Klausyk NNP.LT
Septynių dienų planas Niujorke
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi 2026 metų rugsėjo 25–27 dienomis Niujorke JAV pateikė planą, numatantį per septynias dienas atkurti įprastą laivybą Hormuzo sąsiauryje. Šis terminas būtų pradėtas skaičiuoti tik tuomet, jei Vašingtonas įvykdytų Teherano nustatytas sąlygas. Pasiūlymas apima ne vien techninį laivų judėjimo atkūrimą: jis susietas su karo veiksmų nutraukimu ir JAV sprendimais dėl Irano finansų, uostų bei naftos prekybos. „The Guardian“ ir „Lrytas.lt“ rugsėjo 26 dieną nurodė, kad A. Araghchi šį septynių dienų įsipareigojimą pateikė būdamas Niujorke. Taigi Iranas sąsiaurio atvėrimą siūlo kaip sąlyginį veiksmą, o ne kaip vienašalį sprendimą.
Teherano reikalavimų paketas
Tarp Teherano reikalavimų pirmiausia įvardytas mažiausiai 12 mlrd. JAV dolerių įšaldyto Irano turto atlaisvinimas. Tyrime ši suma perskaičiuota į maždaug 10,56 mlrd. eurų. Iranas taip pat reikalauja panaikinti JAV vykdomą jo uostų jūrų blokadą ir atšaukti naftos eksporto sankcijas. Ketvirtoji sąlyga apima visapusiškas paliaubas Artimuosiuose Rytuose, aiškiai įtraukiant ir Libaną. BNS ir „Bernardinai.lt“ rugsėjo 27 dieną pateiktas sąlygų sąrašas rodo, kad septynių dienų planas sieja keturias atskiras sritis: įšaldytą turtą, jūrinę blokadą, naftos pardavimo ribojimus ir paliaubas visuose nurodytuose frontuose. Todėl vien sprendimo dėl laivybos sąsiauryje nepakaktų, kad Iranas įgyvendintų savo pažadą.
Trumpas pasiūlymą jau atmetė
Donaldas Trumpas 2026 metų rugsėjo 26 dieną prie Baltųjų rūmų žurnalistams viešai pareiškė, kad Irano pateiktas susitarimas jam yra nepriimtinas. Prezidentas sakė: „šis susitarimas yra nepriimtinas“, o Teherano norą tartis aiškino tuo, kad Iranas „labai smarkiai pralaimi“. Ši pozicija išsiskiria su Irano pareiškimu toliau laikytis tų pačių keturių sąlygų. „Lietuvos aidas“ rugsėjo 27 dieną aprašė, kad JAV prezidentas atmetė būtent septynių dienų paliaubų ir sąsiaurio atvėrimo pasiūlymą. Viešas atmetimas nereiškia, kad Teheranas savo planą atsiėmė: priešingai, Irano pareiškime pabrėžtas laukimas, kol per Katarą bus gautas oficialus Vašingtono atsakymas.
Ankstesnio memorandumo terminas sutrumpintas
A. Araghchi teigimu, naujajame pasiūlyme įtvirtintos sąlygos atkartoja 2026 metų birželį JAV ir Irano pasirašytą supratimo memorandumą. Esminis skirtumas susijęs su įgyvendinimo grafiku: birželio dokumente buvo numatytas 60 dienų terminas, o rugsėjo pasiūlyme jis sutrumpintas iki septynių dienų. Tai reiškia, kad siūlomas laikotarpis yra 53 dienomis trumpesnis nei ankstesniame memorandume nustatytas terminas. „77.lt“ rugsėjo 28 dieną paskelbė ministro paaiškinimą apie šį palyginimą. Vis dėlto pateiktoje medžiagoje nenurodyta, kad JAV būtų sutikusios su naujuoju septynių dienų grafiku: vienintelė aiškiai pateikta vieša prezidento Trumpo pozicija yra pasiūlymo atmetimas rugsėjo 26 dieną.
Tiesioginiai kontaktai ir Kataro tarpininkavimas
Derybose Niujorke tiesiogiai dalyvavo A. Araghchi ir JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas bei Jaredas Kushneris. Pranešimus tarp Teherano ir Vašingtono perduoda Kataro ministras pirmininkas Sheikhas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassim Al Thani. Toks formatas rodo du atskirus komunikacijos kanalus: tiesioginį ministrų ir JAV pasiuntinių dalyvavimą Niujorke bei Kataro vadovo tarpininkavimą keičiantis pranešimais. Anadolu agentūra ir „The Wall Street Journal“ rugsėjo 28 dieną nurodė šiuos derybų dalyvius. Šis faktas svarbus vertinant Irano pareiškimą, kad šalis laukia oficialaus atsakymo: pateikta informacija sieja tokį atsakymą būtent su Kataro tarpininkų kanalu, o ne su nauju viešu JAV prezidento pareiškimu.
Teheranas laukia atsakymo ir įspėja dėl infrastruktūros
Rugsėjo 28–29 dienomis A. Araghchi pareiškė, kad Iranas per Kataro tarpininkus tikisi gauti oficialų JAV atsakymą į savo pasiūlymą. Tuo pat metu Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas išsakė platesnį perspėjimą regionui. Jis teigė, kad jeigu nebūtų užtikrintas Irano saugumas ir šalis negalėtų parduoti naftos, jokia regiono infrastruktūra nebūtų saugi. „The Hindu“ ir AFP rugsėjo 29 dieną paskelbė šiuos pareiškimus. Ghalibafo žodžiai nėra paskelbtas konkretus veiksmas ar nurodytas terminas, tačiau jie tiesiogiai susieja du Irano keliamus klausimus – šalies saugumą ir galimybę eksportuoti naftą – su perspėjimu dėl regiono infrastruktūros saugumo.
Kodėl Hormuzo sąsiauris svarbus energijos prekybai
Hormuzo sąsiaurio reikšmę atskleidžia iki karo buvę energijos srautai. Iki JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios 2026 metų vasario 28 dieną per šį sąsiaurį būdavo transportuojama maždaug 20–25 proc. visos pasaulyje jūra gabenamos naftos. Per jį taip pat keliavo apie 20 proc. pasaulio suskystintų gamtinių dujų. Tarptautinės jūrų organizacijos ir „Wikipedia“ pateiktas 2026 metų vertinimas rodo, kad sąsiauris buvo svarbus ne vien Iranui ar Persijos įlankos valstybėms. Būtent dėl šių dalių Irano siūlomas įprastos laivybos atkūrimas per septynias dienas susijęs su pasauliniais naftos ir SGD tiekimo maršrutais, o ne vien su dvišaliu Vašingtono ir Teherano ginču.
Eksportas pasiekė beveik 80 proc. ikikarinio lygio
Rugsėjo pabaigoje Persijos įlankos valstybių naftos eksportas per Hormuzo sąsiaurį ir alternatyvius maršrutus jau buvo atsikūręs iki beveik 80 proc. ikikarinio lygio. Toks bendras srautas siekė beveik 13 mln. barelių per dieną. „The Wall Street Journal“ ir „Energy Connects“ rugsėjo 29 dieną pateikė šį palyginimą su laikotarpiu iki karo. Skaičius apima ne tik krovinius, plaukiančius sąsiauriu, bet ir alternatyvius maršrutus, todėl jo negalima laikyti vien Hormuzo sąsiaurio laivybos apimtimi. Vis dėlto beveik 80 proc. rodiklis reiškia, kad eksportas dar nebuvo visiškai grįžęs į ikikarinį lygį: nuo 100 proc. jį skyrė maždaug penktadalis ankstesnės apimties.
Sužeistųjų skaičius pasiekė 861
Karo poveikį atspindi ir JAV karių sužeidimų skaičius. Pentagonas 2026 metų rugsėjo trečiąją savaitę į viešąją duomenų bazę įtraukė 37 naujus sužeistus karius. Tarp jų buvo aštuoni jūrų pėstininkai, nukentėję rugsėjo 14 dieną, kai Irano sparnuotoji raketa smogė laivui Hormuzo sąsiauryje. Po šio papildymo bendras kare su Iranu sužeistų JAV karių skaičius pasiekė 861. NBC News ir „Truthout“ rugsėjo 28 dieną paskelbė šią informaciją. Aštuoni rugsėjo 14 dieną sužeisti jūrų pėstininkai sudarė dalį 37 naujų įrašų, o pastarieji papildė anksčiau sukauptą bendrą 861 sužeistojo skaičių.
Blokada, nukreipti laivai ir tanklaivių incidentai
Irano reikalavimas nutraukti uostų blokadą susijęs su nuo liepos vidurio vykdytais JAV veiksmais jūroje. JAV pajėgos 2026 metų liepos 14 dieną atnaujino Irano uostų blokadą. Iki rugsėjo 21 dienos jos nukreipė 110 komercinių laivų, kurie bandė prasiveržti pro blokadą. Dar trys nepaklusę laivai buvo išrikiuoti arba išjungti. Rugsėjo 5–8 dienomis Persijos ir Omano įlankose JAV pajėgos sunaikino arba nuskatino mažiausiai aštuonis Irano revoliucinės gvardijos naftos tanklaivius. UANI rugsėjo 23 dienos apžvalgoje šie skaičiai pateikiami kaip blokados laikotarpio rezultatai. Jie paaiškina, kodėl blokados panaikinimas Irano pasiūlyme iškeltas greta naftos eksporto sankcijų atšaukimo ir įšaldyto turto atlaisvinimo.
Sprendimo vis dar nėra
Iki rugsėjo 29 dienos pateikta informacija rodo aiškią abiejų šalių viešų pareiškimų seką. Iranas rugsėjo 25–27 dienomis Niujorke pateikė sąlyginį septynių dienų planą, JAV prezidentas rugsėjo 26 dieną jį atmetė, o Teheranas vėliau pareiškė tvirtai laikysis savo sąlygų ir lauks oficialios pozicijos per Katarą. Planas žada įprastos laivybos atkūrimą per savaitę, tačiau tik įvykdžius visą Irano reikalavimų paketą: atlaisvinus bent 12 mlrd. JAV dolerių turto, panaikinus blokadą bei naftos sankcijas ir užtikrinus paliaubas, apimančias Artimuosius Rytus bei Libaną. Todėl šiuo metu sąsiaurio atvėrimas lieka Irano pasiūlytas, bet JAV nepriimtas sprendimas.
Septynių dienų terminas pakeitė ankstesnį modelį
Abbasas Araghchi naująjį pasiūlymą siejo su 2026 metų birželį JAV ir Irano pasirašytu supratimo memorandumu. Jo teigimu, sąlygų turinys liko toks pats, tačiau įsipareigojimams įgyvendinti anksčiau numatytas 60 dienų terminas buvo sutrumpintas iki septynių dienų. Tai reiškia, kad dabartinis Teherano planas nėra pateiktas kaip naujas reikalavimų rinkinys: Iranas jį apibūdina kaip ankstesnio susitarimo sąlygų įvykdymą gerokai greitesniu grafiku. Vis dėlto viešas JAV prezidento rugsėjo 26 dienos atmetimas rodo, kad šis sutrumpintas terminas Vašingtono pritarimo nesulaukė.
Šaltiniai
- Trump rejects Iran's seven-day peace deal to reopen strait of Hormuz – The Guardian
- D. Trumpas atmetė Irano pasiūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį – 77.lt
- D. Trumpas sako atmetantis Irano pasiūlymą dėl Hormuzo sąsiaurio – Bernardinai.lt
- Trump expects new Iran talks despite rejecting deal offer – The Hindu
- Iran says awaiting US response on Hormuz proposal – Energy Connects / Bloomberg
- Iranian Strike Wounded 8 US Marines, Report Says as US Rejects Ceasefire Offer – Truthout
- Iran Shipping Update – September 23, 2026 – UANI
- Iranas sako tvirtai besilaikąs savo sąlygų dėl Hormuzo sąsiaurio
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokių sąlygų Iranas reikalauja, kad būtų atkurta laivyba Hormuzo sąsiauryje?
Iranas reikalauja atlaisvinti mažiausiai 12 mlrd. JAV dolerių įšaldyto turto, panaikinti uostų jūrų blokadą, atšaukti naftos eksporto sankcijas ir užtikrinti visapusiškas paliaubas Artimuosiuose Rytuose bei Libane. Šios keturios sąlygos sudaro sąlyginį septynių dienų plano pagrindą.
Kaip JAV sureagavo į Irano pateiktą septynių dienų planą?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė Irano pateiktą susitarimą ir teigė, kad Teherano noras tartis rodo, jog šalis smarkiai pralaimi. Nepaisant šio atmetimo, Iranas pareiškė toliau laikysiąsis savo sąlygų ir lauks oficialaus Vašingtono atsakymo per Kataro tarpininkus.
Kokia yra Hormuzo sąsiaurio svarba pasaulinei energijos prekybai?
Iki karo pradžios per Hormuzo sąsiaurį būdavo transportuojama maždaug 20-25 procentai visos pasaulyje jūra gabenamos naftos ir apie 20 procentų pasaulio suskystintų gamtinių dujų. Dėl šios priežasties Irano siūlomas įprastos laivybos atkūrimas tiesiogiai veikia pasaulinius energijos tiekimo maršrutus.
