LEA: kiek dar mokėsime už šviesą – 30,1 cento už kWh

Naujai sudaromų dvylikos mėnesių fiksuotos elektros kainos planų vienos laiko zonos vidurkis Lietuvoje rugsėjį pasiekė 30,1 cento už kilovatvalandę. Lietuvos energetikos agentūros rugsėjo duomenys rodo, kad gegužę tokia kaina be abonentinio mokesčio siekė maždaug 25,5 cento už kilovatvalandę. Šis palyginimas aktualus gyventojams, kurie rudenį svarsto naują sutartį arba vertina siūlomą fiksuotą kainą: rugsėjo vidurkis yra aukštesnis už gegužės lygį 4,6 cento už kilovatvalandę. Tai yra naujų dvylikos mėnesių pasiūlymų vidurkis vienos laiko zonos planuose, todėl jis nenusako kiekvieno individualaus plano kainos ar galutinės sąskaitos, tačiau parodo, kokiame lygyje prieš šaltąjį sezoną yra rinkoje siūlomos fiksuotos kainos.

Fiksuotų planų kainos pakilo prieš šaltąjį sezoną

30,1 cento už kilovatvalandę rodiklis apibūdina planus, kuriuose elektros energijos kaina užfiksuojama dvylikos mėnesių laikotarpiui. Gegužės maždaug 25,5 cento vidurkis buvo nurodytas be abonentinio mokesčio, todėl šių dviejų laikotarpių palyginimas pirmiausia leidžia matyti pačios energijos kainos pasiūlymų kryptį. Rugsėjo duomenys pateikiami artėjant žiemai, kai didmeninės rinkos kainas veikia tiek energetinių išteklių kainos, tiek gamybos ir infrastruktūros aplinkybės. Fiksuotas planas nėra tas pats, kas konkrečios savaitės kaina biržoje: jis nustatomas sutarties laikotarpiui, o biržos kaina kinta pagal rinkos situaciją. Vis dėlto naujų fiksuotų pasiūlymų brangimas sutampa su didesne įtampa energijos rinkose.

Europos dujų kaina rugpjūtį pasiekė 67 eurus

Vienas iš kainų augimo foną apibrėžiančių rodiklių yra gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF biržoje. Rugpjūčio pabaigoje didmeninė dujų kaina Europoje pasiekė 67 eurus už megavatvalandę. Metų pradžioje ji buvo 29 eurai už megavatvalandę, tad rugpjūčio pabaigos lygis buvo daugiau nei 120 proc. aukštesnis. Tai buvo aukščiausias TTF biržos rodiklis nuo 2023 metų sausio. Šie skaičiai rodo aiškų kainos pokytį per 2026 metų dalį: nuo 29 eurų metų pradžioje iki 67 eurų rugpjūčio pabaigoje. Didmeninių dujų kainų augimas nurodomas tarp pagrindinių aplinkybių, dėl kurių prieš žiemą didėja rizika, kad elektros kainos didmeninėje rinkoje ir naujose sutartyse bus aukštesnės.

Analitikai numato ir daugiau kaip 100 eurų scenarijų

Tarptautinis bankas „Goldman Sachs“ ir kiti rinkos analitikai vertina, kad nepalankiai geopolitinei situacijai užsitęsus didmeninė dujų kaina ateinančią žiemą gali peržengti 100 eurų už megavatvalandę ribą. Toks vertinimas nėra nustatyta būsima kaina ir nereiškia, kad ji būtinai bus pasiekta, nes jis siejamas su konkrečia sąlyga – nepalankios geopolitinės situacijos tąsa. Tų pačių vertinimų rėmuose didmeninė elektros kaina žiemą laikinai galėtų pakilti virš 35–40 centų už kilovatvalandę. Šis galimas intervalas kalba apie biržos kainą, o ne apie visų buitinių vartotojų sutartyse įrašytą tarifą. Vis dėlto jis išryškina, kodėl rudenį fiksuotų planų pasiūlymai vertinami atsargiau nei pavasarį.

Mažesnė saulės ir vėjo gamyba didina rudens riziką

Bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis rugsėjo pradžioje nurodė, kad rudenį, mažėjant saulės ir vėjo elektrinių generacijai, elektros kaina biržoje gali padidėti iki 50 proc., palyginti su rugpjūčio vidurkiu. Rugpjūtį šis vidurkis siekė 80 eurų už megavatvalandę. Vadinasi, perspėjimo atskaitos taškas yra konkreti rugpjūčio kaina, o galimas pokytis susiejamas su sezoniniu saulės ir vėjo elektrinių gamybos mažėjimu rudenį. Tai taip pat yra galimybės vertinimas, o ne prognozė, kad toks augimas neabejotinai įvyks. Elektros biržos kainą šiuo laikotarpiu lemia ne vienas rodiklis, tačiau mažesnė atsinaujinančių išteklių generacija įvardijama kaip viena iš priežasčių, galinčių didinti kainų spaudimą.

Sausį Lietuva jau patyrė staigų biržos kainos šuolį

Praėjęs žiemos laikotarpis parodė, kokio masto pokytis gali įvykti Lietuvos didmeninėje rinkoje. „Nord Pool“ biržoje 2026 metų sausį vidutinė elektros kaina Lietuvoje sudarė 152,47 euro už megavatvalandę. Palyginti su 2025 metų gruodžiu, kai vidurkis buvo 83,94 euro už megavatvalandę, sausio kaina buvo 82 proc. didesnė. Ji taip pat buvo 70 proc. aukštesnė nei 2025 metų sausį fiksuoti 89,38 euro už megavatvalandę. Šie trys rodikliai leidžia palyginti ne tik du gretimus mėnesius, bet ir tą patį metų mėnesį skirtingais metais. Jie nereiškia, kad artėjantis sausis kartos 152,47 euro lygį, tačiau pateikia konkretų pastarojo žiemos kainų šuolio Lietuvos rinkoje mastą.

Rugsėjį kainą mažino baigtas „NordBalt“ remontas

Rugsėjo situacija Lietuvoje jau parodė, kad infrastruktūros darbų pabaiga gali pakeisti trumpalaikę didmeninės rinkos kryptį. Trečiąją 2026 metų rugsėjo savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 94,65 euro už megavatvalandę. Šis lygis buvo 17 proc. mažesnis po to, kai buvo užbaigti planiniai elektros perdavimo jungties „NordBalt“ remonto darbai. Skaičius yra gerokai mažesnis už 2026 metų sausio 152,47 euro vidurkį, tačiau jis nusako ne sausio mėnesį, o vieną rugsėjo savaitę, todėl šių laikotarpių negalima laikyti tiesiogiai tapačiais. Vis dėlto rugsėjo pokytis parodo, kad jungties remonto darbų užbaigimas sutapo su 17 proc. mažesne didmenine kaina.

Reguliuotojas pabrėžia sezoniškumą ir pavasario mažėjimą

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius yra nurodęs, kad žiemos elektros kainų šuoliai yra sezoninis reiškinys. 2023–2025 metų duomenys rodo, kad kovo ir balandžio mėnesiais didmeninės kainos vidutiniškai sumažėdavo 24 proc., palyginti su vasariu: nuo 109 eurų iki 77 eurų už megavatvalandę. Šis istorinis vidurkis nėra garantija, kad kainos tokiu pat dydžiu mažės kiekvieną būsimą pavasarį. Tačiau jis leidžia žiemos pikus vertinti platesniame kelių metų cikle: vasario 109 eurų vidurkį nagrinėtais metais keitė 77 eurų vidurkis kovą ir balandį. Todėl aukštesnė kaina šaltuoju laikotarpiu savaime neapibrėžia kainų lygio visiems metams.

Pažeidžiamiems vartotojams tarifas nuo liepos pakilo iki 20 centų

Nuo 2026 metų liepos 1 dienos pažeidžiamiems vartotojams taikomas visuomeninio elektros tiekimo tarifas padidėjo 2 centais ir siekia 20 centų už kilovatvalandę su pridėtinės vertės mokesčiu. Dėl šio pakeitimo vidutinė mėnesio sąskaita šiai vartotojų grupei išaugo maždaug 1,31 euro. Šis tarifas yra atskiras nuo rugsėjį fiksuojamo naujų dvylikos mėnesių fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos vidurkio, kuris siekė 30,1 cento už kilovatvalandę. Todėl abiejų rodiklių negalima sutapatinti: pirmasis apibrėžia visuomeninį tiekimą pažeidžiamiems vartotojams nuo liepos 1 dienos, o antrasis – naujų fiksuotų planų rugsėjo pasiūlymų vidurkį. Abiejų kainų pateikimas kartu padeda atskirti skirtingas vartotojų grupes ir skirtingus kainodaros modelius.

Kaupti elektrą leidžiančios sistemos atpigo

Elektros kainų svyravimų kontekste mažėjo 15 kilovatvalandžių elektros kaupimo sistemos vidutinė kaina Lietuvoje. 2026 metų trečiąjį ketvirtį ji siekė 7 255 eurus. Prieš metus tokios sistemos vidutinė kaina buvo 7 741 euras, todėl per metus ji sumažėjo 6 proc. Palyginti su 2026 metų antruoju ketvirčiu, kai vidurkis siekė 7 624 eurus, trečiojo ketvirčio kaina buvo 5 proc. mažesnė. Šie du palyginimai rodo mažėjimą ir metiniu, ir ketvirtiniu pjūviu. Kartu tai nėra tiesioginis fiksuoto plano kainos pakaitalas: pateiktas rodiklis apibūdina konkrečios 15 kilovatvalandžių kaupimo sistemos vidutinę įsigijimo kainą, o ne elektros tiekimo tarifą.

Artėjant žiemai svarbu atskirti faktus nuo scenarijų

Prieš 2026 metų šaltąjį sezoną matyti keli skirtingi, bet susiję rodikliai. Naujuose dvylikos mėnesių fiksuotuose vienos laiko zonos planuose rugsėjo vidurkis pasiekė 30,1 cento už kilovatvalandę, kai gegužę jis buvo maždaug 25,5 cento be abonentinio mokesčio. Europos dujų kaina rugpjūčio pabaigoje buvo 67 eurai už megavatvalandę, o sausį Lietuvos biržos vidurkis buvo pakilęs iki 152,47 euro. Kita vertus, rugsėjo trečiąją savaitę didmeninė kaina sumažėjo iki 94,65 euro už megavatvalandę, užbaigus „NordBalt“ remontą, o ankstesnių metų duomenys rodo vidutinį kainų mažėjimą pavasarį. Todėl numatomi 100 eurų dujų ar daugiau kaip 35–40 centų elektros scenarijai lieka vertinimais, o ne jau įvykusiais faktais.

Vertinimus reikia lyginti tais pačiais vienetais

Rinkos analitikų minimas galimas daugiau kaip 35–40 centų už kilovatvalandę didmeninės elektros kainos lygis atitiktų daugiau kaip 350–400 eurų už megavatvalandę. Tai būtų laikinas biržos scenarijus, o ne automatiškai kiekvienam vartotojui pritaikomas tarifas. Panašiai ir Simono Jasiulio minėtas iki 50 proc. augimas skaičiuojamas nuo rugpjūčio 80 eurų už megavatvalandę vidurkio, todėl kalbama apie galimą rinkos kainos kryptį rudenį.

Šaltiniai

• Rudenį ir žiemą elektros kaina gali smarkiai išaugti: tiekėjai pasakė, ar reikėtų keisti turimą planą – Alfa.lt
• Perspėja dėl elektros kainos rugsėjį: gali brangti dvigubai – rinkosaikste.lt
• VERT: elektros kaina didžiausia žiemą, tačiau kainų dinamika rodo, kad vartotojams nereikėtų skubėti keisti planų – VERT.lt
• VISOS NAUJIENOS – Lietuvos energetikos agentūra (LEA)
• Elektros kaupimo sistemos vidutinė kaina – mažiausia nuo 2025-ųjų pradžios – Elektronika.lt
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus – Elektrum.lt
• „Kiek dar mokėsim už šviesą?“ Paaiškėjo kosminės elektros kainos artėjant žiemai