Klausyk NNP.LT
Billas Gatesas 2026 m. rugsėjo 25 d. NBC laidos „Meet the Press“ parodytoje interviu ištraukoje perspėjo, kad piktavalių rankose dirbtinis intelektas gali tapti įvykių, pasibaigsiančių iki 1 mlrd. žmonių mirčių, priežastimi. Tai pasaulio technologijų politikos naujiena, kurioje greta didžiausio galimo pavojaus keliama ir konkreti kontrolės problema: kas bei kokiomis privalomomis taisyklėmis turi prižiūrėti sparčiai plėtojamas sistemas. „Microsoft“ bendraįkūrėjo vertinimu, vien technologijų įmonių pažadų tokiam mastui nepakanka. Apie jo teiginius ir raginimą priimti teisines prievoles 2026 m. rugsėjo 25 d. rašė „Forbes“.
Savireguliacija, Gateso vertinimu, neužtikrina kontrolės
Gatesas interviu DI apibūdino kaip pakankamai galingą technologiją, kad netinkamai panaudota ji galėtų sukelti itin didelio masto žalą. Jo išsakytas iki 1 mlrd. mirčių skaičius yra perspėjimas apie galimą scenarijų, o ne pranešimas apie įvykusią nelaimę ar prognozė, kada ji neabejotinai įvyks. Kartu jis aiškiai susiejo rizikos mastą su reguliavimo poreikiu: technologijų bendrovių savireguliacija, anot jo, nėra pakankama apsaugos forma. Gatesas ragino politikus ir teisėsaugos institucijas įstatymais nustatyti privalomą DI stebėseną bei saugumo reikalavimus. Taigi jo siūloma atsakomybė apimtų ne tik pačias sistemas kuriančias įmones, bet ir viešąsias institucijas, galinčias įtvirtinti prievoles teisėje.
ES reikalavimai sisteminės rizikos modelių kūrėjams galioja nuo 2025 metų
Europos Sąjungos reguliavimo sistema pradėjo galioti anksčiau nei šių metų rugpjūtį įsigaliojęs platesnis baudų režimas. Pagal Dirbtinio intelekto akto 55 straipsnį nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio visuotinės paskirties sisteminės rizikos DI modelių kūrėjai privalo atlikti atsparumo bandymus. Jiems taip pat nustatyta prievolė pranešti apie kibernetinius incidentus per 5–15 dienų. Šie du terminai reiškia, kad akte atskiriami trumpesnis ir ilgesnis pranešimo laikotarpiai, tačiau pateiktoje medžiagoje nenurodyta, kurioms konkrečioms incidentų rūšims taikomas kiekvienas iš jų. Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akte, kurio nurodyta data yra 2025 m. rugpjūčio 1 d., ši pareiga susieta būtent su visuotinės paskirties sisteminės rizikos modelių kūrėjais.
Nuo rugpjūčio 2-osios – ir didelės finansinės sankcijos
Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijai pagal Dirbtinio intelekto aktą suteikta teisė didelių modelių teikėjams skirti baudas, siekiančias iki 3 proc. jų metinės pasaulinės apyvartos arba iki 15 mln. eurų. Už draudžiamas DI praktikas numatyta dar aukštesnė maksimali riba – iki 7 proc. metinės apyvartos. Šis mechanizmas skiriasi nuo nuo 2025 m. rugpjūčio galiojančių bandymų ir incidentų pranešimo reikalavimų: pastarieji nustato veiksmus sisteminės rizikos modelių kūrėjams, o nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. apibrėžiama Komisijos teisė taikyti finansines sankcijas. Europos Komisija šias sankcijų ribas nurodė 2026 m. rugpjūčio 2 d.
Kalbų duomenų skirtumas parodo prieinamumo problemą
Rugpjūčio 26 d., dar iki Gateso perspėjimo televizijos interviu, jis savo esė „The choices we make about AI now are critical“ aptarė kitą DI valdymo pusę – nevienodą technologijos kokybę skirtingoms kalboms ir regionams. Daugiau nei 90 proc. duomenų, naudotų pirmiesiems dideliems kalbos modeliams mokyti, buvo angliški. Tokią mokymo duomenų persvarą Gatesas palygino su kalbos atpažinimo klaidų rodikliais: jorubų kalba jis viršija 60 proc., o anglų kalba yra mažesnis nei 6 proc. Skirtumas tarp daugiau kaip 60 proc. ir mažiau kaip 6 proc. rodo, kad vien formaliai prieinama sistema nebūtinai veikia vienodai patikimai visiems vartotojams. Šiuos skaičius Gatesas pateikė 2026 m. rugpjūčio 26 d. „GatesNotes“ publikuotoje esė.
Diagnostikos trūkumas Užsachario Afrikoje
Toje pačioje rugpjūčio 26 d. apžvalgoje Gatesas DI galimybes siejo su sveikatos priežiūros prieinamumu Užsachario Afrikoje. Jo pateiktu vertinimu, šiame regione vienam gydytojui vidutiniškai tenka apie 2 000 gyventojų. Šis santykis nusako didelį atstumą tarp medicinos specialistų skaičiaus ir žmonių, kuriems gali reikėti konsultacijos ar diagnostikos. Gatesas teigė, kad saugiai nukreiptas DI galėtų iš esmės spręsti medicinos diagnostikos trūkumo problemą tokiuose regionuose. Ši formuluotė kalba apie galimą panaudojimą, o ne apie jau įgyvendintą rezultatą: technologijos nauda jo argumente priklauso nuo to, ar ji bus naudojama saugiai ir kryptingai. Taip saugumo klausimas susiejamas ne tik su galimos žalos prevencija, bet ir su technologijos taikymu sveikatos reikmėms.
Fondo planas – 1 mlrd. JAV dolerių 2026–2028 metais
Billo ir Melindos Gatesų fondas 2026 m. rugsėjo 14 d. paskelbtoje 10-ojoje „Goalkeepers“ ataskaitoje įsipareigojo 2026–2028 m. skirti 1 mlrd. JAV dolerių investicijoms į DI technologijų prieinamumą skurdžiausiuose regionuose. Perspėjimas apie iki 1 mlrd. galimų mirčių nuskambėjo praėjus 11 dienų po šio įsipareigojimo paskelbimo. Abi pozicijos nėra priešingos: vienu atveju kalbama apie piktavališko naudojimo riziką ir būtinybę ją valdyti, kitu – apie planuojamą finansavimą, kad technologijų nauda pasiektų skurdžiausius regionus. Fondo 2026–2028 m. planas yra numatomas veiksmas, todėl jis neturėtų būti painiojamas su jau išmokėta ar konkretiems projektams paskirstyta parama. Įsipareigojimą fondas paskelbė 2026 m. rugsėjo 14 d.
Lėšas numatyta paskirstyti keturioms sritims
Fondo plane nurodyta ir 1 mlrd. JAV dolerių paskirstymo struktūra. Po 40 proc. visos sumos numatyta skirti švietimui ir sveikatos apsaugai, o po 10 proc. – žemės ūkiui bei skaitmeninei infrastruktūrai. Skaičiuojant nuo 1 mlrd. JAV dolerių, kiekvienai iš pirmųjų dviejų sričių atitiktų po 400 mln. JAV dolerių, o žemės ūkiui ir skaitmeninei infrastruktūrai – po 100 mln. JAV dolerių. Taip visa suma pasidalija į keturias plane įvardytas kryptis: 40 proc. plius 40 proc. plius 10 proc. plius 10 proc. sudaro 100 proc. Fondo paskelbtoje struktūroje sveikatos apsaugai numatyta tokia pati dalis kaip švietimui, o žemės ūkiui bei infrastruktūrai – keturis kartus mažesnės dalys.
Pramonės vadovas siūlo laboratorijoms lėtinti plėtrą
Diskusijoje dėl saugumo dalyvauja ne vien Gatesas ir institucijos, turinčios teisę nustatyti privalomas taisykles. DI bendrovės „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei 2026 m. rugsėjį paskelbtoje esė paragino didžiausias DI laboratorijas savanoriškai lėtinti plėtros tempą ir bendrai nustatyti saugumo standartus. Jis šį raginimą grindė vertinimu, kad įstatymų priėmimas atsilieka nuo technologijų pažangos. Amodei siūlymas yra savanoriškas pramonės veiksmas, o Gateso pozicija rugsėjo 25 d. – raginimas politikams ir teisėsaugai įtvirtinti privalomą stebėseną bei saugumo reikalavimus. Abu pasisakymai nukreipti į saugumo standartus, tačiau skiriasi jų įgyvendinimo būdas: vienas remiasi bendru laboratorijų apsisprendimu, kitas – įstatymais nustatytomis prievolėmis.
Rizikos ir prieinamumo klausimai keliami kartu
Gateso rugsėjo 25 d. perspėjimas sujungia du DI politikos klausimus, kurie jo viešuose pasisakymuose iškyla greta. Pirmasis yra apsauga nuo piktavališko technologijų naudojimo, kuriam jis siūlo privalomą stebėseną ir saugumo reikalavimus. Antrasis – nevienodas technologijų prieinamumas bei kokybė, kurį iliustruoja daugiau nei 90 proc. angliškų ankstyvųjų modelių mokymo duomenų, daugiau kaip 60 proc. jorubų kalbos atpažinimo klaidų ir mažesnis nei 6 proc. rodiklis anglų kalba. Fondo 1 mlrd. JAV dolerių planas 2026–2028 m. nukreiptas į prieinamumą skurdžiausiuose regionuose, o ES taisyklės apibrėžia bandymų, incidentų pranešimo ir baudų rėmus. Šie pateikti faktai rodo, kad diskusija apima ir technologijos keliamą riziką, ir sąlygas, kuriomis jos galimi privalumai būtų prieinami plačiau.
Šaltiniai
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra didžiausia Billo Gateso įvardyta dirbtinio intelekto keliamas grėsmė?
Billas Gatesas perspėjo, kad piktavalių rankose dirbtinis intelektas gali tapti įvykių, pasibaigsiančių iki 1 mlrd. žmonių mirčių, priežastimi. Jis akcentavo, kad savireguliacijai neužtikrinant kontrolės, būtina nustatyti privalomus įstatyminius saugumo reikalavimus.
Kokiems tikslams Billo ir Melindos Gatesų fondas skirs 1 mlrd. JAV dolerių?
Fondas įsipareigojo 2026–2028 metais skirti 1 mlrd. JAV dolerių investicijoms į dirbtinio intelekto technologijų prieinamumą skurdžiausiuose regionuose. Šią sumą numatyta paskirstyti keturioms sritims, skiriant po 40 proc. švietimui bei sveikatos apsaugai ir po 10 proc. žemės ūkiui bei skaitmeninei infrastruktūrai.
