Markey ir Merkley siūlo uždrausti biometrinį sekimą JAV

2026 m. rugsėjo 25 d. JAV Kongrese pakartotinai pateiktas Įstatymo dėl veido atpažinimo ir biometrinių technologijų naudojimo moratoriumo projektas. Lietuvos skaitytojui tai yra pasaulio technologijų ir privatumo naujiena: Jungtinėse Valstijose siūloma ne riboti atskiras veido atpažinimo priemones, o visiškai sustabdyti federalinių institucijų naudojimąsi sistemomis, kurios atpažįsta žmogų pagal veidą, balsą ar eiseną. Projekto iniciatoriai teigia, kad tokios technologijos susijusios ne tik su tapatybės nustatymu, bet ir su galimybe plačiai sekti žmones bei kaupti jų biometrinius duomenis. Senatoriai Edwardas J. Markey ir Jeffas Merkley projektą pateikė kartu su Atstovų Rūmų narėmis Pramila Jayapal, Rashida Tlaib ir Ayanna Pressley. Apie šį pakartotinį pateikimą ir iniciatorius 2026 m. rugsėjo 25 d. informavo JAV Senatas.

Projektas numato visišką draudimą federalinėms tarnyboms

Senate projektas registruotas numeriu S. 5544. Jis numato visišką draudimą federalinėms JAV tarnyboms naudoti biometrinio atpažinimo sistemas, kurios žmogų nustato pagal veidą, balsą arba eiseną. Taigi siūlomas moratoriumas apimtų tris konkrečiai įvardytus biometrinius požymius, o ne vien įprastai daugiausia aptariamą veido atpažinimą. Projekte taip pat nustatyta griežta draudimo atšaukimo sąlyga: jo nebūtų galima panaikinti vien administraciniu institucijos sprendimu ar pakeista praktika. Tam reikėtų atskiro, naujo JAV Kongreso priimto įstatymo. Toks modelis reikštų, kad Kongresas pirmiausia siūlo sustabdyti naudojimą, o jei ateityje būtų nuspręsta jį atnaujinti, teisėkūros institucija turėtų tai aiškiai įtvirtinti nauju sprendimu.

Draudimas būtų susietas su federaliniu finansavimu

Įstatymo projektas skirtas ne vien federalinėms agentūroms. Jame numatytas ir vykdymo mechanizmas valstijų bei savivaldybių teisėsaugos lygmeniu: institucijoms, kurios nesilaikytų moratoriumo, galėtų būti apribotas arba visiškai nutrauktas federalinių dotacijų skyrimas. Tarp konkrečiai minimų lėšų yra „Byrne JAG“ teisingumo pagalbos programos finansavimas. Tai reiškia, kad projekte numatomas finansinis svertas policijos departamentams valstijose ir miestuose, jei jie ir toliau naudotų biometrinio sekimo priemones, nors moratoriumas būtų priimtas. Projekte kalbama apie galimą finansavimo ribojimą ar atėmimą, o ne apie jau pritaikytas sankcijas: teisės aktas tik pateiktas Kongresui ir dar nėra įsigaliojęs. Apie tokią numatytą finansavimo sąlygą 2026 m. rugsėjo 25 d. rašė „Lawfare“.

Algoritmų paklaidų skirtumas – iki 100 kartų

Vienas svarbiausių iniciatorių argumentų yra veido atpažinimo sistemų tikslumas skirtingoms gyventojų grupėms. JAV Nacionalinio standartų ir technologijų instituto atlikti tyrimai rodo, kad veido atpažinimo algoritmai juodaodžius, lotynoamerikiečius ir azijiečius gali klaidingai identifikuoti iki 100 kartų dažniau nei baltaodžius vyrus. Pateiktas palyginimas kalba apie iki šimto kartų siekiantį skirtumą, todėl projekto autoriai jį sieja su galimomis nepagrįsto įtarimo ir klaidingo žmogaus tapatybės nustatymo pasekmėmis. Šis rodiklis nėra teiginys, kad kiekviena sistema ar kiekvienas konkretus atvejis klysta tokiu mastu, tačiau jis nusako tyrimuose nustatytą didžiausią skirtumą tarp grupių. Būtent nevienodas klaidų pasiskirstymas pagal rasinę ar etninę kilmę tapo viena iš priežasčių, kodėl projekte siūlomas bendras draudimas federalinėms institucijoms.

Duomenų bazėse jau yra maždaug pusės suaugusiųjų veidai

Diskusijos mastą apibrėžia ir duomenų bazių apimtis. Nevyriausybinių organizacijų bei ekspertų vertinimu, valstybinėse ir teisėsaugos veido atpažinimo duomenų bazėse jau saugomos maždaug 50 proc. visų JAV suaugusių gyventojų veidų nuotraukos. Kitaip tariant, kalbama apie maždaug kas antro suaugusio žmogaus atvaizdą, įtrauktą į tokias sistemas. Šis skaičius nenurodo, kad visi į bazes patekę žmonės yra įtariami nusikaltimais, tačiau jis rodo, kokio didelio masto informacijos rinkiniai gali būti naudojami automatizuotam atvaizdų palyginimui. Projektą remiantys Kongreso nariai šį mastą sieja su platesne privatumo problema: technologija gali būti taikoma tuomet, kai reikalingas ne vien konkretaus asmens tapatybės patikrinimas, bet ir paieška labai didelėje nuotraukų sankaupoje.

ICE ir CBP naudotos mobiliosios programėlės

Teisės akto autoriai taip pat atkreipia dėmesį į Imigracijos ir muitinės tarnybos, vadinamos ICE, ir Muitinės bei sienos apsaugos tarnybos, vadinamos CBP, praktiką. Praėjusiais metais šios federalinės agentūros mobiliąsias veido atpažinimo programėles naudojo asmenų veidams skenuoti ir lyginti su duomenų baze, kurioje buvo daugiau nei 1,2 milijardo nuotraukų. Šis skaičius apibūdina palyginimui prieinamų atvaizdų bazės dydį, o ne nuskenuotų žmonių skaičių. Vis dėlto jis parodo skirtumą tarp vieno žmogaus veido nuskaitymo ir galimybės tą atvaizdą automatiškai tikrinti itin dideliame nuotraukų rinkinyje. Apie tokį ICE ir CBP mobiliųjų priemonių naudojimą 2026 m. rugsėjo 25 d. paskelbė „Athol Daily News“.

Markey: technologijos tapo autoritarizmo įrankiais

Senatorius Edwardas J. Markey, pristatydamas pakartotinai pateiktą iniciatyvą, ICE ir CBP naudojamas biometrines technologijas pavadino autoritarizmo įrankiais. Jo teigimu, šios priemonės naudojamos vietos bendruomenėms sekti, gąsdinti ir stebėti visoje šalyje. Tai yra politinis ir žmogaus teisių argumentas, kuriuo vienas projekto iniciatorių grindžia būtinybę nustatyti ne dalinį reguliavimą, bet visišką federalinio naudojimo moratoriumą. Markey pareiškimas kalba būtent apie biometrinių technologijų vaidmenį ICE bei CBP veikloje, o ne apie patvirtintą kiekvieno konkretaus technologijos panaudojimo vertinimą. Siūlomas projektas šį vertinimą paverstų teisėkūros principu: federalinės tarnybos negalėtų naudoti veido, balso ir eisenos atpažinimo, kol Kongresas atskiru teisės aktu nenuspręstų kitaip.

Jayapal ragina stabdyti nuolatinį sekimą

Atstovų Rūmų narė Pramila Jayapal pareiškė, kad būtina skubiai sustabdyti nuolatinę valstybės sekimo būseną be piliečių sutikimo. Ji nereglamentuotas biometrines priemones susiejo su nepagrįstais nekaltai apkaltintų žmonių suėmimais. Jayapal pozicija papildo Markey argumentą kitu akcentu: senatorius kalbėjo apie sekimą ir vietos bendruomenių gąsdinimą, o Atstovų Rūmų narė išskyrė piliečių sutikimo nebuvimą bei galimas klaidingo identifikavimo pasekmes asmeniui. Jos teiginys nepaskelbia naujo statistinio įvertinimo, bet tiesiogiai susieja siūlomą moratoriumą su reikalavimu sustabdyti technologijų taikymą, kol federalinė valdžia neturi Kongreso nustatyto naujo pagrindo jį leisti. Jayapal komentarą 2026 m. rugsėjo 26 d. paskelbė FM Bharat ir IANS.

ACLU primena Roberto Williamso atvejį Detroite

Įstatymo projektą oficialiai parėmė Amerikos pilietinių laisvių sąjunga, sutrumpintai ACLU. Organizacija teigė, kad dėl netikslių veido atpažinimo algoritmų Jungtinėse Valstijose jau būta kelių atvejų, kai nekalti juodaodžiai gyventojai buvo neteisėtai suimti. Kaip konkretus pavyzdys nurodytas Robertas Williamsas iš Detroito, kuris, ACLU teigimu, buvo neteisėtai sulaikytas priešais savo šeimą. Šis atvejis projekte keliamą diskusiją nukreipia nuo techninės algoritmo paklaidos prie individualios pasekmės: netikslus automatinis atitikimas gali tapti pagrindu veiksmams prieš konkretų žmogų. ACLU šį pavyzdį pateikia remdama moratoriumą ir argumentuodama, kad teisėsaugos sprendimams nepakanka technologijos, kurios klaidų rizika nevienodai tenka skirtingoms gyventojų grupėms.

Iniciatyva grįžta į Kongresą ketvirtą kartą

2026 m. rugsėjo mėnesį pateikta versija nėra pirmasis mėginimas įteisinti tokį moratoriumą. Iniciatyva JAV Kongrese pirmą kartą pristatyta 2020 m. birželį. Vėliau ji buvo pakartotinai teikta 2021 ir 2023 metais, o naujausia redakcija Senate ir Atstovų Rūmuose užregistruota 2026 m. rugsėjo 24–25 d. Tokia chronologija rodo, kad dabartinis projektas yra tęstinė teisėkūros iniciatyva, o ne naujai atsiradusi idėja. Keturi pateikimo laikotarpiai – 2020, 2021, 2023 ir 2026 metai – taip pat leidžia atskirti du dalykus: projektas kelis kartus sugrįžo į Kongreso darbotvarkę, tačiau dabar jis tebėra siūlomas teisės aktas. Jo nuostatos, įskaitant finansavimo ribojimą ir federalinių tarnybų draudimą, taptų privalomos tik priėmus įstatymą.

Ką Kongresui siūloma nuspręsti dabar

Dabartinė S. 5544 redakcija Kongresui kelia aiškų pasirinkimą dėl trijų biometrinių kategorijų – veido, balso ir eisenos atpažinimo – naudojimo federaliniu lygiu. Iniciatoriai siūlo ne naujas naudojimo taisykles ar papildomas kontrolės procedūras, bet visišką moratoriumą. Kartu projekte numatyta, kad valstijų ar miestų policijos departamentų sprendimai naudoti tokias priemones galėtų turėti pasekmių federaliniam finansavimui. Projekto šalininkai savo argumentus grindžia iki 100 kartų siekiančiais algoritmų paklaidų skirtumais, maždaug 50 proc. suaugusių JAV gyventojų veidų apimančiomis duomenų bazėmis, daugiau kaip 1,2 milijardo nuotraukų palyginimo baze ir ACLU minimu neteisėto sulaikymo Detroite atveju. Šie faktai sudaro dabartinės iniciatyvos pagrindą, tačiau pats įstatymo projektas dar tik pateiktas svarstyti JAV Kongrese.

Šaltiniai

• Sens. Markey, Merkley and Reps. Jayapal, Tlaib, Pressley Reintroduce Legislation to Halt Government Use of Facial Recognition and Other Biometric Technology – Markey (.gov)
• US Congresswoman reintroduces bill to curb federal use of facial recognition – FM Bharat
• ACLU comment on Facial Recognition and Biometric Technology Moratorium Act
• S. 5544: A bill to prohibit biometric surveillance by the Federal Government – Quiver Quantitative
• Sens. Markey, Merkley and Reps. Jayapal, Tlaib, Pressley Reintroduce Legislation to Halt Government Use of Facial Recognition and Other Biometric Technology – Merkley (.gov)