Kinija grasina atsaku, ES ruošia 24 valandų prekybos ginklą

Kinija įspėja Europos Sąjungą dėl naujų prekybos apribojimų, o didėjanti įtampa gali paliesti ir Lietuvos įmones, kurios importuoja plieną, automobilių dalis, elektroniką ar kitas Kinijoje pagamintas prekes. Rugsėjo 29-osios vakarą Pekinas pareiškė, kad ryžtingai reaguos, jeigu Bendrija įves naujus ribojimus Kinijos įmonėms ir produktams. Konfliktas stiprėja likus vos kiek daugiau nei savaitei iki aukšto lygio prekybos derybų Pekine. ES siekia mažinti didžiulį prekybos disbalansą, o Kinija perspėja, kad spaudimas prieš susitikimą gali pakirsti abipusį pasitikėjimą.

Kinijos prekybos ministerija rugsėjo 29 dieną pareiškė, kad gins šalies pramonę, jei Europos Sąjunga nuspręs taikyti papildomas priemones Kinijos bendrovėms ar jų eksportuojamoms prekėms. Pekino formuluotė apie „ryžtingą atsaką“ rodo, kad ginčas nebėra vien techninis pokalbis apie muitų tarifus ar atskirų sektorių taisykles. Kinija tokius veiksmus sieja su savo įmonių galimybe dirbti Europos rinkoje, kuri yra viena svarbiausių Kinijos gamintojams. Apie šį perspėjimą paskelbė Kinijos prekybos ministerija, o jo esmę rugsėjo 30 dieną pateikė ir LRT.

Pekino reakciją išprovokavo informacija apie Prancūzijos ir Vokietijos rengiamą bendrą dokumentą. Juo Europos Komisija būtų raginama skubiai sukurti naują prekybos gynybos priemonę, savo logika panašią į Jungtinių Valstijų Prekybos įstatymo 301 straipsnio mechanizmą. Svarbiausias pasiūlymo akcentas – galimybė prireikus per 24 valandas apriboti Kinijos patekimą į ES rinką. Toks terminas reikštų gerokai greitesnį politinį atsaką nei ilgos prekybos tyrimų procedūros, todėl instrumentas galėtų tapti svarbiu derybiniu svertu prieš Kinijos gamybos perteklių.

Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyva atspindi didžiausių ES ekonomikų susirūpinimą tuo, kad Kinijos gamintojai Europoje sparčiai plečia pardavimus sektoriuose, kuriuose konkuruoja su vietos pramone. Naujasis mechanizmas kol kas būtų ne automatinis muitų paketas, o priemonė, leidžianti Europos Komisijai greitai reaguoti į prekybinį spaudimą. Vis dėlto pats svarstymas Kinijai jau tapo politiniu signalu. Tyrimų bendrovės „Rhodium Group“ vertinimu ir Reuters paskelbta informacija rodo, kad siūloma priemonė būtų orientuota būtent į skubų atsaką, kai įprasti ES prekybos gynybos procesai laikomi pernelyg lėtais.

Įtampos laikas Pekinui ir Briuseliui nepalankus, nes spalio 8–9 dienomis į Kinijos sostinę vyks ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Jis numatęs susitikimą su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao. Tai bus aukšto lygio derybos, kuriose Europos Sąjunga nori ne vien bendrų pažadų, bet ir apčiuopiamų rezultatų iki spalio pabaigos. Derybos vyks po kelių mėnesių augančių nesutarimų dėl transporto priemonių, subsidijų ir rinkos prieigos. Apie planuojamą vizitą bei ES keliamą terminą pranešė CNBC ir „South China Morning Post“ rugsėjo 30 dieną.

ES spaudimą Pekinui pirmiausia paaiškina prekybos deficito mastas. Europos Sąjungos prekių prekybos deficitas su Kinija šiuo metu siekia maždaug 360 mlrd. eurų per metus. Perskaičiavus į kasdienį mastą, tai sudaro apie 1 mlrd. eurų per dieną. Briuselis prekybos santykių perbalansavimą vertina ne kaip siaurą muitų klausimą, o kaip egzistencinį Europos pramonės išlikimo klausimą. Didelis deficitas reiškia, kad į ES rinką patenka gerokai daugiau kiniškų prekių, nei Europos gamintojai parduoda Kinijoje. Tokį Europos Komisijos vertinimą rugsėjo 29 dieną citavo Alfa.lt.

Automobilių rinka tapo ryškiausiu šio disbalanso pavyzdžiu. Kinijoje pagamintų įkraunamų hibridinių automobilių, arba PHEV, pardavimai ES valstybėse nuo 3 800 vienetų 2024 metų spalį išaugo iki 50 000 automobilių per mėnesį 2026 metų liepą. Per pirmus septynis 2026 metų mėnesius Europoje parduoti 217 764 tokie automobiliai. Tai rodo ne laipsnišką, o itin spartų šio segmento augimą per mažiau nei dvejus metus. Dėl tokios dinamikos ES pareikalavo, kad Pekinas savanoriškai ribotų PHEV eksportą, siekiant neviršyti 15 proc. rinkos dalies.

PHEV pardavimų šuolis Briuseliui kelia sudėtingą problemą: grynai elektrinėms kiniškoms transporto priemonėms jau taikomos papildomos priemonės, tačiau įkraunami hibridai tapo sparčiai augančiu alternatyviu importo kanalu. Nuo 3 800 iki 50 000 vienetų per mėnesį padidėję pardavimai reiškia daugiau nei trylikos kartų augimą, todėl vien savanoriško eksporto ribojimo klausimas įgijo politinį svorį. Europos pareigūnai šį sektorių vertina kaip platesnio ginčo dėl konkurencijos sąlygų dalį. Duomenis apie pardavimus ir ES poziciją rugsėjo 24 dieną skelbė „Financial Times“ bei „The Guardian“.

Europos Sąjunga jau yra ėmusis konkrečių veiksmų prieš dalį Kinijos automobilių importo. 2024 metų spalį ji penkerių metų laikotarpiui įvedė galutinius antisubsidinius muitus Kinijoje pagamintiems grynai elektriniams automobiliams, dar vadinamiems BEV. Papildomi tarifai, priklausomai nuo gamintojo, siekia nuo 7,8 iki 35,3 proc. Pridėjus bazinį 10 proc. importo muitą, bendra tarifo našta kai kuriais atvejais gali išaugti iki 45,3 proc. Šie muitai skirti atsakyti į ES vertinamas Kinijos valstybės paramos sukeltas konkurencines sąlygas. Tarifų parametrus nurodė Europos Komisija.

Kinija jau parodė, kad į ES prekybos veiksmus gali atsakyti priemonėmis prieš Europos eksportuotojus. 2026 metų liepą Pekinas įvedė laikinąsias antidempingo priemones iš ES importuojamam brendžiui. Importuotojams nustatyti užstatai sudaro nuo 30,6 iki 39 proc., todėl priemonė tiesiogiai didina europietiško gėrimo pateikimo Kinijos rinkai kaštus. Tą patį mėnesį Kinija pradėjo tyrimus dėl Europos Sąjungos kiaulienos ir pieno produktų subsidijavimo. Šie sektoriai svarbūs daugeliui ES valstybių, todėl prekybos ginčas gali persikelti nuo automobilių į žemės ūkio ir vartojimo prekes.

Laikinosios priemonės brendžiui ir tyrimai dėl kiaulienos bei pieno produktų rodo, kad Pekinas turi galimybę pasirinkti skirtingus atsako taikinius. Automobilių pramonės ginčas taip susiejamas su prekėmis, kurių eksportu suinteresuotos konkrečios Europos šalys ir jų gamintojai. Užstatai nuo 30,6 iki 39 proc. yra apčiuopiamas finansinis spaudimas importui, nors jie nėra tas pats, kas galutinis muitas. Apie liepos mėnesio Kinijos sprendimus pranešė Kinijos prekybos ministerija, o jų reikšmę Europos eksportui aptarė „Euractiv“.

Galimas platesnis Pekino atsakas būtų dar jautresnis Europos pramonei. Kinijos leidinio „Global Times“ skelbta informacija rodo, kad svarstomame priemonių rinkinyje minimi antidiskriminaciniai tyrimai, tiekimo grandinių saugumo patikrinimai ir retųjų žemių metalų bei kritinių žaliavų eksporto į Europą ribojimas. Tokie žingsniai skirtųsi nuo paprastų muitų, nes galėtų paveikti medžiagų prieinamumą įmonėms, gaminančioms elektroniką, transporto priemones ar kitą pramoninę produkciją. Reuters rugsėjo 30 dieną nurodė, kad šios priemonės yra svarstomų, o ne jau įvestų Kinijos atsakomųjų veiksmų sąraše.

Kinijos mašinų ir elektronikos produktų importo ir eksporto rūmai, žinomi santrumpa CCCME, rugsėjo 30 dieną viešai parėmė prekybos ministerijos poziciją. Organizacija pareiškė visapusiškai palaikanti Pekino perspėjimą ir akcentavo, kad ES protekcionistiniai veiksmai gali suardyti abiejų pusių gamybos grandines. Šis pareiškimas svarbus todėl, kad ginčas apima ne tik vyriausybių retoriką, bet ir Kinijos eksportui bei technologijų sektoriui atstovaujančių verslo organizacijų interesus. CCCME vertinimu, prekybos ribojimai paliestų tarpusavyje susijusias tiekimo sistemas, kuriose europietiški ir kiniški komponentai keliauja per kelias rinkas.

Papildomu įtampos ženklu taps nuo spalio 1 dienos įsigaliojantis ES įgyvendinimo reglamentas 2026/1963 dėl plieno importo. Jis įpareigos plieno importuotojus deklaruoti plieno lydymo ir išpilstymo šalį naudojant TARIC kodus. Kinijai nustatytas kodas Y376, o kartu reikės pateikti gamyklinio bandymo sertifikatą, žymimą kodu C131. Tai nėra naujas muitas, tačiau importo procedūra tampa išsamesnė ir reikalauja papildomų kilmės duomenų. Lietuvos muitinė rugsėjo 30 dieną informavo, kad šie reikalavimai aktualūs ir Lietuvos importuotojams, kurie įveža plieno produkciją.

Plieno deklaravimo taisyklės praktiškai parodo, kad prekybos įtampa jau reiškiasi ne vien politiniais pareiškimais ar ateities scenarijais. Nuo spalio 1 dienos įmonėms reikės tiksliau dokumentuoti importuojamo plieno kilmę ir turėti gamyklinio bandymo sertifikatą. TARIC kodas Y376 konkrečiai susieja deklaraciją su Kinija, o C131 nurodo pateiktiną sertifikatą. Lietuvos verslui tai svarbu dėl muitinės procedūrų ir dokumentų parengimo, net jei konkreti įmonė nėra tiesioginė platesnio ES ir Kinijos prekybos ginčo dalyvė. Naujos taisyklės įsigalioja likus savaitei iki Šefčovičiaus kelionės į Pekiną.

Spalio 8–9 dienų susitikimas Pekine parodys, ar šalys gali rasti kompromisą iki ES nustatyto spalio pabaigos termino. Briuselis siekia mažinti maždaug 360 mlrd. eurų metinį deficitą ir apsaugoti Europos pramonę nuo staigaus importo augimo, ypač automobilių rinkoje. Pekinas savo ruožtu reikalauja, kad ES neįvestų naujų ribojimų Kinijos įmonėms ir prekėms. Kol kas abi pusės turi jau taikomas priemones, galimus naujus instrumentus ir aiškiai įvardytus atsako variantus. Dėl to artėjančios derybos bus svarbios ne tik santykiams tarp Briuselio ir Pekino, bet ir Europos tiekimo grandinėms bei importuotojams.

Sprendimų grafikas spaudžia abi puses

Artimiausios dienos sudaro aiškią sprendimų seką: spalio 1-ąją pradedamos taikyti griežtesnės plieno kilmės deklaravimo procedūros, spalio 8–9 dienomis Pekine vyks politinės prekybos konsultacijos, o iki spalio pabaigos Briuselis laukia apčiuopiamų Kinijos pasiūlymų. Šis kalendorius reiškia, kad derybos vyks jau veikiant naujiems administraciniams reikalavimams ir abipusėms grasinimų priemonėms. Ypač svarbus bus klausimas, ar Kinija sutiks riboti sparčiai augantį įkraunamų hibridų eksportą iki ES minimos 15 proc. rinkos dalies, ar Bendrija rinksis platesnius prekybos gynybos veiksmus. Kompromisas leistų pristabdyti konflikto plėtrą į žaliavas, maistą ir kitas pramonės šakas, kuriose abiejų rinkų priklausomybė išlieka didelė.

Šaltiniai

• Kinija įspėja Europos Sąjungą dėl naujų prekybos apribojimų
• China vows response if EU introduces moves targeting Chinese trade – Reuters
• EU weighs sweeping new trade powers against China before make-or-break October – South China Morning Post
• Alarm bells sound in Brussels as EU sales of Chinese hybrid cars rocket – The Guardian
• Informacija importuotojams dėl naujų reikalavimų importuojamam plienui nuo 2026 m. spalio 1 d. – Lietuvos Respublikos muitinė