50–60 milijonų klientų. Tiek turi Rusijos internetinė parduotuvė „Wildberries” – šalies atitikmuo „Amazon”. Ir būtent šis pirkinių krepšelis, ne kariniai gamyklos ar naftos terminalai, tapo viena naujausių Ukrainos taikinių krypčių. Tuo pačiu metu, kai Kyjivo dronai degina sandėlius giliai Rusijoje, Rusijos sparnuotoji raketa nukrito Lenkijos laukuose, netoli Liublino – vos per 1600 kilometrų nuo Kyjivo ir per kelis šimtus metrų nuo NATO sienos, kurios peržengti niekas neplanavo.
Du įvykiai, viena savaitė, viena karo logika: kai frontas įstringa, karas plečiasi į netikėtas vietas – ekonomikos gilumą ir dangų virš sąjungininkų teritorijos.
Kodėl Ukraina taikosi į internetinę parduotuvę
Nuo liepos 18-osios Ukrainos dronų padalinys „Fire Point” nuosekliai naikina „Wildberries” logistikos centrus – nuo Maskvos srities iki Krymo, Uralo ir Volgos regiono. Per tris savaites sunaikinta arba apgadinta daugiau nei milijonas kvadratinių metrų sandėliavimo ploto – tai maždaug ketvirtadalis viso deklaruoto kompanijos logistikos tinklo. Rugpjūčio 5-osios naktį FP-1 dronai sudegino 190 tūkstančių kvadratinių metrų rūšiavimo centrą Aleksine, Tulos srityje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį taikinių pasirinkimą aiškina paprastai: šie centrai, anot jo, dalyvauja tiekiant Rusijos kariuomenei dronų komponentus, navigacijos įrangą ir kitą karinę techniką. Kadaise „Wildberries” svetainėje veikė ir atskiras skyrius, prekiavęs neperšaunamomis liemenėmis, šalmais ir kita su karu susijusia apranga – šiuo metu tas skyrius nebematomas viešai, bet jo egzistavimas jau tapo dalimi Ukrainos argumentacijos.
Antrasis, gilesnis tikslas – ne logistika, o bankai. Būtent čia istorija tampa įdomi net tiems, kam karinė strategija neįdomi. „Fire Point” bendraįkūrėjas Denysas Štilermanas viešai paaiškino, kodėl atakos į paprastą internetinę parduotuvę gali sukrėsti visą Rusijos finansų sistemą: valstybinis „VTB” bankas gegužę tapo „Wildberries” strateginiu partneriu ir įsigijo 5 procentų akcijų paketą kompanijos banke „WB Bank”, tikėdamasis automatiškai gauti prieigą prie 50–60 milijonų klientų bazės. „VTB pastatė viską ant Wildberries kortos”, – sakė Štilermanas, pridurdamas, kad trilijonų rublių vertės paskolos dabar gresia tapti neatgaunamos.
Ar tai iš tiesų gali sugriauti antrą pagal dydį Rusijos banką? Sąžiningai reikia pasakyti – nelabai aišku. Patys ekspertai, į kuriuos kreipėsi žiniasklaida, tokį scenarijų vadina abejotinu iš banko perspektyvos, bet sutinka, kad tai reiškia papildomą, apčiuopiamą spaudimą jau ir taip įtemptai Rusijos ekonomikai. „VTB” akcijos liepos 28 dieną krito apie 2,5 procento. „Wildberries” ir konkurento „Ozon” pardavimai per savaitę smuko apie 11 procentų. Europos Sąjunga liepos pabaigoje į savo 21-ąjį sankcijų paketą įtraukė ir pačią „WB Bank” struktūrą, oficialiai įvardydama ją kaip reikšmingą Rusijos valstybės pajamų šaltinį.
Žmonės, kurių istorijos dingsta tarp bankų skaičių
Skaičiai apie trilijonus rublių ir akcijų kritimą skamba abstrakčiai. Bet už jų slypi labai konkretūs žmonės – smulkūs prekybininkai, kurie savo prekes laikė būtent tuose sudegusiuose sandėliuose. Rusijos elektroninės prekybos analitikų grupė „Data Insight” skaičiuoja, kad pardavėjai galėjo prarasti iki 5 milijardų dolerių vertės atsargų. Tai reiškia tūkstančius smulkaus verslo savininkų, kurie per naktį neteko prekių, už kurias vis dar turi mokėti paskolas, nuomą ir mokesčius – nepriklausomai nuo to, ar jų sandėlis sudegė, ar ne.
Pati „Wildberries” reaguoja nervingai ir, sprendžiant iš pranešimų, nepasitiki net savo darbuotojais. Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Meduza” praneša, kad kompanija uždraudė darbuotojams į sandėlius neštis išmaniuosius telefonus, o Ukrainos leidinys „Euromaidan Press” rašo, kad iš darbuotojų atimamos net asmeninės kameros – akivaizdi baimė dėl vidinio informacijos nutekėjimo, padedančio Ukrainai taikytis į konkrečius objektus. Kompanija taip pat pradėjo ieškoti sandėliavimo patalpų Kazachstane, kur Ukrainos dronai jos nepasieks – tylus, bet iškalbingas prisipažinimas, kad namuose saugu nebėra.
Tuo pačiu metu – raketa Lenkijos danguje
Liepos 30-osios naktį, kol Rusija vykdė masinį 74 raketų ir 284 dronų smūgį prieš Ukrainos miestus, vienas objektas nuklydo gerokai toliau, nei planuota. Netoli Tarnawa-Kolonia kaimo, Liublino vaivadijoje, rytų Lenkijoje, susidarė maždaug devynių metrų skersmens krateris. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas patvirtino, kad tai, tikėtina, buvo Kh-101 tipo oro paleidimo sparnuotoji raketa. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas prie pačios kritimo vietos pareiškė, kad viskas rodo į Rusijos raketą, nors nėra jokių požymių, kad Lenkija buvo puolama sąmoningai.
Liublinas suskambo perspėjimo sirenomis. Į orą pakilo du Lenkijos F-16 naikintuvai, NATO degalų papildymo lėktuvas „Airbus A330″, Lenkijos ankstyvojo perspėjimo lėktuvas „Saab 340″ ir sraigtasparnis Mi-24. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiha incidentą pavadino tiesiogiai – NATO oro erdvės pažeidimu – ir paragino sąjungininkus stiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, primindamas paprastą, bet sunkiai paneigiamą logiką: stipresnė Ukraina danguje reiškia saugesnę Europą.
Šis incidentas – ne pirmas kartas, kai Liublino regionas patiria karo atgarsius. 2022-ųjų lapkritį, netoli Pševoduvo kaimo, tame pačiame regione, žuvo du žmonės nuo raketos, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, greičiausiai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos snaiperis, bandęs numušti besiveržiančią Rusijos raketą. Tas incidentas tapo skaudžiu priminimu, kokia trapi riba tarp karo zonos ir NATO teritorijos, ir kaip greitai net gynybinis veiksmas gali virsti tragedija. Šįkart, laimei, aukų nebuvo – bet krateris lauke ir suskambusios sirenos Liublino gyventojams priminė, kad ta riba tebėra ne popieriuje, o realybėje, vos už kelių kilometrų nuo jų namų.
Ką šie du įvykiai sako kartu
Iš pirmo žvilgsnio – visiškai nesusiję dalykai. Vienas – kibernetinio ir ekonominio karo epizodas biuruose ir sandėliuose. Kitas – fizinis incidentas su naikintuvais ir sirenomis. Bet sudėjus juos kartu matosi platesnis vaizdas: 1618-ą karo dieną karas jau seniai nebeapsiriboja fronto linija. Jis vyksta ir kliento krepšelyje internetinėje parduotuvėje, ir Lenkijos ūkininko lauke.
Mano nuomonė
Kaip apžvalgininkas, manau, kad ekonominė Ukrainos strategija prieš „Wildberries” – protingas, nors ir moraliai nevienareikšmis, žingsnis. Faktas, kad platforma turėjo skyrių su kariniam naudojimui tinkama apranga, suteikia teisinį pagrindą laikyti sandėlius karinio pobūdžio taikiniu – panašiai kaip naftos perdirbimo gamyklos laikomos legitimiu taikiniu dėl jų vaidmens karo ekonomikoje. Bet negalima nutylėti ir kitos pusės: didžioji dalis nukentėjusiųjų – ne Kremliaus elitas, o eiliniai smulkūs prekybininkai, kurių paskolos ir prarastos prekės niekur nedings, nesvarbu, kas laimės šį karą.
O Lenkijos incidentas primena kur kas nepatogesnį dalyką – kad kiekviena savaitė, kai karas tęsiasi, didina tikimybę, jog klaida ar netiksli raketa nuklys ten, kur nė viena pusė nenorėjo. Pševoduvo tragedija 2022-aisiais tai jau įrodė. Tarnawa-Kolonia incidentas šįkart baigėsi be aukų, bet tikėtis, kad taip bus visada, būtų naivu.
Daugiau pasaulio naujienų – skiltyje Pasaulis, apie karą Ukrainoje – specialiame Karas Ukrainoje skyriuje.
Šaltiniai: EUobserver – Ukraine Battlefield update, Day 1618, Wikipedia – Ukrainian strikes on Wildberries warehouses, The New Voice of Ukraine, TIME, CNBC, Meduza, Newsweek – Poland missile crash, Euronews – NATO response, The Moscow Times
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Ukraina taikosi į Rusijos internetinę parduotuvę Wildberries?
Ukrainos dronų padalinys naikina Wildberries sandėlius todėl, kad šie centrai dalyvauja tiekiant Rusijos kariuomenei dronų komponentus ir navigacijos įrangą. Be to, ši platforma yra glaudžiai susijusi su valstybiniu VTB banku, o tokios atakos daro papildomą spaudimą visai Rusijos finansų sistemai.
Kokie yra Wildberries sandėlių naikinimo padariniai Rusijos verslui?
Per kelias savaites sunaikinta ar apgadinta apie ketvirtadalią logistikos tinklo ploto, o smulkūs prekybininkai prarado iki 5 milijardų dolerių vertės prekių atsargų. Dėl šių atakų ir sankcijų taip pat smuko VTB bei pačių prekybos platformų akcijų vertė, o pati kompanija buvo priversta ieškoti naujų sandėlių Kazachstane.
Kas nutiko per raketos incidentą Lenkijos teritorijoje netoli Liublino?
Vienos Rusijos sparnuotosios raketos ataka prieš Ukrainos miestus sukėlė incidentą, kai aparatas nuklydo ir nukrito Lenkijos laukuose netoli Liublino, sukurdamas didelį kraterį. Dėl šio NATO oro erdvės pažeidimo buvo pakelti Lenkijos ir sąjungininkų naikintuvai bei lėktuvai, o incidentas baigėsi laimei be aukų.
