Eglė Kuktoraitė perspėja: algoritmai greitina neapykantos sklaidą

Eglė Kuktoraitė atkreipė dėmesį, kad socialinių tinklų algoritmai neapykantą kurstančius komentarus ir melagingus teiginius gali išplatinti greičiau, negu pavyksta nustatyti jų autorius. LGL komunikacijos vadovės vertinimu, patarimas pažeidžiamos grupės žmogui tiesiog neskaityti komentarų nepašalina sisteminės problemos: neigiamas turinys lieka platformoje, gali būti toliau rodomas kitiems vartotojams ir paveikti žmogaus apsisprendimą vėl viešai kalbėti. Šią poziciją ji išsakė 2026 m. rugsėjo 26 d., netrukus po Vilniuje surengtos konferencijos apie skaitmeninį smurtą ir dirbtinio intelekto įtaką neapykantos kalbai. (LRT.lt, 2026 m. rugsėjo 26 d.)

Po viešu LGBT asmens įrašu pirmiausia gali atsirasti vienas neapykantą kurstantis komentaras, paskui – kitas. Tokia reakcija gali kartotis, o greta įžeidimų atsirasti ir grasinimų bei melagingų teiginių. Žmogus gali blokuoti neapykantą skleidžiančias paskyras, pateikti pranešimą platformai arba apskritai nutarti pasitraukti iš socialinių tinklų. Tačiau šios individualios priemonės nekeičia situacijos, su kuria jis susiduria prieš kitą viešą pasisakymą: jau iš anksto žino, kokios reakcijos gali laukti. Kuktoraitės keliama atsakomybės tema todėl susijusi ne vien su atskiru komentaru ar jo autoriumi, bet ir su tuo, kaip platformų veikimo principai lemia tokio turinio matomumą bei pasiekiamumą.

Vilniuje aptartas skaitmeninis smurtas ir dirbtinis intelektas

2026 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje tarptautinis tinklas INACH kartu su LGL surengė metinę konferenciją „Skaitmeninis smurtas ir neapykantos kalba dirbtinio intelekto amžiuje: iššūkiai, reguliavimas ir platformų atsakomybė“. Dvi dienas vykęs renginys iškėlė tris tarpusavyje susijusius klausimus: skaitmeninio smurto mastą, neapykantos kalbos reguliavimą ir platformų atsakomybę. Konferencijos laikas svarbus ir dėl to, kad ji vyko likus vienai dienai iki rugsėjo 26 d. išsakytos Kuktoraitės pozicijos. Diskusijos centre atsidūrė ne vien vartotojų galimybė pranešti apie žalingą turinį, bet ir reikalavimas, kad platformos aiškiau valdytų rizikas savo paslaugose. (INACH, 2026 m. rugsėjo 26 d.)

Rugsėjo 25 d. vykusiame konferencijos atidaryme pranešimus skaitė LGL vykdomasis direktorius Vladimir Simonko ir technologijų bendrovės „Google“ vyresnioji politikos vadovė Miriam Estrin. Vien tai, kad atidaryme dalyvavo žmogaus teisių organizacijos ir didelės technologijų bendrovės atstovai, atitiko renginio temą – aptarti neapykantos kalbą dirbtinio intelekto amžiuje, jos reguliavimą ir platformų atsakomybę. Konferencijos pavadinime tiesiogiai įvardytas platformų atsakomybės klausimas sutampa su Kuktoraitės iškelta problema: žalingo turinio autorius ir turinio sklaidą lemiančios sistemos yra skirtingi, tačiau abu veiksniai svarbūs vertinant, kaip greitai neapykanta pasiekia auditoriją. (INACH, 2026 m. rugsėjo 25 d.)

Specialios pareigos platformoms, pasiekiančioms daugiau kaip 45 mln. žmonių

Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas numato specialius skaidrumo ir rizikos valdymo įsipareigojimus labai didelėms interneto platformoms. Tokia kategorija taikoma platformoms, kurios pasiekia daugiau nei 10 proc. iš 450 mln. Europos Sąjungos vartotojų, vadinasi, daugiau kaip 45 mln. žmonių. Šis skaičius parodo, kodėl algoritminio turinio pateikimo klausimas nėra vien atskiro vartotojo ir vienos paskyros ginčas. Kai paslauga pasiekia dešimtis milijonų žmonių, rizikos valdymo ir skaidrumo reikalavimai tampa aktualūs dideliam vartotojų ratui visoje Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje naudojamų platformų aplinkoje. (EUR-Lex, 2024 m. sausio 2 d.)

Tolesnis Skaitmeninių paslaugų akto ir Dirbtinio intelekto akto taikymas numato didesnę teisinę bei finansinę interneto platformų atsakomybę, jeigu jos laiku nepašalina neapykantą kurstančio turinio arba neužtikrina aiškių skundų nagrinėjimo procedūrų. Tai yra numatyta reguliavimo kryptis, o ne teiginys, kad kiekviena platforma konkrečiu atveju jau yra atsakinga. Vis dėlto praktinis šių reikalavimų įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su Kuktoraitės klausimu: vien vartotojo sprendimas neskaityti komentarų negali pakeisti platformos pareigos turėti skaidrias procedūras ir valdyti rizikas, susijusias su žalingo turinio sklaida.

Diskriminaciją patyrusių tautinių mažumų dalis padvigubėjo

Lietuvoje neapykantos ir diskriminacijos tema svarbi ne tik kalbant apie virtualią erdvę. Vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje nurodoma, kad tautinių mažumų atstovų, asmeniškai patyrusių diskriminaciją tautiniu pagrindu, dalis nuo 15 proc. 2022 m. išaugo iki 30 proc. 2025 m. Tai reiškia, kad per trejus metus ši dalis padvigubėjo – padidėjo 15 procentinių punktų. Šis pokytis nėra atskiras skaitmeninės erdvės matas, tačiau jis išplečia konferencijoje aptartos temos kontekstą: neapykantos kalbos, viešos diskusijos ribų ir pažeidžiamų grupių saugumo klausimai aktualūs platesniame diskriminacijos patirčių lauke. (Vidaus reikalų ministerija, 2026 m. liepos 28 d.)

Viešas komentavimas internete gali turėti pasekmių tam, kas nusprendžia dalyvauti diskusijoje savo vardu ar kalbėti apie asmeniškai svarbius klausimus. Pradinė situacija, kai po įrašu randasi įžeidimai, grasinimai ir melagingi teiginiai, rodo, kaip viešas pasisakymas gali tapti ne vien nuomonės išsakymu, bet ir nepageidaujamo dėmesio objektu. Kuktoraitės aptariama sisteminė problema kyla tada, kai toks turinys ne tik paskelbiamas, bet ir plinta sparčiau nei nustatomi jo autoriai. Ministerijos fiksuotas augimas nuo 15 iki 30 proc. savaime neįrodo algoritmų poveikio, tačiau parodo, kodėl mažumų apsauga nuo neapykantos kalbos išlieka aktuali Lietuvos viešajai erdvei.

Daugiau kaip 900 tūkst. „TikTok“ vartotojų Lietuvoje

Ekspertų vertinimu, socialinis tinklas „TikTok“ Lietuvoje turi daugiau nei 900 tūkst. vartotojų. Vertinime taip pat pabrėžiama auganti šio tinklo auditorija tarp nepilnamečių ir poreikis skirti daugiau dėmesio kovai su žalingo turinio bei patyčių sklaida. Daugiau nei 900 tūkst. vartotojų turinti platforma Lietuvoje yra reikšminga erdvė klausimui, kaip atpažįstamas, vertinamas ir ribojamas žalingas turinys. Konferencijoje aptarta platformų atsakomybė todėl Lietuvos skaitytojui aktuali ne tik kaip Europos reguliavimo tema, bet ir kaip kasdien naudojamų socialinių tinklų aplinkos klausimas. (Vilniaus universitetas ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, 2025 m.)

Auganti nepilnamečių auditorija šiame tinkle išskiriama kaip aplinkybė, dėl kurios reikia didesnio dėmesio patyčioms ir žalingo turinio platinimui. Pateiktas vertinimas neatskiria, kiek iš daugiau kaip 900 tūkst. vartotojų sudaro nepilnamečiai, tačiau aiškiai nurodo augimo kryptį būtent šioje grupėje. Tai sustiprina diskusiją apie platformų procedūras: kai kalbama apie pranešimų nagrinėjimą ir turinio šalinimą, svarbus ne vien turinio paskelbimo faktas, bet ir tai, ar vartotojui yra suprantamas kelias pranešti apie pažeidimą ir sulaukti aiškaus jo įvertinimo.

Ekspertiniam darbui prašyta po 10 tūkst. eurų per metus

Dėl išaugusių neapykantos kalbos tyrimų ir ekspertinių vertinimų apimčių Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba paprašė papildomo 10 tūkst. eurų metinio finansavimo ekspertų darbui apmokėti 2026–2028 m. laikotarpiu. Prašymas apima trejus metus: 2026-uosius, 2027-uosius ir 2028-uosius. Nurodyta suma yra metinė, todėl ji tiesiogiai susieta su kiekvienų šio laikotarpio metų ekspertų darbo finansavimu. Pats prašymas rodo institucijos įvardytą poreikį, atsiradusį dėl augančios tyrimų ir vertinimų apimties, o ne patvirtintą papildomo finansavimo skyrimą. (Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, 2025 m. lapkričio 7 d.)

Papildomų lėšų prašymas išryškina skirtumą tarp dviejų atsako lygių. Viename lygyje vartotojas pats blokuoja paskyrą ar teikia pranešimą platformai. Kitame – reikia tirti neapykantos kalbos atvejus ir atlikti ekspertinius vertinimus, kurių apimtis, tarnybos teigimu, išaugo. Kuktoraitės kritika patarimui ignoruoti komentarus susijusi būtent su šiuo skirtumu: individualus atsitraukimas gali būti asmeninis sprendimas, tačiau jis nepakeičia poreikio nagrinėti problemą ir turėti veikiančius mechanizmus skaitmeninėje erdvėje.

Strasbūro sesijoje – dėmesys LGBTIQ+ ir kitų mažumų apsaugai

2026 m. birželio 17–19 d. Strasbūre vykusiuose Europos Tarybos renginiuose „Savaitė be neapykantos kalbos“ LGL kartu su organizacija FUEN surengė teminę sesiją apie LGBTIQ+ asmenų ir kitų mažumų apsaugą nuo neapykantos kalbos. Trijų dienų renginių kontekste ši sesija parodė, kad mažumų apsauga ir neapykantos kalbos ribojimas aptariami ne vien Lietuvos mastu. Rugsėjo 24–25 d. Vilniuje vykusi INACH ir LGL konferencija šią temą pratęsė per skaitmeninio smurto, dirbtinio intelekto, reguliavimo ir platformų atsakomybės klausimus. (LGL.lt, 2026 m. birželio 19 d.)

Nuo Strasbūro renginių birželio 17–19 d. iki Vilniaus konferencijos rugsėjo 24–25 d. ir Kuktoraitės rugsėjo 26 d. išsakytos pozicijos atsikartoja tas pats pagrindinis klausimas: kaip apsaugoti žmones, kuriems neapykantos kalba ir jos platinimas gali apriboti galimybę dalyvauti viešojoje diskusijoje. Pateikta medžiaga numato, kad atsakymo dalis bus praktinis Skaitmeninių paslaugų akto ir Dirbtinio intelekto akto reikalavimų įgyvendinimas. Jis siejamas su didesne platformų atsakomybe laiku šalinti neapykantą kurstantį turinį ir užtikrinti aiškias skundų procedūras, o ne vien su raginimu vartotojams patiems vengti komentarų.

Šaltiniai

• Eglė Kuktoraitė. Kas atsakys už algoritmų platinamą neapykantos kalbą?
• LGL.lt – Kova su neapykanta internete: LGL surengė tarptautinę „INACH“ konferenciją
• EUR-Lex – Skaitmeninių paslaugų aktas (ES reglamentas 2022/2065)
• Vidaus reikalų ministerija – Atsakas į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas