Pagrindinis Naujienos Politika

Ara Margarianas: Armėnija renkasi Europą nepaisydama partnerių pykčio

autorius Tautvydas Baronas

2026-09-30

in Politika, Užsienyje

Reading Time: 8 mins read

0 0

Ara Margarianas: Armėnija renkasi Europą nepaisydama partnerių pykčio

Peggy_Marco

VIEWS

Pasidalink Facebook Pasidalink on X

Jums taippat gali patikti...

Klausyk NNP.LT

0:00 / 0:00

Armėnijos posūkis Europos Sąjungos link svarbus ir Lietuvai, kuri dar 1991 metais pirmoji pasaulyje pripažino šios Pietų Kaukazo valstybės nepriklausomybę. Vilniuje dirbantis Armėnijos ambasadorius Ara Margarianas teigia, kad Jerevano sprendimas ateityje siekti narystės ES nėra trumpalaikis politinis sumanymas ar „kaprizas“. Diplomato vertinimu, Armėnija save mato Europos šeimoje, nors šalies savarankiškesnė užsienio politika kelia nepasitenkinimą daliai ankstesnių partnerių. Jis pabrėžė, kad kai kurie jų yra nusivylę ir supykę, nes Armėnija jau nebesielgia taip, kaip prieš 10 ar 20 metų. Šie pareiškimai nuskambėjo rugsėjo 30-ąją, šaliai derinant europinę kryptį su taikos paieškomis regione (LRT.lt).

Europinis pasirinkimas – platesnio valstybės persitvarkymo dalis

Ambasadoriaus žodžiai rodo, kad Armėnijos europinė orientacija siejama ne su vienu konkrečiu sprendimu, o su ilgesniu valstybės pasirinkimu, apimančiu demokratines reformas, tarptautinį bendradarbiavimą ir saugumo paieškas. Prieš dešimtmetį ar du Armėnijos santykiai su išoriniais partneriais buvo vertinami pagal kitokią regioninę politinę padėtį, todėl dabartinė kryptis neišvengiamai sukelia įtampą. Margarianas nekonkretizavo, kuriuos partnerius turi omenyje, tačiau aiškiai susiejo jų nepasitenkinimą su Armėnijos sprendimu nebekartoti ankstesnio elgesio modelio. Lietuvos auditorijai tai svarbu todėl, kad Vilnius palaiko demokratinę raidą Rytų partnerystės regione, o Armėnijos santykių su Europa stiprėjimas gali plėsti politinį ir praktinį abiejų šalių dialogą.

Ara Margarianas Armėnijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje buvo paskirtas 2023 metų spalio 23 dieną. Į pareigas Vilniuje jis oficialiai įžengė tų pačių metų gruodžio 4 dieną – praėjus kiek daugiau nei šešioms savaitėms po paskyrimo. Tai reiškia, kad diplomatas Lietuvoje dirba beveik trejus metus, per kuriuos Armėnijos geopolitinė situacija ir santykiai su Europos institucijomis smarkiai keitėsi. Ambasadoriaus pareigos Vilniuje yra reikšmingos ne tik dvišaliams ryšiams: Lietuva yra ES ir NATO narė, todėl Jerevanui svarbus tiesioginis dialogas su šalimi, gerai suprantančia nepriklausomybės atkūrimo, eurointegracijos ir saugumo iššūkius. Ambasadoriaus paskyrimo ir darbo pradžios datos nurodomos Armėnijos Respublikos ambasados Lietuvoje informacijoje.

Lietuvos sprendimas 1991-aisiais išlieka santykių atrama

Lietuvos ir Armėnijos ryšių istorijoje išskirtinė 1991 metų reikšmė. Lietuva tuomet tapo pirmąja pasaulio valstybe, oficialiai pripažinusia Armėnijos nepriklausomybę. Šis sprendimas buvo priimtas laikotarpiu, kai pati Lietuva neseniai atkūrė valstybingumą ir siekė plataus tarptautinio pripažinimo. Todėl jis turi ne vien protokolinę, bet ir simbolinę reikšmę: dvi šalys santykius grindžia patirtimi, kai nepriklausomybė ir savarankiškas sprendimų priėmimas yra esminė politinė vertybė. Dabartinių Armėnijos diskusijų dėl artėjimo prie Europos fone 1991 metų faktas primena, kad Vilniaus ir Jerevano kontaktai turi daugiau nei tris dešimtmečius siekiančią politinę atramą. Lietuvos vaidmenį pripažįstant Armėnijos nepriklausomybę yra pažymėjęs Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės.

Karabacho krizė pakeitė Armėnijos vidaus darbotvarkę

Europos krypties ir saugumo klausimai Armėnijai nėra atskiri nuo humanitarinės padėties. 2023 metų rugsėjį, po Azerbaidžano karinės operacijos Kalnų Karabache, į Armėniją pasitraukė daugiau kaip 100 tūkst. etninių armėnų. Tokį mastą lengviau suvokti palyginus su nedideliu šalies gyventojų skaičiumi: per trumpą laiką valstybė turėjo priimti žmonių skaičių, prilygstantį didelio Lietuvos regiono gyventojams. Pabėgėlių atvykimas reiškė būtinybę spręsti būsto, socialinės paramos, švietimo ir integracijos klausimus, kartu neatsisakant platesnių politinių reformų. Ši patirtis paaiškina, kodėl ilgalaikė taika Pietų Kaukaze Armėnijai yra ne abstraktus diplomatinis tikslas, o tiesiogiai su visuomenės stabilumu susijęs poreikis. Daugiau nei 100 tūkst. pasitraukusiųjų skaičių nurodo Europos Parlamento tyrimų tarnyba.

Šis humanitarinis sukrėtimas taip pat suteikia papildomą prasmę Margariano minčiai apie mokymąsi gyventi taikoje. Taika šiuo atveju reiškia ne vien karo veiksmų nebuvimą, bet ir galimybę valstybei planuoti ilgiau nei keliems mėnesiams į priekį: priimti iš Kalnų Karabacho pasitraukusius žmones, stiprinti institucijas ir tęsti santykių su Europa darbotvarkę. Daugiau kaip 100 tūkst. žmonių persikėlimas 2023 metų rugsėjį tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų regiono demografinių bei socialinių pokyčių. Jis parodė, kad bet koks susitarimas su Azerbaidžanu Armėnijai bus vertinamas ne tik pagal diplomatines formuluotes, bet ir pagal tai, ar jis mažina naujų sukrėtimų riziką.

Vašingtone parafuotas 17 straipsnių taikos projektas

Po ilgų įtampos metų svarbus žingsnis žengtas 2025 metų rugpjūčio 8 dieną Vašingtone. Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas parafavo 17 straipsnių taikos sutarties projektą, taip pat pasirašė trišalę deklaraciją. Parafavimas rodo, kad derybininkai suderino projekto tekstą tiek, kad galėtų jį politiškai patvirtinti kaip bendrą pagrindą tolesniam procesui. Vis dėlto tai nėra tas pats, kas galutinai ratifikuota ir įsigaliojusi taikos sutartis, todėl abi šalys turi išlaikyti politinę valią susitarimus įgyvendinti. Vašingtono susitikimas išsiskiria ir vieta – derybų pažanga buvo fiksuota ne Pietų Kaukaze, o Jungtinėse Valstijose. Susitarimo projekto 17 straipsnių faktą ir trišalę deklaraciją yra paskelbę JAV valstybės departamentas bei EVN Report.

Armėnijos europinis pasirinkimas ir taikos derybos su Azerbaidžanu yra dvi susijusios, tačiau skirtingos darbotvarkės. ES narystės siekis apibrėžia ilgalaikę valstybės politinę kryptį, o susitarimas su kaimynine Azerbaidžano valstybe skirtas mažinti tiesioginę konflikto grėsmę. Margarianas kalba apie šalies vietą Europos šeimoje, o Vašingtone pasiektas susitarimo projektas rodo praktinį mėginimą pakeisti dešimtmečius trukusio priešiškumo logiką. Lietuvos skaitytojui svarbu atskirti šiuos procesus: vienas jų susijęs su Armėnijos santykiu su ES, kitas – su regioniniu saugumu. Tačiau abiejų sėkmė gali sustiprinti Armėnijos galimybes savarankiškai formuoti savo politinius sprendimus.

Siuniko koridorius – jautriausia susisiekimo derybų dalis

Vienas konkrečiausių taikos derybų klausimų yra transporto jungtis per Armėnijos Siuniko provinciją. Numatyta 32 kilometrų ilgio atkarpa turėtų sujungti pagrindinę Azerbaidžano teritoriją su Nachičevano autonomine respublika. Pats skaičius rodo, kad kalbama apie palyginti trumpą, bet politiškai itin svarbią trasą: jos reikšmę lemia ne kilometrai, o vieta prie Armėnijos sienų ir suvereniteto klausimas. Pagal pateiktą informaciją, jungtis būtų organizuojama išlaikant Armėnijos suverenitetą bei jos teisinį reguliavimą. Tai esminė sąlyga Jerevanui, nes transporto ryšio sukūrimas neturėtų reikšti kontrolės praradimo savo teritorijoje. 32 kilometrų koridoriaus per Siuniką kontekstą yra aprašę OC Media ir Wikipedia.

Transporto klausimas taikos procese turi ir praktinę, ir simbolinę reikšmę. Praktiniu požiūriu jis susijęs su susisiekimu tarp Azerbaidžano teritorijų, o politiniu – su tuo, kaip valstybės suderina ekonominių ryšių atkūrimą ir teritorinio vientisumo principą. Siuniko provincija Armėnijai nėra vien techninis maršruto taškas, todėl nuostata dėl šalies suvereniteto ir nacionalinio teisinio reguliavimo tapo svarbia derybų riba. Būtent tokie konkretūs klausimai parodo, kodėl parafuota taikos sutartis dar reikalauja kruopštaus įgyvendinimo. Taika regione bus matuojama ne vien pasirašytais dokumentais, bet ir tuo, ar nauji ryšiai veiks taip, kad abi valstybės išsaugotų aiškias, pripažįstamas ir praktiškai valdomas taisykles.

Strateginė partnerystė su ES stiprina jau galiojantį susitarimą

Armėnijos ryšys su Europos Sąjunga jau turi institucinį pagrindą. Nuo 2021 metų kovo galioja Visapusiškos ir sustiprintos partnerystės susitarimas, dažnai vadinamas CEPA. 2025 metų gruodį ES ir Armėnija priėmė naują strateginės partnerystės darbotvarkę, kuri turi stiprinti šį ketverius metus veikusį susitarimą. Laiko seka svarbi: naujoji darbotvarkė nekuria santykių nuo nulio, o remiasi jau galiojančiu bendradarbiavimo mechanizmu. Tai leidžia Armėnijai europinę kryptį grįsti konkrečiais politiniais įsipareigojimais ir programomis, o ne vien deklaracijomis apie bendrą vertybinę priklausomybę. ES ir Armėnijos strateginės partnerystės darbotvarkę bei CEPA raidą nurodo Europos Sąjungos Taryba.

Ši institucinė raida paaiškina, kodėl ambasadorius šalies ateities siekį tapti ES nare sieja su Armėnijos vieta Europoje. Narystės perspektyva nėra tas pats, kas jau vykstančios partnerystės formos, tačiau CEPA ir vėlesnė strateginė darbotvarkė suteikia apčiuopiamą pagrindą dialogui. Armėnija taip įtvirtina santykius su ES per ilgesnio laikotarpio susitarimus, o kartu viešai deklaruoja platesnį politinį tikslą. Partnerių nepasitenkinimas, apie kurį kalbėjo Margarianas, tokiame kontekste suprantamas kaip reakcija į šalies sprendimą išplėsti savo užsienio politikos erdvę. Jerevanui tai reiškia bandymą derinti regiono realijas su savarankiškai pasirinkta europine kryptimi.

ES sveikinimas po rinkimų – signalas reformų tęstinumui

2026 metų birželio 8 dieną Europos Sąjunga oficialiai pasveikino Armėnijos parlamento rinkimų rezultatus ir šalies pasirengimą tęsti demokratines reformas bei integraciją su Europa. Pareiškimas paskelbtas praėjus keliems mėnesiams po 2025 metų gruodį priimtos strateginės partnerystės darbotvarkės, todėl jis papildo bendrą santykių stiprinimo kryptį. ES akcentas į demokratines reformas svarbus tuo, kad Europos integracija vertinama ne vien per geopolitinių ryšių intensyvumą, bet ir per vidaus politinių procesų tęstinumą. Armėnijai tai reiškia, kad ryšys su Europa siejamas su šalies instituciniu atsparumu ir rinkimų procesais. ES pareiškimą dėl parlamento rinkimų rezultatų birželio 8-ąją paskelbė Europos Sąjungos Taryba.

Margarianas Vilniuje pristato Armėnijos kryptį kaip pasirinkimą, kuriam reikalinga ir išorinė partnerystė, ir vidinis politinis nuoseklumas. Nuo 1991 metų Lietuvos sprendimo pripažinti Armėnijos nepriklausomybę iki 2026 metų ES pareiškimo dėl demokratinių reformų matyti ilga santykių bei politinių permainų linija. Tuo pat metu daugiau nei 100 tūkst. pabėgėlių priėmimas, 17 straipsnių taikos sutarties projektas ir 32 kilometrų jungties klausimas primena, kad europinė kryptis formuojama sudėtingame saugumo kontekste. Armėnijos tikslas gyventi taikiau ir stiprinti ryšį su Europa priklausys nuo to, ar diplomatiniai susitarimai virs patvariais sprendimais valstybės žmonėms ir visam Pietų Kaukazo regionui.

Šaltiniai

Tautvydas Baronas

NNP.LT redakcija rengia ir tikrina visą portale skelbiamą turinį. Rašome apie Lietuvos aktualijas, kriminalus ir teismus, taip pat apie pasaulio įvykius, verslą, technologijas ir mokslą. Pastebėjote netikslumą? Rašykite redakcija@nnp.lt.