Lietuva pateikė paskutinį „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą: iki metų pabaigos tikimasi 992,8 mln. eurų

Lietuva 2026 m. rugsėjo 25 d. Europos Komisijai pateikė septintąjį ir paskutinį „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymą. Jo bendra suma siekia 1,1 mlrd. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, Europos Komisijai patvirtinus pateiktą ataskaitą, iki 2026 m. gruodžio pabaigos Lietuvą turėtų pasiekti 992,8 mln. eurų išmoka.

Šis prašymas užbaigia 2021–2026 m. vykdytą „Naujos kartos Lietuva“ planą, finansuojamą iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, vadinamos RRF. Paskutiniojo mokėjimo prašymo suma ir faktiškai numatoma išmoka nėra vienodos: dalis 1,1 mlrd. eurų sumos Lietuvą jau buvo pasiekusi avansu. Todėl po Europos Komisijos vertinimo šalies sąskaitas papildytų beveik milijardas eurų.

Kokią sumą Lietuva tikisi gauti

Finansų ministerija nurodo, kad iš numatomų 992,8 mln. eurų 562 mln. eurų sudarytų subsidijų lėšos, o 433 mln. eurų – paskolos lėšos. Būtent tokia suma būtų išmokėta po to, kai Europos Komisija įvertins ir patvirtins galutinio mokėjimo prašymo ataskaitą.

Pateikto prašymo terminas sutampa su bendra RRF programos tvarka. Pagal Europos Sąjungos RRF reglamentą valstybių narių planuose numatyti rodikliai turėjo būti įgyvendinti iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Galutinius mokėjimo prašymus šalys narės gali teikti iki rugsėjo 30 d., o Europos Komisija visas šios priemonės lėšas turi išmokėti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Lietuva galutinį prašymą pateikė rugsėjo 25-ąją, likus penkioms dienoms iki galutinės prašymų pateikimo datos.

Finansų ministerijos rugsėjo 25 d. pranešimas yra pagrindinis šios informacijos šaltinis. Jame pabrėžiama, kad dabar sprendimą dėl išmokos priims Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos pateiktą ataskaitą. Taigi 992,8 mln. eurų Lietuvai yra numatoma, o ne jau išmokėta suma.

Už kokias reformas ir investicijas atsiskaitoma

Galutiniame „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašyme Lietuva atsiskaito už tarpmiestinio susisiekimo reformą. Kartu prašyme apžvelgiami įgyvendinti investiciniai projektai sveikatos apsaugos, energetikos, pastatų renovacijos, kibernetinio saugumo, švietimo ir inovacijų srityse.

Finansų ministerijos pateikta informacija rodo, kad paskutinis etapas apima ir reformas, ir investicijas. Tai svarbu vertinant RRF finansavimo principą, nes mokėjimo prašymas susietas su plane nustatytų rezultatų ir rodiklių įgyvendinimu, o ne vien su prašoma finansavimo suma. Galutiniame prašyme nurodytos sritys apima susisiekimą tarp miestų, sveikatos apsaugą, energetiką, pastatų atnaujinimą, skaitmeninį saugumą, švietimą bei inovacijas.

Anksčiau skelbtoje pagrindinėje pranešimo santraukoje taip pat nurodyta, kad galutiniu etapu atsiskaitoma už struktūrines reformas ir investicijas transporto, sveikatos, energetikos, švietimo bei skaitmeninimo kryptyse. Detalesnis Finansų ministerijos sąrašas tarp šių darbų išskiria pastatų renovaciją ir kibernetinį saugumą.

197 pasiekti rodikliai ir beveik 1 400 projektų

Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis, per visą „Naujos kartos Lietuva“ plano laikotarpį Lietuva įsipareigojo pasiekti ir pasiekė 197 rodiklius. Į šį skaičių įeina visos 78 plane numatytos struktūrinės reformos.

CPVA taip pat nurodo, kad 2022–2026 m. administruotas NKL projektų portfelis apėmė beveik 1 400 konkrečių projektų visoje Lietuvoje. Šie duomenys apibrėžia plano mastą: mokėjimo prašymas Europos Komisijai susijęs ne su vienu projektu ar viena investicijų kryptimi, bet su per kelerius metus vykdytu reformų ir projektų rinkiniu.

Rodiklių įgyvendinimas buvo būtinas galutiniam mokėjimo prašymui pateikti. Pagal Europos Komisijos nustatytą kalendorių iki rugpjūčio 31 d. turėjo būti baigti visi valstybių narių planuose numatyti rodikliai. Lietuva apie galutinio prašymo pateikimą paskelbė jau pasibaigus šiam terminui ir iki rugsėjo 30 d. galiojančiu laikotarpiu galutiniams prašymams pateikti.

Kiek RRF lėšų pasieks ekonomiką per visą laikotarpį

CPVA rugsėjo 21 d. skelbtais duomenimis, gavus paskutinę išmoką, per penkerius NKL plano įgyvendinimo metus – nuo 2021 iki 2026 m. – į Lietuvos ekonomiką bus įlieta 3,849 mlrd. eurų RRF lėšų. Finansų ministerija šią sumą apibūdina kaip beveik 4 mlrd. eurų europinių lėšų.

Šis bendras skaičius apima visą plano įgyvendinimo laikotarpį, o ne vien rugsėjo 25 d. pateiktą septintąjį prašymą. Paskutinis prašymas užbaigia mokėjimų seką, tačiau bendra 3,849 mlrd. eurų suma būtų pasiekta tik gavus galutinę išmoką po Europos Komisijos patvirtinimo.

Finansų ministras Taurimas Valys Finansų ministerijos pranešime teigė: „Laiku ir visa apimtimi įgyvendintas „Naujos kartos Lietuva“ planas yra neabejotina Lietuvos sėkmės istorija – į mūsų šalies ekonomiką įlieti beveik 4 mlrd. eurų europinių lėšų suteikė labai stiprų stimulą Lietuvos ekonomikai augti.“ Ministro vertinimas pateiktas kartu su informacija apie paskutinio mokėjimo prašymo perdavimą Europos Komisijai.

Ankstesnė mokėjimų eiga

Iki šio galutinio etapo Lietuva jau buvo gavusi reikšmingą dalį plano finansavimo. Finansų ministerijos liepos 7 d. duomenimis, iki 2026 m. liepos Lietuvą buvo pasiekę 2,84 mlrd. eurų, arba 74,1 proc. visos plano vertės. Tuo metu Lietuva taip pat lenkė Europos Sąjungos vidurkį pagal rodiklių įgyvendinimą: Lietuvos rodiklis siekė 65 proc., kai ES vidurkis buvo 58 proc.

Šeštasis mokėjimo prašymas buvo patvirtintas 2026 m. gegužę. Už 18 pasiektų rodiklių Lietuvai tuomet skirta 153 mln. eurų išmoka, apie kurią Finansų ministerija pranešė gegužės 18 d. Palyginti su šia išmoka, septintasis prašymas yra paskutinis ir apima gerokai didesnę bendrą – 1,1 mlrd. eurų – sumą.

Liepos mėnesio duomenys ir gegužę patvirtintas šeštasis prašymas rodo ankstesnių plano etapų eigą, o rugsėjo 25 d. pateiktas prašymas yra baigiamoji šio proceso dalis. Galutinis finansavimo pervedimas priklausys nuo Europos Komisijos ataskaitos vertinimo ir sprendimo ją patvirtinti.

NKL patirtį ketinama naudoti rengiantis kitam laikotarpiui

Finansų ministerijos teigimu, rezultatais grįsta „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo patirtis bus naudojama rengiantis 2028–2034 m. Europos Sąjungos investicijų finansavimo laikotarpiui ir įgyvendinant jo projektus. Ministerija šią patirtį sieja su būsimos ES investicijų programos rengimu, o ne su papildomu šio RRF plano mokėjimu.

Dabartiniame etape pagrindinis artimiausias veiksmas yra Europos Komisijos vertinimas. Lietuva jau pateikė septintąjį ir paskutinį prašymą, o pagal RRF reglamente nustatytą terminą Europos Komisija visas priemonės lėšas turi išmokėti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Jei Komisija patvirtins Lietuvos ataskaitą, iki metų pabaigos šalį pasieks 992,8 mln. eurų, o 2021–2026 m. laikotarpio RRF lėšų suma Lietuvos ekonomikoje pasieks 3,849 mlrd. eurų.

Šaltiniai

• Lietuva pateikė paskutinį „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą – iki metų pabaigos šalį pasieks beveik milijardas europinių lėšų
• Lietuva baigia įgyvendinti „Naujos kartos Lietuva“ planą – CPVA
• Europos Komisija patvirtino šeštąjį „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą – Lietuvą pasieks dar 153 mln. ES lėšų – Finansų ministerija
• Lithuania seeks further EUR 1.1 bln from EU recovery fund – The Baltic Times
• NextGenerationEU reaches implementation deadline – European Commission