Klausyk NNP.LT
Nuo 2026 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. žvejams mėgėjams užsidaro dalis Lietuvos upių, kurios yra svarbios margųjų upėtakių, lašišų ir šlakių migracijai bei nerštui. Draudimas galioja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede įvardytuose ruožuose. Tai reiškia, kad rudenį prasidėjus žuvų migracijai šiose vietose negalima planuoti įprastos meškeriojimo išvykos, net jei upė kitu metų laiku yra prieinama žvejybai. Ribojimas truks tris mėnesius – nuo spalio pradžios iki paskutinės gruodžio dienos – ir skirtas apsaugoti vertingas žuvis jautriausiu jų gyvenimo ciklo laikotarpiu. Konkretus draudimas taikomas visiems numatytiems ruožams, o ne tik atskiroms populiarioms žvejų vietoms. Šį rudeninį režimą nustatė Aplinkos ministerija.
Svarbiausia praktinė taisyklė – prieš vykstant prie upės būtina patikrinti, kuriam taisyklių priedui priklauso konkretus ruožas ir kokios datos jam galioja. Spalio 1-oji nėra vien simbolinė rudens pradžios data: nuo jos 2 priede nurodytose upėse žvejyba stabdoma iki gruodžio 31-osios. Šiuo metu į upes migruojančios lašišinės žuvys ieško nerštaviečių, todėl apsaugos tikslas yra ne vien riboti laimikį, bet ir netrikdyti žuvų kelio bei neršto proceso. Margųjų upėtakių, lašišų ir šlakių apsauga apima skirtingas rūšis, tačiau visoms joms svarbus ramus migracijos laikotarpis. Žvejui tai reiškia paprastą pasirinkimą: draudžiamuose ruožuose meškerės rudenį naudoti negalima, o kitose vietose vis tiek būtina laikytis atskirai nustatytų sezoninių reikalavimų.
Vienas konkrečių pokyčių susijęs su Merkio upe. Nuo spalio 1 d. draudimas galioja Merkyje aukščiau Ožkelaičių tilto, todėl šio ruožo žvejams nebereikėtų vadinti išimtimi ar ieškoti ankstesnėms dienoms galiojusių sąlygų. Iki gruodžio 31 d. čia nebeišduodamos ir žvejo mėgėjo kortelės margųjų upėtakių žvejybai. Kortelės neišdavimas svarbus praktiniu požiūriu: jis patvirtina, kad šiuo laikotarpiu negalima įsigyti leidimo veiklai, kuri konkrečiame ruože yra sustabdyta. Merkys yra viena iš upių, kur rudenį vykstantys pokyčiai turi tiesioginę reikšmę žvejams, nes draudimas apibrėžtas ne visai upei bendrai, o aiškiai nurodant ribą aukščiau Ožkelaičių tilto. Todėl vietovės pavadinimas ir tiltas tampa esminiais orientyrais planuojant išvyką.
Tuo pat metu kai kuriuose kituose ruožuose rugsėjo 16 d.–spalio 15 d. galioja kitokia, ribotos žvejybos tvarka. Mėgėjų žvejybos taisyklių 3 priede nurodytose vietose lašišas ir šlakius šiuo laikotarpiu galima žvejoti tik turint žvejo mėgėjo kortelę. Vien kortelės nepakanka: žvejyba leidžiama tik šviesiu paros metu, tai yra likus daugiau kaip valandai iki saulėtekio ir praėjus ne daugiau kaip valandai po saulėlydžio. Kitaip tariant, naktinė žūklė arba žvejyba pernelyg arti tamsos pradžios šiuose ruožuose nėra leidžiama. Laiko riba svarbi todėl, kad ji skaičiuojama pagal saulėtekį ir saulėlydį, kurie rudenį greitai kinta. Žvejys turi įvertinti ne apytikslį vakaro laiką, o konkrečią tos dienos šviesos trukmę.
Asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems ir pensininkams, turintiems teisę žvejoti nemokamai, kortelė lašišų upėse šiuo ribotos žvejybos laikotarpiu nėra privaloma. Tačiau ši išimtis nereiškia, kad jiems taikomos visos tos pačios priemonės kaip kortelę įsigijusiems žvejams. Šioms grupėms draudžiama žvejoti dirbtiniais masalais arba žuvele. Taisyklė aiškiai atskiria teisę nemokėti už kortelę nuo teisės pasirinkti bet kokį žvejybos būdą. Todėl jaunuoliui, pensininkui ar neįgaliajam, turinčiam nemokamos žvejybos teisę, prieš vykstant į lašišų upę būtina įvertinti ne tik datą ir ruožą, bet ir naudojamą masalą. Pažeidimo rizika kyla ir tada, kai žmogus mano, kad vien nemokamos žvejybos teisė automatiškai panaikina kitus sezoninius ribojimus.
Vilniuje papildomi ribojimai susiję su Neries ruožais tarp gerai atpažįstamų tiltų. Nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Žirmūnų tilto žvejyba draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Šis vieno mėnesio draudimas skirtas į Vilnią migruojančioms žuvims apsaugoti. Kitame ruože – nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto – nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. negalima žvejoti naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę. Skiriasi ne tik ribojimo trukmė, bet ir jo pobūdis: pirmuoju atveju žvejyba apskritai uždrausta, antruoju konkrečiai ribojami du masalų tipai. Žvejams svarbu nepainioti šių atkarpų, nes Žirmūnų tiltas čia yra riba, nuo kurios keičiasi taisyklė ir jos galiojimo pabaigos data.
Nuo spalio 16 d. rudens apsauga griežtėja dar labiau: iki gruodžio 31 d. Mėgėjų žvejybos taisyklių 4 priede nurodytuose ruožuose visiškai draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius. Šis draudimas apima ruožus Neryje, Šventojoje, Siesartyje, Širvintoje, Dubysoje, Jūroje, Minijoje, Veivirže, pajūrio Šventojoje bei Akmenoje–Danėje. Sąraše yra ir didesnių, ir mažesnių Lietuvos upių, todėl ribojimai aktualūs skirtingų regionų žvejams. Spalio 16-oji yra atskira data nuo spalio 1-osios: pirmoji susijusi su 2 priede išvardytomis upėmis, o antroji žymi visiško lašišų ir šlakių žvejybos draudimo pradžią 4 priedo ruožuose. Aplinkos apsaugos departamentas šį režimą sieja su lašišinių žuvų migracijos apsauga.
Rudenį galioja ir principas „pagavai – paleisk“. Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. kiekvieną sugautą lašišą ar šlakį privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandenį. Ši taisyklė nepalieka galimybės spręsti pagal asmeninį laimikio vertinimą, žuvies dydį ar žvejo ketinimą ją pasilikti. Paėmus žuvį privaloma grąžinti iš karto, nes rudens laikotarpis sutampa su migracija ir nerštu. Vieną ne mažesnę kaip 65 centimetrų lašišą arba šlakį leidžiama paimti tik po neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. – ir tik turint žvejo mėgėjo kortelę. Taigi 65 centimetrų riba savaime nesuteikia teisės žuvį pasilikti rudenį: data ir kortelė yra tokios pat svarbios sąlygos kaip ir žuvies ilgis.
Sustiprinta kontrolė nėra vien formalus perspėjimas. Per 2024 m. akciją „Saugom lašišą“ aplinkosaugininkai surengė 244 reidus, patikrino 1 386 žvejus mėgėjus ir 15 žvejų verslininkų. Iš viso nustatyti 176 pažeidimai, o pusė jų – apie 50 proc. – buvo įvertinti kaip šiurkštūs. Apskaičiuota žala aplinkai siekė 69 526 eurus. Šie skaičiai rodo, kad per reidus tikrinama ne pavienė žvejų grupė, o didelis skaičius prie vandens telkinių sutiktų žmonių. 244 reidai per vieną akcijos laikotarpį taip pat reiškia, kad kontrolė gali vykti skirtingose vietose ir skirtingu metu. Todėl rudenį draudžiamuose ruožuose nereikėtų tikėtis, jog taisyklių laikymasis bus tikrinamas retai arba tik didžiosiose upėse.
Akcija „Saugom lašišą“ tęsiama ir šį rudenį, kai lašišos, šlakiai bei margieji upėtakiai migruoja į nerštavietes. Kontrolės tikslas yra užkirsti kelią brakonieriavimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi tiek visiško žvejybos draudimo, tiek leidžiamų masalų, paros meto ir kortelių reikalavimų. Ankstesnės akcijos duomenys leidžia palyginti pažeidimų mastą: iš 176 nustatytų atvejų maždaug kas antras buvo šiurkštus. Tai pabrėžia, kodėl rudens ribojimai išskaidyti pagal datas, konkrečius upių ruožus ir žvejybos priemones. Žvejui neužtenka žinoti, kad vienos rūšies žuvys tam tikru metu saugomos – reikia laikytis visos konkrečiam ruožui taikomos tvarkos, nes ji gali skirtis net toje pačioje upėje.
Už limituotos žvejybos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama bauda iki 550 eurų, taip pat numatytas žvejybos įrankių konfiskavimas. Už draudžiamų įrankių naudojimą gresia bauda iki 300 eurų. Dar griežtesnė atsakomybė taikoma naudojant elektros ar ultragarso prietaisus: už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šios sankcijos skiriasi pagal pažeidimo pobūdį, todėl neteisėtas žvejybos būdas gali lemti ne vien administracinę baudą. Finansinė pasekmė iki 550 eurų ypač aktuali limituotos žvejybos ruožuose, kuriuose pareiga turėti kortelę ir laikytis kitų sąlygų yra aiškiai nustatyta. Įrankių konfiskavimas reiškia, kad pažeidimo kaina gali būti didesnė nei vien baudos suma.
Rudeniniai pokyčiai apima ne tik lašišines žuvis. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. visoje šalyje taip pat draudžiama žvejoti sykus. Šis laikotarpis sutampa su pagrindinio draudimo svarbiose migracijos ir neršto upėse pradžia, todėl spalio pirmoji žvejams yra data, kai reikia įvertinti daugiau nei vieną rūšį ar vieną upę. Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja dar vienas sezoninis draudimas – iki balandžio 1 d. negalima žvejoti šamų. Vadinasi, šamų apsaugos laikotarpis trunka penkis mėnesius ir tęsiasi jau po lašišinių žuvų rudens draudimų pabaigos. Skirtingos datos rodo, kad žvejybos planus rudenį ir žiemą būtina derinti prie konkrečios rūšies, o ne remtis viena bendra taisykle visoms žuvims.
Prieš išvykstant žvejoti iki metų pabaigos verta laikytis aiškios sekos: pirmiausia nustatyti upę ir tikslų jos ruožą, tada patikrinti datą, žuvų rūšį, leistinus masalus bei būtinybę turėti kortelę. Spalio 1 d. prasidedantis draudimas 2 priedo upėse, Merkio ruožo ribojimas aukščiau Ožkelaičių tilto, skirtingi Neries ruožai Vilniuje ir nuo spalio 16 d. įsigaliojantis visiškas lašišų bei šlakių draudimas rodo, kad viena bendra prielaida visoms upėms netinka. Rudenį taisyklės keičiasi keliomis datomis – rugsėjo 16-ąją, spalio 1-ąją, spalio 15-ąją, spalio 16-ąją ir lapkričio 1-ąją. Būtent todėl tikslus planavimas leidžia išvengti pažeidimų ir padeda apsaugoti žuvis jų migracijos bei neršto metu.
Šaltiniai
- Spalio 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lašišinių žuvų migracijai ir nerštui svarbiose upėse
- Nuo rugsėjo – aplinkosaugininkų akcija žvejams: dalijasi reikalavimais
- Spalio 16 d. įsigalioja draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai svarbiose upėse
- Lašišos ir šlakiai – Aplinkos apsaugos departamentas
