Klausyk NNP.LT
Lietuva rugsėjo 30-ąją Rusijai perdavė aiškų diplomatinį signalą: Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteiktos dvi griežto protesto notos. Viena jų susijusi su Estijoje įvykdytu sabotažu prieš gynybos pramonės bendrovę, kita – su masiniais smūgiais Ukrainos civiliams ir jų infrastruktūrai. Lietuvos skaitytojui tai svarbu ne tik kaip užsienio politikos žinia. Taline užpulta gynybos sektoriaus įmonė veikia Baltijos regiono saugumo erdvėje, o ankstesni apšaudymai Kyjive jau buvo tiesiogiai palietę Lietuvos ambasadą ir lietuviško kapitalo verslą.
Rugsėjo 30 d. į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados atstovas gavo dvi atskiras notas. Tokia forma Lietuva vienu metu reagavo į du skirtingus, tačiau platesniame saugumo kontekste susijusius įvykius: rugpjūčio 15 d. Taline padegtą bendrovei „Milrem Robotics“ priklausantį pastatą ir rugsėjo 28 d. Rusijos surengtą didelio masto ataką prieš Kyjivą bei kitus Ukrainos miestus. Protestas rodo, kad Vilnius sabotažo veiksmus NATO regione ir smūgius civiliams Ukrainoje vertina kaip klausimus, į kuriuos būtina reaguoti ne vien politiniais pareiškimais, bet ir oficialiu diplomatiniu keliu. Šie faktai nurodyti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos informacijoje.
Taline padegtas gynybos pramonės pastatas
Pirmoji nota skirta solidarumui su Estija po rugpjūčio 15 d. Taline įvykdyto padegimo. Buvo tyčia padegtas Estijos gynybos įmonei „Milrem Robotics“ priklausantis pastatas. Šis atvejis išsiskiria tuo, kad taikiniu tapo ne atsitiktinis komercinis objektas, o gynybos pramonės bendrovės turtas. Todėl incidentas įgauna platesnę reikšmę visam Baltijos regionui: puolama sritis, tiesiogiai susijusi su valstybių saugumu, technologijomis ir gynybiniais pajėgumais. Lietuvos nota Estijai reiškia paramą ne tik kaip kaimynei, bet ir kaip NATO sąjungininkei, susidūrusiai su išpuoliu savo sostinėje.
Rugsėjo 29 d. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna patvirtino, kad tyrimas nustatė tiesioginį Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymą padegti „Milrem Robotics“ patalpas. Tą pačią dieną Estijai tvirtą paramą išreiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Europos Sąjungos lyderiai. Ši reakcija svarbi dėl dviejų priežasčių. Pirma, incidentas nebuvo paliktas vien Estijos vidaus tyrimo lygmenyje. Antra, parama buvo paskelbta dar prieš Lietuvos rugsėjo 30 d. notą, todėl Vilniaus žingsnis tapo platesnio sąjungininkų atsako dalimi. Apie Estijos tyrimo išvadas ir sąjungininkų paramą skelbė 15min.lt.
Gynybos pramonės objektas Taline tapo taikiniu likus mažiau nei septynioms savaitėms iki Lietuvos diplomatinio protesto – nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 30 d. praėjo 46 dienos. Toks laiko tarpas rodo, kad reakcija neapsiribojo pirmosiomis žiniomis apie gaisrą: Lietuva savo poziciją išsakė po to, kai Estijos pareigūnai viešai susiejo padegimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Baltijos šalims tai reikšminga ir todėl, kad gynybos sektoriaus objektų saugumas nėra vien atskiros įmonės reikalas. Ataka prieš šios srities pastatą gali būti vertinama kaip spaudimas valstybių atsparumui ir jų gebėjimui rūpintis saugumu.
Antroji nota – po masinių smūgių Ukrainos miestams
Antrojoje protesto notoje Lietuva akcentavo rugsėjo 28 d. Rusijos ginkluotųjų pajėgų masinį antpuolį prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus. Per šią ataką visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni žmonės, o sužeistųjų buvo daugiau nei 80. Tarp nukentėjusiųjų – trys vaikai. Šie skaičiai parodo, kad kalbama ne apie izoliuotą incidentą ar žalą vienam objektui: atakos pasekmės apėmė civilius žmones skirtingose šalies vietose. Lietuva proteste pabrėžė sistemingą ir tęstinį smūgių prieš civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą pobūdį.
Vienas ryškiausių rugsėjo 28 d. atakos epizodų užfiksuotas pačiame Kyjivo centre. Smūgio metu apgadintas XIX amžiaus Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos pastatas. Šioje vietoje žuvo du žmonės, o dešimtys patyrė sužalojimus. Pastato amžius pabrėžia žalą ne vien gyventojams ar šiandieninei miesto infrastruktūrai, bet ir istorinei bei mokslinei aplinkai. Nacionalinė mokslų akademija yra institucija, susijusi su šalies mokslo gyvenimu, todėl jos pastato apgadinimas tapo dar vienu civilinių erdvių pažeidimo pavyzdžiu per tą pačią didelio masto ataką. Apie žalą Kyjivo centre taip pat rašė Lrytas.lt.
Rugsėjo 28–29 d. kombinuotų atakų padariniai neapsiribojo Kyjivu. Buvo apgadinta medicinos įstaiga, farmacijos bendrovės objektas, degalinės, civiliniai administraciniai pastatai, švietimo įstaiga ir kita infrastruktūra. Šis sąrašas atskleidžia skirtingą nukentėjusių objektų paskirtį: medicinos pagalba, vaistų gamybos ar tiekimo grandinė, transportui reikalingos paslaugos, viešasis administravimas ir ugdymas. Kiekviena tokia žala gali turėti kasdienių pasekmių gyventojams, net jeigu konkretus objektas nėra gyvenamasis namas. Lietuvos proteste būtent šis sistemingas civilinės aplinkos niokojimas buvo išskirtas kaip priežastis pareikšti Rusijai griežtą poziciją.
Mažiausiai devyni žuvusieji ir daugiau nei 80 sužeistųjų rodo smūgių mastą, o trys sužeisti vaikai primena, kad tarp nukentėjusiųjų buvo įvairaus amžiaus civiliai. Tuo pat metu Kyjivo centre apgadintas XIX amžiaus pastatas susieja žmonių aukas su žala kultūrinei ir mokslinei erdvei. Medicinos, farmacijos, švietimo ir administracijos objektų apgadinimas papildo šį vaizdą: per dvi rugsėjo pabaigos dienas buvo paliestos kelios pagrindinės civilinio gyvenimo sistemos. Todėl Lietuvos diplomatinis atsakas apėmė ne vien konkretaus rugsėjo 28 d. išpuolio pasmerkimą, bet ir tęstinių atakų prieš Ukrainos visuomenę įvertinimą.
Protestų seka rugsėjį
Rugsėjo 30 d. perduotos dvi notos nėra pirmasis toks Lietuvos žingsnis per pastarąjį mėnesį. Rugsėjo 3 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijai jau buvo įteikusi dvi protesto notas. Viena jų susijusi su rugpjūčio 4 d. Leipcigo–Halės oro uoste Vokietijoje rengta dronų ataka. Kita – su rugsėjo 1 d. smūgiu Kyjivui, per kurį žuvo 12 civilių 28 gyvenvietėse. Tai reiškia, kad rugsėjo pradžioje ir pabaigoje Lietuva diplomatine forma reagavo tiek į grėsmes kitose Europos valstybėse, tiek į atakas Ukrainoje.
Rugsėjo 1 d. atakos skaičiai ypač aiškiai atskleidė jos geografinį mastą: 12 civilių gyvybių buvo prarasta 28 gyvenvietėse. Tai nėra vieno miesto ar vienos apylinkės tragedija. Palyginimui, rugsėjo 28 d. masinis išpuolis nusinešė mažiausiai devynias gyvybes, tačiau sužeistųjų skaičius viršijo 80. Abu atvejai skiriasi konkrečiais skaičiais ir datomis, bet jie sudaro tą pačią nuoseklią įvykių grandinę, į kurią Vilnius reagavo protesto notomis. Rugsėjo 3 d. žingsnis taip pat susiejo Ukrainos civilių saugumą su incidentu Vokietijos oro uoste.
Leipcigo–Halės oro uostas Vokietijoje į šią chronologiją įtrauktas dėl rugpjūčio 4 d. rengiamos dronų atakos. Lietuvos sprendimas protesto nota reaguoti į šį atvejį rodo, kad diplomatinis dėmesys skiriamas ne vien tiems incidentams, kurie vyksta prie Lietuvos sienų. Vokietijos oro uostas, Taline padegtas gynybos pramonės pastatas ir apšaudomas Kyjivas yra skirtingos vietos bei skirtingi taikiniai, tačiau Lietuvos pastarųjų dviejų mėnesių reakcijose jie vertinami kaip Europos saugumą ir civilių apsaugą liečiantys klausimai. Rugsėjo 30 d. nota Estijos atveju šią seką pratęsė Baltijos regione.
Kyjivo apšaudymai palietė ir Lietuvą
Dar anksčiau, rugpjūčio 1 d., Lietuva pareiškė griežtą protestą po naktinio Kyjivo apšaudymo, per kurį dvi raketos arba dronai nukrito vos 5–150 metrų nuo Lietuvos ambasados tvoros. Toks atstumas reiškė tiesioginę grėsmę Lietuvos diplomatinei atstovybei Ukrainos sostinėje. Per apšaudymą apgadintas ambasados pastatas, jo stogas ir saulės kolektoriai. Skirtumas tarp penkių ir 150 metrų parodo, kokioje arti esančio pavojaus zonoje buvo atstovybė: vienas iš sviedinių ar orlaivių nukrito praktiškai prie pat teritorijos ribos. Šį incidentą aprašė Bernardinai.lt.
Rugpjūčio 7 d., praėjus šešioms dienoms po incidento prie ambasados, Lietuvos diplomatai Rusijai įteikė dar vieną notą dėl Kyjive sunaikinto ir apgadinto lietuviško kapitalo įmonės turto. Šis faktas papildo ambasados apgadinimo aplinkybes kitu tiesioginiu ryšiu su Lietuva – šįkart ne diplomatine atstovybe, o verslo turtu. Taigi rugpjūčio pradžios apšaudymai turėjo dvi konkrečias lietuviškas pasekmes: buvo apgadintas valstybės diplomatinis objektas ir nukentėjo Lietuvoje susijusio kapitalo bendrovės turtas. Vėlesnės rugsėjo notos šį diplomatinių protestų ciklą tik sustiprino.
Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Lietuvos protestų grandinėje matyti keli aiškūs taškai: grėsmė ambasadai Kyjive, žala lietuviško kapitalo įmonės turtui, rugpjūčio 4 d. incidentas Vokietijos oro uoste, rugsėjo 1 d. išpuolis 28 Ukrainos gyvenvietėse, Taline įvykdytas gynybos sektoriaus objekto padegimas ir naujausia masinė ataka prieš Ukrainos miestus. Rugsėjo 30 d. dvi notos sujungė Estijos saugumo ir Ukrainos civilių apsaugos temas į vieną aiškų Lietuvos diplomatinį atsaką Maskvai.
Šios dienos žingsnis taip pat rodo, kad Lietuva atskirai įvardija du skirtingus veiksmų tipus. Talino atveju kalbama apie sabotažą prieš gynybos pramonės objektą NATO valstybės sostinėje, o Ukrainos atveju – apie karinius smūgius, kurių aukomis ir nukentėjusiaisiais tampa civiliai bei jų kasdieniam gyvenimui reikalingos įstaigos. Abiem atvejais Vilnius pasirinko oficialią protesto notą. Tokia nuosekli laikysena Lietuvos visuomenei svarbi, nes rugpjūčio ir rugsėjo įvykiai parodė, kad karo ir saugumo padariniai paliečia ne tik fronto zonas, bet ir diplomatines atstovybes, verslą, sąjungininkių gynybos infrastruktūrą bei Europos transporto objektus.
Estijos saugumas – bendras Baltijos klausimas
Taline rugpjūčio 15 d. padegtas „Milrem Robotics“ pastatas ir rugsėjo 29 d. Estijos patvirtintas Rusijos specialiųjų tarnybų vaidmuo šį atvejį iškelia už vienos įmonės ribų. Lietuvai, kaip Estijos sąjungininkei NATO ir Baltijos regione, tai yra priminimas, kad gynybos sektoriaus objektai gali tapti hibridinių veiksmų taikiniu. Todėl rugsėjo 30 d. pareikštas protestas buvo ne tik reakcija į žalą Taline, bet ir solidarumo signalas kaimynei.
Šaltiniai
- Rusijai pareikštas griežtas protestas dėl sabotažo Estijoje ir tęsiamų atakų prieš Ukrainą | Užsienio reikalų ministerija
- Po kaltinimų dėl Rusijos sabotažo – NATO ir ES sąjungininkių parama Estijai | 15min.lt
- URM įteikė Rusijai griežto protesto notas: pasmerkė sabotažo aktą Estijoje ir išpuolius prieš Ukrainą – Lrytas
- Lietuva pareiškė Rusijai protestą dėl Kyjive apgadintos ambasados | Bernardinai.lt
- Rusijai pareikštas griežtas protestas dėl sabotažo Estijoje ir tęsiamų atakų prieš Ukrainą
