis anksčiau gyveno. Todėl ginčo centre atsidūrė ne vien administracijos teisė organizuoti išsiuntimą, bet ir klausimas, ar žmogus turi pakankamai laiko sužinoti, kur bus išsiųstas, bei nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių jam ten gali grėsti pavojus. Būtent šias garantijas buvo sustiprinęs žemesnės instancijos teismas.
Kokį sprendimą sustabdė Aukščiausiasis Teismas
Aukščiausiojo Teismo nutartimi sustabdytas Masačusetso federalinio teisėjo Briano Murphy 2026 metų vasarį priimtas sprendimas. Jis reikalavo, kad JAV institucijos prieš deportuodamos migrantą į konkrečią trečiąją šalį jį iš anksto informuotų ir suteiktų realią galimybę tokį išsiuntimą ginčyti teisme. Kitaip tariant, pareigūnams nepakaktų vien organizuoti skrydį: migrantui turėjo būti palikta procedūrinė galimybė paaiškinti, kodėl pasirinkta valstybė jam gali būti nesaugi. Laikinai sustabdžius šį reikalavimą, tokia apsauga nebėra privaloma iki galutinio sprendimo byloje.
Teisėjo B. Murphy nustatyta tvarka ypač svarbi tais atvejais, kai žmogus teigia galintis patirti persekiojimą ar smurtą ne savo gimtojoje šalyje, o būtent planuojamoje trečiojoje valstybėje. Išankstinis įspėjimas turėjo sudaryti sąlygas pateikti argumentus ir kreiptis į teismą dar iki išsiuntimo. Aukščiausiojo Teismo sprendimas nereiškia, kad šie argumentai atmesti iš esmės, tačiau reiškia, kad tokia teisminė apsauga bent laikinai negali stabdyti administracijos veiksmų. Tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp vasarį įvesto ribojimo ir dabar galiojančios tvarkos.
Teismo balsavimas atskleidė aiškią ideologinę takoskyrą. Šeši konservatyviajai daugumai priskiriami teisėjai pritarė administracijos pozicijai, o trys liberaliosios krypties teisėjos – Sonia Sotomayor, Elena Kagan ir Ketanji Brown Jackson – pareiškė nesutikimą. Santykis 6 prieš 3 reiškia, kad sprendimas priimtas stabilia dauguma, nors ginčas susijęs su itin jautria tema – asmens teise būti išklausytam prieš valstybės veiksmą, kuris gali lemti jo laisvę ir saugumą. Šias balsavimo linijas bei nutarties pobūdį nurodė AP News.
Ginčas iš apeliacinio teismo atkeliavo skubos tvarka
Iki Aukščiausiojo Teismo įsikišimo administracijai nepalankus sprendimas dar buvo patvirtintas apeliacinėje pakopoje. Rugsėjo 18 dieną JAV Pirmojo apygardos apeliacinis teismas paliko galioti B. Murphy vasario nutartį. Po šio sprendimo Teisingumo departamentas pateikė skubų skundą Aukščiausiajam Teismui, prašydamas leisti tęsti deportacijas nelaukiant viso bylos nagrinėjimo pabaigos. Tarp apeliacinio teismo sprendimo ir Aukščiausiojo Teismo nutarties praėjo vos 11 dienų, todėl administracija šį klausimą laikė neatidėliotinu.
Skubos argumentą administracija grindė ir konkrečiu deportacijos skrydžiu. Teisingumo departamento dokumentuose nurodyta, kad dėl žemesnės instancijos apribojimų teko atšaukti reisą, kuriuo į tris skirtingas valstybes planuota išgabenti maždaug 70 nuteistų asmenų. Šis skaičius, palyginti su daugiau nei 25 tūkstančiais pagal politiką jau išsiųstų migrantų, yra nedidelis, tačiau administracijai jis tapo pavyzdžiu, jog teismo nustatytos procedūros tiesiogiai trikdo suplanuotus veiksmus. Departamentas tai pateikė kaip praktinę priežastį, kodėl nutartis turėtų būti sustabdyta nedelsiant.
2025 metų taisyklė ir jos mastas
Ginčijama tvarka buvo priimta 2025 metų kovą JAV Krašto saugumo departamente. Pagal ją Imigracijos ir muitinės tarnyba, geriau žinoma santrumpa ICE, gali išsiųsti migrantą į trečiąją šalį iš anksto jo neinformuodama apie pasirinktą kelionės tikslą. Numatyta sąlyga – priimanti valstybė turi pateikti bendrąsias garantijas, kad atvykusiam žmogui nebus taikomi kankinimai. Tačiau šios bendros garantijos ir individualaus žmogaus galimybė paaiškinti savo situaciją yra du skirtingi dalykai, dėl kurių teisme ir kilo esminis konfliktas (CBS News).
Žmogaus teisių organizacijų skaičiavimu, nuo 2025 metų pradžios pagal šią politiką į 29 trečiąsias šalis buvo išsiųsta daugiau nei 25 tūkst. migrantų. Didžioji dalis jų deportuota į Meksiką, todėl būtent ši šalis sudaro svarbiausią viso modelio geografinę dalį. Skaičius rodo, kad kalbama ne apie pavienius išimtinius atvejus, o apie plačiai taikomą administracinę priemonę. Jei 25 tūkst. žmonių paskirstytume per 29 valstybes, vidurkis siektų daugiau kaip 860 asmenų vienai šaliai, nors tikrasis pasiskirstymas dėl Meksikos dominavimo yra labai netolygus (Reuters).
Trečiųjų šalių deportacijų praktika administracijai suteikia daugiau pasirinkimų tais atvejais, kai žmogaus išsiuntimas į jo kilmės valstybę yra sudėtingas arba neįmanomas. Vis dėlto teisinis ginčas kilo todėl, kad toks lankstumas administracijai gali reikšti mažiau nuspėjamumo pačiam migrantui. Asmuo gali būti siunčiamas ne į vietą, su kuria jį sieja pilietybė, šeima ar ankstesnis gyvenimas, o į kitą priimančią valstybę. Todėl teisminės bylos dalyviai skirtingai vertina, ar bendro pobūdžio diplomatinės garantijos pakankamai apsaugo nuo konkrečių asmeninių grėsmių.
Kas pradėjo bylą ir kokias rizikas nurodo gynėjai
Byla pradėta 2025 metų kovą, kai ieškinį pateikė keturi pilietybės neturintys asmenys ir migrantų teisių organizacija „National Immigration Litigation Alliance“. Tai svarbi bylos aplinkybė, nes pareiškėjai ginčija ne vien atskirą deportacijos sprendimą, bet ir pačios procedūros teisėtumą. Jų pozicija grindžiama tuo, kad valstybės sprendimas išsiųsti žmogų į konkrečią trečiąją šalį turi būti priimamas laikantis individualių procesinių garantijų. Taigi ginčas nuo 2025 metų kovo išaugo iki klausimo, kurį dabar iš esmės spręs aukščiausia JAV teisminė institucija (Jurist.org).
Migrantams atstovaujantys advokatai teisme įspėjo apie pasekmes, kurios, jų teigimu, kyla žmones išsiunčiant be išankstinio pranešimo. Jie nurodė savavališko sulaikymo, fizinio smurto ir seksualinio išnaudojimo riziką. Gynėjai taip pat pabrėžė galimybę, kad trečioji šalis galiausiai gali grąžinti asmenį į valstybę, iš kurios jis bėgo dėl persekiojimo. Šie argumentai paaiškina, kodėl ieškovai reikalauja ne bendrų pažadų, o laiko konkrečiam žmogui pateikti savo aplinkybes prieš įvykdant deportaciją.
Administracijos ir migrantų gynėjų pozicijos iš esmės remiasi skirtingu prioritetų vertinimu. Administracija akcentuoja galimybę operatyviai vykdyti išsiuntimus, įskaitant atvejus su nuteistais asmenimis, bei remiasi priimančių šalių patikinimais dėl kankinimų netaikymo. Ieškovų pusė teigia, kad vien bendros garantijos negali pakeisti individualaus vertinimo, ypač kai žmogus iš anksto net nežino savo tikslo šalies. Aukščiausiojo Teismo rugsėjo nutartis laikinai nusvėrė į administracijos pusę, tačiau gruodį šie argumentai bus nagrinėjami iš esmės.
Galutinis atsakymas – ne anksčiau kaip 2027 metais
Aukščiausiasis Teismas nurodė šalims rengtis žodiniams argumentams 2026 metų gruodį. Teisėjai turės atsakyti, ar tokia deportavimo politika pažeidžia JAV Konstitucijoje įtvirtintą tinkamo teisinio proceso principą ir ar ji dera su tarptautiniais įsipareigojimais pagal konvencijas prieš kankinimus. Gruodžio posėdis nebus vien techninis etapas: jame bus vertinama, ar prieš išsiuntimą į trečiąją šalį būtinas individualus įspėjimas bei reali galimybė ginčyti sprendimą. Galutinio verdikto tikimasi iki 2027 metų vasaros.
Iki tol rugsėjo 29 dienos nutartis veiks kaip laikinoji taisyklė: administracija galės tęsti deportacijas, o bylos ieškovai toliau sieks įrodyti, kad procedūra pažeidžia jų ginamas teises. Toks procesinis sprendimas svarbus tuo, kad laikinosios priemonės pasekmės gali būti labai apčiuopiamos dar gerokai iki galutinio verdikto. Per laikotarpį nuo 2026 metų rudens iki 2027 metų vasaros gali būti priimta daug individualių išsiuntimo sprendimų, nors teisinis jų pagrindo įvertinimas dar nebus galutinai užbaigtas.
JAV Krašto saugumo departamento teisininkas Jamesas Percivalis palankiai įvertino Aukščiausiojo Teismo veiksmus ir paragino šalyje neteisėtai esančius asmenis išvykti savo noru. Šis pareiškimas rodo, kad administracija nutartį vertina ne tik kaip pergalę konkrečioje byloje, bet ir kaip platesnės migracijos politikos signalą. Kita vertus, trijų teisėjų nesutikimas ir gruodį numatytas išsamus nagrinėjimas reiškia, kad pagrindinis klausimas lieka atviras: ar greitis ir administracinis veiksmingumas gali būti suderinti su individualia teise išvengti galimai pavojingo išsiuntimo.
Sprendimas keičia taisykles dar iki galutinės bylos baigties
Rugsėjo 29-osios nutarties poveikis pirmiausia yra praktinis: ji panaikino kliūtį, kuri buvo susijusi su procedūra prieš konkretų išsiuntimą, o ne su galutiniu visos politikos teisėtumo įvertinimu. Dėl to iki 2027 metų vasaros administracijos veiksmai bus vertinami pagal laikinai atkurtą tvarką, nors esminiai konstituciniai ir žmogaus teisių klausimai dar liks teisme. Ši skirtis svarbi ir pačiai bylai: gruodžio žodiniai argumentai spręs ne tai, ar rugsėjo nutartis buvo patogi administracijai, bet ar žmogui turi būti užtikrinta individuali galimybė apsiginti prieš išsiuntimą į jam svetimą valstybę.
Šaltiniai
- JAV Aukščiausiasis Teismas atšaukė apribojimus deportacijoms į trečiąsias šalis
- Supreme Court revives Trump's third-country deportation policy for now – CBS News
- Supreme Court lets quick deportations to third countries resume for now while it weighs Trump policy – AP News
- Supreme Court lets Trump resume deporting migrants to countries not their own – Reuters
- Supreme Court allows Trump administration to resume third-country deportations – Jurist.org
