Anušausko komisija tikrina 55 darbuotojų kainuosiančią

Jums taippat gali patikti...

Klausyk NNP.LT

0:00 / 0:00

Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį, rugsėjo 30-ąją, pradėjo nagrinėti, ar viešojoje įstaigoje „Inovacijų agentūra“ vykdoma struktūrinė pertvarka atitinka skaidrumo reikalavimus. Posėdis Vilniuje prasidėjo 8.30 val., jam pirmininkauja parlamentaras Arvydas Anušauskas. Komisijos dėmesio centre atsidūrė ne vien planuojamas darbo vietų mažinimas, bet ir naujų vadovaujančių pareigybių kūrimas, paskyrimų tvarka bei kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Nagrinėjama pertvarka įsigalioja jau nuo spalio 1 dienos, todėl klausimas dėl sprendimų skaidrumo keliamas prieš pat naujos organizacinės struktūros startą. Posėdžio laiką ir darbotvarkės kryptį nurodė Seimo Antikorupcijos komisija 2026 m. rugsėjo 29 d.

Komisijos posėdį paskatino pačių agentūros darbuotojų kreipimasis. Jame teigiama, kad struktūriniai pakeitimai rengiami ir įgyvendinami jų nederinus su darbuotojų atstovais. Tokia aplinkybė svarbi, nes pertvarka apima ne pavienį padalinį, o beveik visą organizaciją ir tiesiogiai keičia darbo vietų skaičių bei vadovavimo grandis. Darbuotojai kreipėsi į parlamentarus tuo metu, kai iki naujos veiklos struktūros pradžios buvo likusi mažiau nei para. Seimo kanceliarijos 2026 m. rugsėjo 29 d. pateiktais duomenimis, kreipimosi autoriai prašė įvertinti, ar sprendimų priėmimo procedūros buvo pakankamai atviros darbuotojams ir ar pertvarka nekuria nevienodų taisyklių skirtingoms pareigybėms.

Vienas svarbiausių ginčo skaičių – 55 planuojami atleidimai. Būtent tiek darbuotojų, remiantis kreipimesi pateikta informacija, agentūra numato atleisti pertvarkos metu. Šis skaičius reiškia ne abstraktų etatų perskirstymą, o konkrečius žmones, kurių darbo santykiai bus nutraukti keičiant organizacijos modelį. Komisijai tenka vertinti, kaip atleidimų planas dera su darbuotojų atstovų įtraukimu ir naujų pareigybių steigimu tuo pačiu laikotarpiu. 55 darbo vietų mažinimas išsiskiria tuo, kad pertvarka pristatoma kaip priemonė taupyti administravimo išlaidas, tačiau kartu numatomi pokyčiai aukštesnėje valdymo pakopoje. Šį planuojamų atleidimų mastą rugsėjo 29 d. skelbė Seimo kanceliarija.

Komisija atskirai aiškinasi naujų direktoriaus pavaduotojų ir padalinių vadovų pareigybių steigimą. Parlamentarų vertinime svarbiausia tai, kad į šias pareigas žmonės, pagal komisijai pateiktą informaciją, buvo skiriami nerengiant konkursų. Klausimas nėra vien formalus: kartu mažinant darbuotojų skaičių, vadovaujančių postų kūrimas ir užpildymas be viešos atrankos gali kelti abejonių dėl sprendimų motyvų bei vienodų procedūrų taikymo. Arvydo Anušausko vadovaujama komisija nagrinėja, kaip buvo nustatytas šių pareigybių poreikis, kada jos įsteigtos ir pagal kokią procedūrą pasirinkti kandidatai. Šią posėdyje vertinamą aplinkybę 2026 m. rugsėjo 29 d. nurodė Seimo kanceliarija.

Kitas komisijos klausimas susijęs su Korupcijos prevencijos įstatyme numatytu kreipimusi į STT dėl asmenų, skiriamų į tam tikras pareigas, patikrinimo. Komisijos turimais duomenimis, dėl kai kurių padalinių vadovų Inovacijų agentūra į STT kreipėsi tik tada, kai situacija ėmė domėtis parlamentarai. Tuo metu dėl jau paskirtų direktoriaus pavaduotojų patikrinimo į tarnybą apskritai nebuvo kreiptasi. Šios aplinkybės savaime dar nereiškia nustatyto pažeidimo, tačiau jos yra priežastis komisijai tikrinti, ar agentūra tinkamai laikėsi įstatyme įtvirtintų prevencinių pareigų. Vertinimas apima skyrimų seką, pareigybių pobūdį ir sprendimų priėmimo laiką, o ne vien pačių asmenų kompetenciją.

Naujas agentūros veiklos modelis turi pradėti galioti spalio 1 dieną. Dar rugsėjo 7-ąją buvo pranešta, kad organizacija pereis prie atnaujintos veiklų ir departamentų struktūros. Tai reiškia, kad rugsėjo 30 dienos komisijos posėdis vyksta paskutinę dieną prieš numatytą pertvarkos įsigaliojimą. Struktūros pakeitimas susiejamas su 2026–2030 metų strategijos įgyvendinimu ir siekiu mažinti veiklos kaštus. Agentūrai svarbu suderinti šiuos du tikslus: viena vertus, išlaikyti verslui teikiamų inovacijų paslaugų prieinamumą, kita vertus, veikti pigiau ir greičiau. Apie spalio 1 dieną numatytą perėjimą prie naujos struktūros rugsėjo pradžioje informavo pati Inovacijų agentūra.

Agentūros vadovė dr. Monika Paulė yra nurodžiusi, kad pertvarka palies beveik visus organizacijos departamentus. Jos vertinimu, numatoma sumažinti maždaug 16 proc. etatų. Šis procentas leidžia geriau suprasti 55 planuojamų atleidimų mastą: kalbama ne apie mažą vieno skyriaus korekciją, o apie reikšmingą visos įstaigos darbuotojų struktūros pakeitimą. Kita vertus, 16 proc. etatų mažinimas nėra tapatus teiginiui, kad visi pokyčiai apsiribos atleidimais – kartu keičiamos veiklos ir departamentų funkcijos. Viešai išdėstytas vadovės argumentas yra organizacijos pertvarkymas taip, kad ji galėtų įgyvendinti naują strategiją ir veikti mažesnėmis sąnaudomis.

Pertvarkos foną formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos agentūrai keliami veiklos lūkesčiai. Iki 2029 metų numatyta bent 30 proc. sumažinti administravimo kaštus ir tiek pat – 30 proc. – sutrumpinti paslaugų teikimo terminus. Du vienodi procentiniai tikslai rodo, kad iš agentūros tikimasi ne vien taupyti, bet ir greičiau aptarnauti verslą. Tai sudėtinga užduotis, kai etatų skaičius mažinamas: trumpesni paslaugų terminai turi būti derinami su pakankamais darbuotojų pajėgumais ir aiškia atsakomybių sistema. Ministerijos lūkesčius iki 2029 metų nurodė Lietuvos pramonininkų konfederacija, aptardama poreikį stiprinti visą šalies inovacijų sistemą.

Diskusija dėl Inovacijų agentūros struktūros vyksta platesniame viešųjų pinigų panaudojimo kontekste. Valstybės kontrolės nepriklausomas auditas parodė, kad 2022–2025 metais verslo inovacijoms buvo numatyta daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau realiai panaudota apie 1,5 mlrd. eurų. Skirtumas tarp numatytos ir panaudotos sumos siekia maždaug 1,5 mlrd. eurų – tai beveik pusė planuoto finansavimo. Šis palyginimas paaiškina, kodėl agentūros veiklos efektyvumas vertinamas ne tik per darbo vietų ar valdymo schemos prizmę. Institucijai tenka svarbi užduotis padėti verslui pasiekti numatytas finansavimo priemones ir užtikrinti, kad lėšos nevirstų vien neįgyvendintais planais.

Audito išvados kelia klausimų ir apie pačių paramos priemonių atitikimą verslo poreikiams. Iš 28 vertintų verslo inovacijų finansavimo priemonių tik 6 buvo pagrįstos realiu verslo poreikiu. Kitaip tariant, daugiau nei keturi penktadaliai vertintų priemonių neturėjo tokio pagrindimo, kokį auditas laikė pakankamu. Šis santykis – 6 iš 28 – leidžia suprasti, kodėl diskusijoje apie pertvarką akcentuojama ne vien administracinio aparato apimtis. Jei priemonės neatitinka įmonių poreikių, vien trumpesni procedūrų terminai ar mažesnės administravimo sąnaudos savaime neišspręs lėšų panaudojimo problemos. Todėl struktūros pakeitimai vertinami ir kaip galimybė persvarstyti verslo paramos modelio veiksmingumą.

Lietuvos inovacijų rezultatai Europos mastu taip pat rodo, kad siekis kelti sistemos efektyvumą turi apčiuopiamą pagrindą. 2026 metų Europos inovacijų švieslentėje Lietuvos indeksas siekia 86,6 proc. Europos Sąjungos vidurkio, o šalis užima 18 vietą tarp ES valstybių. Palyginimui, Suomijos indeksas sudaro 124,4 proc. ES vidurkio ir ši valstybė užima 4 vietą. Skirtumas tarp 86,6 ir 124,4 proc. siekia 37,8 procentinio punkto. Toks palyginimas nereiškia, kad vien agentūros pertvarka gali panaikinti atotrūkį, tačiau jis parodo, kodėl inovacijų politikos administravimo kokybė ir parama verslui yra svarbūs Lietuvos ekonomikai.

Su inovacijų rodikliais susijęs ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros finansavimas. 2024 metais Lietuva MTEP skyrė 1,04 proc. bendrojo vidaus produkto. Inovacijų agentūros strategijoje iki 2030 metų keliamas tikslas pasiekti 1,3 proc. BVP verslo investicijų į MTEP lygį. Skirtumas tarp dabartinio 1,04 proc. rodiklio ir 1,3 proc. tikslo sudaro 0,26 procentinio punkto. Nors procentų skirtumas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedidelis, jis apima visos ekonomikos investicijas į tyrimus ir inovacijas. Todėl agentūros gebėjimas veiksmingai administruoti programas, konsultuoti įmones ir trumpinti paslaugų terminus tiesiogiai siejamas su platesniais strateginiais šalies tikslais.

Inovacijų agentūra yra palyginti jauna institucija: ji įsteigta 2022 metų kovo 31 dieną, konsolidavus trijų įstaigų funkcijas. Į vieną organizaciją buvo sujungtos VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos verslo paramos agentūros ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros veiklos. Toks sujungimas buvo skirtas sukurti vieną svarbų inovacijų, verslumo ir paramos verslui administravimo centrą. Praėjus daugiau nei ketveriems metams po įsteigimo, dabar keičiama jos vidaus struktūra, o Seimo komisija tikrina, ar tai daroma skaidriai. Agentūros kilmę ir konsolidavimo datą 2022 metais paskelbė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Rugsėjo 30 dienos posėdis sujungia kelis tarpusavyje susijusius klausimus: darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus, 55 planuojamų atleidimų pagrįstumą, vadovų skyrimo be konkursų aplinkybes ir pareigą kreiptis į STT. Kartu jis vyksta tuo metu, kai nuo spalio 1-osios agentūra pradeda veikti pagal naują modelį, o valstybė iš jos tikisi iki 2029 metų ir mažesnių kaštų, ir spartesnių paslaugų. Komisijos vertinimas svarbus ne tik agentūros kolektyvui. Nuo šios institucijos veikimo priklauso, kaip verslas pasiekia inovacijoms skirtą paramą ir ar Lietuva sugeba mažinti atotrūkį nuo stipriausių Europos inovacijų valstybių.

Sprendimai keičia ir darbuotojų, ir verslo kasdienybę

Komisijai vertinant pertvarką svarbi ir jos laiko riba: naujoji agentūros struktūra įsigalioja jau spalio 1 dieną, taigi kitą dieną po rugsėjo 30-osios posėdžio. Dėl to parlamentinis dėmesys sutelktas ne į abstraktų ateities planą, o į sprendimus, kurie tiesiogiai paliečia 55 planuojamus atleidimus, vadovaujančių pareigybių formavimą ir beveik visus agentūros departamentus. Nuo šių pokyčių priklauso ne tik darbuotojų darbo vietos, bet ir tai, kaip greitai bei aiškiai Lietuvos įmonės gaus konsultacijas ir inovacijų finansavimo paslaugas.

Artėjantis struktūros įsigaliojimas reiškia, kad pertvarkos vertinimas vyksta itin suspaustu laiku: nuo rugsėjo 30-osios 8.30 val. vykusio komisijos posėdžio iki spalio 1-osios, kai agentūra numato pradėti dirbti pagal naują sandarą, lieka mažiau nei para. Todėl Arvydo Anušausko vadovaujamos komisijos nagrinėjami klausimai svarbūs ne vien kaip procedūrinis parlamentinės kontrolės etapas. Jie susiję su tuo, ar pereinant prie naujo veiklos modelio buvo tinkamai suderinti darbuotojų interesai, laikytasi vadovų atrankos reikalavimų ir užtikrintos korupcijos prevencijos procedūros.