Klausyk NNP.LT
Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius penktadienį, rugsėjo 25 dieną, susitikime su Lietuvos bankų asociacijos atstovais pabrėžė, kad kredito įstaigos privalo tinkamai ruoštis galimiems iššūkiams ir krizinėms situacijoms. Vyriausybėje surengtame darbiniame susitikime aptarta finansų sektoriaus būklė, bankų pasirengimas veikti krizių metu, taip pat finansinių paslaugų ir grynųjų pinigų prieinamumas šalies regionuose.
Vyriausybės pranešimas apie susitikimą paskelbtas rugsėjo 25 dieną 9.17 val. Jame nurodoma, kad gyventojų pasitikėjimas bankais išlieka aukštas, tačiau tai neatleidžia kredito įstaigų nuo pareigos stiprinti atsparumą galimiems sutrikimams. Premjero iškelta užduotis susijusi su nepertraukiamu būtiniausių finansinių paslaugų teikimu tiek žmonėms, tiek verslui.
Nepertraukiamos paslaugos – pagrindinis pasirengimo tikslas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės teigimu, bankų sektorius turi užsitikrinti tinkamą pasirengimą galimoms krizėms ir kitiems iššūkiams. Šio pasirengimo tikslas – garantuoti, kad gyventojams ir verslui būtų nepertraukiamai teikiamos būtiniausios finansinės paslaugos.
Susitikime aptarti ne vien bendri sektoriaus veiklos klausimai, bet ir praktinės temos: paslaugų prieinamumas regionuose, grynųjų pinigų galimybės, skaitmeninis saugumas, finansinio sukčiavimo prevencija bei verslo kreditavimas. Vyriausybės pranešime nepateikiama informacijos apie konkrečius sprendimus, terminus ar naujus įpareigojimus bankams. Tačiau jame aiškiai išdėstyta Vyriausybės pozicija, kad bankų atsparumas ir veiklos tęstinumas turi būti stiprinami iš anksto.
Toks akcentas svarbus ir todėl, kad bankinės paslaugos apima tiek kasdienius gyventojų atsiskaitymus, tiek įmonių veiklai reikalingas operacijas. Premjeras susitikime su asociacijos atstovais išskyrė būtent kredito įstaigų pareigą pasirengti situacijoms, kurios galėtų kelti iššūkių įprastam paslaugų teikimui.
Finansinių paslaugų tinklas regionuose
Viena susitikimo temų buvo fizinis finansinių paslaugų ir grynųjų pinigų prieinamumas už didžiųjų miestų ribų. Lietuvos bankų asociacijos 2025 m. lapkričio 25 d. paskelbtais duomenimis, Lietuvoje veikia 1 505 fiziniai finansinių paslaugų taškai. Iš jų 210 sudaro bankų ir kredito unijų skyriai, 62 yra nutolusios kredito unijų kasos, o daugiau kaip 1 100 taškų sudaro bankomatų tinklas.
Šie skaičiai rodo, kad bankomatų tinklas yra didžiausia fizinių paslaugų infrastruktūros dalis. Susitikime aptartas grynųjų pinigų prieinamumas tiesiogiai siejasi su šia infrastruktūra, nes Vyriausybės pranešime tarp prioritetų įvardytas būtiniausių finansinių paslaugų teikimo užtikrinimas.
Lietuvos bankų asociacija anksčiau skelbė ir apie bankų sektoriaus bei Lietuvos banko memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo įgyvendinimą. Asociacijos 2022 m. rugsėjo 12 d. duomenimis, regionų miesteliuose papildomai įrengta 100 tinklo „BANKOMATAS.LT“ bankomatų.
Tuo metu asociacija nurodė, kad, palyginti su laikotarpiu iki memorandumo įgyvendinimo, iki artimiausio bankomato ne didesniu kaip 10 kilometrų atstumu galėjo pasiekti 91 proc. Lietuvos gyventojų. Iki memorandumo šis rodiklis siekė 82 proc. Gyventojų, kuriems artimiausias bankomatas pasiekiamas iki 20 kilometrų atstumu, dalis padidėjo nuo 95 proc. iki 99 proc.
Šie ankstesni duomenys suteikia kontekstą rugsėjo 25-osios pokalbiui Vyriausybėje: fizinių paslaugų tinklas ir galimybė naudotis grynaisiais pinigais išlieka tarp bankų sektoriaus bei valdžios aptariamų klausimų. Naujajame pranešime nepateikiama duomenų apie papildomų bankomatų diegimą ar fizinių aptarnavimo vietų pertvarką.
Skaitmeninis saugumas ir sukčiavimo mastas
Premjero susitikime su Lietuvos bankų asociacijos atstovais taip pat paliesti skaitmeninio saugumo bei kovos su finansiniu sukčiavimu klausimai. Tai yra atskira finansų sektoriaus atsparumo dalis, aptarta greta paslaugų prieinamumo ir krizių valdymo.
Vyriausybės 2025 m. lapkričio 24 d. skelbta informacija, paremta Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, rodo sukčiavimo problemos mastą. Nuo 2020 metų sukčiavimo atvejų skaitmeninėje erdvėje Lietuvoje padaugėjo daugiau kaip septynis kartus. Per praėjusius metus iš gyventojų sukčiai išviliojo apie 20 mln. eurų.
Rugsėjo 21 dieną M. Sinkevičius finansų ir technologijų sektoriaus iššūkius aptarė ir atskirame susitikime su Lietuvos Fintech asociacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešime apie tą susitikimą nurodoma, kad buvo pristatyta kovos su sukčiavimu skaitmeninėje erdvėje strategija ir planai steigti Nacionalinį sukčiavimų tyrimo centrą.
Šie du susitikimai vyko tą pačią savaitę, tačiau juose dalyvavo skirtingi finansų rinkos atstovai. Rugsėjo 21 dieną premjeras susitiko su Lietuvos Fintech asociacija, o rugsėjo 25 dieną – su Lietuvos bankų asociacijos atstovais. Abiejuose susitikimuose tarp aptariamų klausimų buvo finansinis sukčiavimas skaitmeninėje erdvėje, tačiau rugsėjo 25-osios susitikimo tema apėmė ir bankų veiklos tęstinumą bei paslaugų prieinamumą regionuose.
Institucijų ir finansų sektoriaus bendradarbiavimas šioje srityje vyksta ir per jau įdiegtas priemones. Lietuvos policija 2024 m. balandžio 3 d. paskelbė, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru ir Lietuvos bankų asociacija įdiegė skaitmeninę platformą greitam apsikeitimui informacija. Platforma skirta finansiniams nusikaltimams užkardyti.
Kreditavimas ir gynybos pramonės įmonių operacijos
Dar vienas rugsėjo 25 dieną aptartas klausimas buvo verslo kreditavimas. Vyriausybės pranešime nenurodoma, kokie konkretūs kreditavimo sprendimai ar pakeitimai buvo svarstomi, todėl galima konstatuoti tik tai, kad ši tema įtraukta į premjero ir Lietuvos bankų asociacijos darbotvarkę.
Finansinių paslaugų prieinamumo verslui klausimas buvo sprendžiamas ir kitu formatu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2025 m. gruodžio 18 d. pranešė, kad Krašto apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovatyvumo ministerija, Lietuvos bankas, FNTT ir Lietuvos bankų asociacija pasirašė susitarimą. Jis skirtas palengvinti sąskaitų atidarymą ir operacijų vykdymą Lietuvos gynybos pramonės įmonėms.
Šis susitarimas susijęs su konkrečia įmonių grupe – gynybos pramonės bendrovėmis. Rugsėjo 25-osios Vyriausybės pranešime apie susitikimą su LBA šis susitarimas neminimas kaip atskiras sprendimas, tačiau jame aptartas platesnis verslo kreditavimo klausimas.
Keisis Lietuvos bankų asociacijos vadovybė
Susitikimas su Vyriausybės vadovu surengtas likus kelioms dienoms iki pokyčio Lietuvos bankų asociacijos vadovybėje. Bernardinai.lt rugsėjo 14 dieną pranešė, kad nuo 2026 m. spalio 1 d. asociacijos prezidento pareigas penkerių metų kadencijai perims buvęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis pakeis Eivilę Čipkutę.
Ši vadovybės kaita yra nustatyta ateities data, todėl rugsėjo 25 dieną V. Vasiliauskas asociacijos prezidento pareigų dar nebuvo perėmęs. Vyriausybės pranešime apie premjero darbinį susitikimą nenurodyta, kurie konkretūs asociacijos atstovai jame dalyvavo.
Rugsėjo 25-osios pokalbis Vyriausybėje sujungė kelis bankų sektoriui aktualius klausimus: pasitikėjimą kredito įstaigomis, pasirengimą krizėms, nepertraukiamą paslaugų teikimą, regionų gyventojų galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis bei grynaisiais pinigais, saugumą skaitmeninėje erdvėje ir verslo finansavimą. Premjero išsakyta pozicija – bankai turi iš anksto stiprinti atsparumą ir tinkamai pasirengti galimiems iššūkiams, kad būtiniausios paslaugos gyventojams ir verslui būtų teikiamos be pertrūkių.
Šaltiniai
- Premjeras: bankai privalo tinkamai pasirengti galimiems iššūkiams
- Lietuvos bankų asociacijos prezidentu tapo V. Vasiliauskas – Bernardinai.lt
- Premjero susitikime su Fintech asociacija – dėmesys bendram tikslui mažinti biurokratiją – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
- Sudarė išsamiausią Lietuvos finansinių paslaugų žemėlapį – Lietuvos bankų asociacija
- Lietuvos regionų miesteliuose įrengta 100 bankomatų – Lietuvos bankų asociacija
- Su šalies bankų vadovais Premjerė aptarė finansinio sukčiavimo užkardymą – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
- KAM pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo su EIMIN, LBA, Lietuvos banku ir FNTT – FNTT
- Policijos ir finansų sektoriaus partnerių bendradarbiavimo memorandumas – Lietuvos policija
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip Lietuvos bankai ruošiasi galimoms krizėms ir iššūkiams?
Premjeras Mindaugas Sinkevičius susitikime su Lietuvos bankų asociacijos atstovais akcentavo, kad kredito įstaigos privalo iš anksto stiprinti atsparumą ir užtikrinti nepertraukiamą būtiniausių finansinių paslaugų teikimą gyventojams bei verslui.
Kokia yra grynųjų pinigų ir finansinių paslaugų prieinamumo situacija Lietuvos regionuose?
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šalyje veikia 1 505 fiziniai finansinių paslaugų taškai, iš kurių didžiąją dalį sudaro bankomatų tinklas, o anksčiau įgyvendintas memorandumas padidino bankomatų pasiekiamumą šalies gyventojams.
Kokie veiksmai daromi kovojant su finansiniu sukčiavimu skaitmeninėje erdvėje Lietuvoje?
Nuo 2020 metų sukčiavimo atvejų šalyje padaugėjo daugiau kaip septynis kartus, o per praėjusius metus iš gyventojų buvo išviliota apie 20 mln. eurų. Institucijos ir finansų sektorius bendradarbiauja taikydami prevencines priemones bei steigiant naujus centrus.
