Penkios valandos. Tiek, pagal nepriklausomus OSINT stebėtojus, tęsėsi rugpjūčio 12-osios naktį prasidėjęs masinis dronų antpuolis prieš Novorosijską – didžiausią Rusijos uostą Juodojoje jūroje. Kai dūmai galiausiai išsisklaidė, miesto meras Andrejus Kravčenka pranešė apie žuvusį vaiką, aštuonis sužeistuosius, tarp jų dar vieną vaiką, keturias apgadintas įmones ir daugiau nei du dešimtis pažeistų gyvenamųjų pastatų.
Tai ne pirmas kartas, kai šis miestas patiria tokio masto smūgį – ir greičiausiai ne paskutinis.
Kas iš tiesų vyko tą naktį
Pagal Krasnodaro krašto gubernatorių Veniaminą Kondratjevą, per naktį krašte buvo atremta tai, ką jis pavadino masine kelių šimtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų ataka. Be klasikinių orinių dronų, miesto meras patvirtino, kad puolime dalyvavo ir nepilotuojami jūriniai laivai (dronai) – taktika, kurią Ukraina pastaraisiais metais aktyviai plėtoja būtent prieš Juodosios jūros pakrantės taikinius, kur tradicinė priešlėktuvinė gynyba turi ribotas galimybes aptikti žemai virš vandens judančius objektus.
Smūgiai pasiekė kelias miesto zonas vienu metu – uostą, naftos terminalą ir Rusijos karinio jūrų laivyno laivų statyklą, pagal nepriklausomus stebėjimo šaltinius. NASA „Firms” palydovinė gaisrų stebėjimo sistema užfiksavo daugybę atskirų gaisro židinių mieste po atakos – nepriklausomas, sunkiai užginčijamas patvirtinimas šalia oficialių pranešimų. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose ir stebėjimo kanaluose skundėsi stipriu degėsių kvapu ir dūmais miesto centre, o vaizdo įrašuose matyti priešlėktuvinės gynybos ugnis ir sekantys blyksniai danguje.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau panašių atakų metu skelbdavo tikslius perimtų dronų skaičius – pavyzdžiui, gegužės mėnesio atakos metu buvo pranešta apie 348 numuštus dronus per vieną naktį. Šįkart tikslus oficialus skaičius kol kas nepaskelbtas, o pati ataka, pagal stebėtojus, buvo viena masyviausių, kokias Novorosijskas patyrė pastaruoju metu.
Žmogiška kaina
Verta sustoti prie to, kas dažnai pasimeta tarp strateginių terminų ir uosto pajėgumų procentų. Meras Kravčenka pranešė apie žuvusį vaiką ir aštuonis sužeistuosius, tarp jų dar vieną nepilnametį. Gubernatorius Kondratjevas atskirai pridūrė, kad platesniame Krasnodaro krašto regione žuvo dar vienas žmogus, o keli kiti buvo sužeisti. Šie skaičiai – Rusijos valdžios pateikti duomenys, kurių nepriklausomai patvirtinti šiuo metu neįmanoma, bet jų pobūdis – nukritusios dronų nuolaužos ant gyvenamųjų namų – atitinka jau ne kartą užfiksuotą šio karo modelį, kai net kruopščiai nutaikytas smūgis į karinį ar pramoninį objektą palieka civilių aukas kaimyninėse teritorijose dėl numušamų ar krentančių dronų liekanų.
Kodėl būtent Novorosijskas – ne atsitiktinis taikinys
Norint suprasti, kodėl šis miestas tampa taikiniu pakartotinai, reikia suprasti jo vaidmenį Rusijos ekonomikoje. Novorosijskas – didžiausias Rusijos uostas Juodojoje jūroje, per kurį eksportuojama apie penktadalis visos šalies žalios naftos. Tai taip pat vienas svarbiausių pasaulinių grūdų tranzito centrų – kasmet per jo terminalus eksportuojami milijonai tonų grūdų, įskaitant siuntas į maisto saugumo problemų kamuojamas Pietų pasaulio šalis.
Šis dvejopas statusas – ir karinės, ir civilinės infrastruktūros mazgas – daro Novorosijską strategiškai patraukliu taikiniu Ukrainai, siekiančiai apriboti Rusijos naftos eksporto pajamas, tiesiogiai finansuojančias karą. Bet tas pats dvejopas statusas reiškia, kad kiekvienas smūgis rizikuoja paveikti ir globalias maisto tiekimo grandines, nesusijusias su pačiu karu.
Pasikartojantis modelis, ne vienkartinis incidentas
Tai, kas įvyko rugpjūčio 12-ąją, dera į jau seniai susiformavusį modelį. Gegužės 23-iąją panašus dronų antpuolis sukėlė gaisrą naftos saugykloje, apgadino kelis techninius ir administracinius pastatus, sužeidė du žmones. Dar anksčiau, 2025-ųjų gegužės pradžioje, kompleksinė ataka, apėmusi tiek orinius, tiek jūrinius dronus, tiek sparnuotąsias raketas, apgadino grūdų terminalą ir keliolika gyvenamųjų butų, privertusi paskelbti nepaprastąją padėtį regione.
Kiekvienas iš šių epizodų atskirai galėtų atrodyti kaip pavienis incidentas. Sudėjus juos į vieną liniją, matosi kryptinga, ilgalaikė kampanija – Ukraina sistemiškai, mėnuo po mėnesio, testuoja ir spaudžia Rusijos svarbiausio Juodosios jūros uosto pajėgumus, greičiausiai siekdama ilgalaikio kaupiamojo poveikio Rusijos naftos eksporto pajamoms, o ne vienkartinio simbolinio smūgio.
Mano nuomonė
Kaip apžvalgininkas, žiūrintis į šią ataką ne izoliuotai, o kaip į dalį platesnės Ukrainos ekonominio spaudimo strategijos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, matau logišką, karine prasme pagrįstą taikinių pasirinkimą – uostas, per kurį teka penktadalis Rusijos naftos eksporto, yra teisėtas karo ekonomikos taikinys pagal bet kurią standartinę karo vedimo logiką, panašiai kaip anksčiau šiame kare puolamos naftos perdirbimo gamyklos.
Bet negaliu nutylėti ir kitos pusės – vaiko mirtis, nepriklausomai nuo to, kurios pusės ataka ją tiesiogiai ar netiesiogiai sukėlė, niekada nėra vien statistikos punktas strateginėje analizėje. Kiekviena tokia ataka, kad ir kaip tiksliai nutaikyta į karinį ar pramoninį objektą, vyksta gyvenamojo miesto viduryje, kur civiliai neišvengiamai atsiduria pavojuje nuo krentančių nuolaužų ir priešlėktuvinės gynybos ugnies. Tai nepaneigia taikinio karinio pagrįstumo, bet primena, kad karo ekonomikos slopinimas ir žmogiškos aukos šiame kare, deja, tapo praktiškai neatskiriami vienas nuo kito – tiek Rusijos smūgiuose Ukrainos miestams, tiek Ukrainos smūgiuose Rusijos uostams.
Daugiau pasaulio naujienų – skiltyje Pasaulyje, apie karą Ukrainoje – specialiame Karas Ukrainoje skyriuje.
Šaltiniai: Reuters (per Internazionale), Kyiv Independent, Ukraine Today, УНН (UNN), The Moscow Times
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie buvo rugpjūčio 12-osios dronų atakos į Novorosijską padariniai?
Per penkias valandas trukusį antpuolį žuvo vaikas, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, o miestas apgadino keturias įmones ir daugiau nei du dešimtis gyvenamųjų pastatų. Ataka taip pat pasiekė uostą, naftos terminalą bei Rusijos karinio jūrų laivyno laivų statyklą.
Kodėl Novorosijsko uostas yra nuolatinių Ukrainos atakų taikinys?
Novorosijskas yra didžiausias Rusijos uostas Juodojoje jūroje, per kurį eksportuojama apie penktadalis visos šalies žalios naftos. Šis strateginis statusas daro uostą svarbiu karo ekonomikos taikiniu, padedančiu riboti Rusijos naftos eksporto pajamas.
Kokiomis priemonėmis buvo vykdomas šis masinis puolimas prieš Novorosijską?
Atakoje dalyvavo keli šimtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų, tarp kurių buvo tiek klasikiniai oriniai dronai, tiek nepilotuojami jūriniai laivai. Jūriniai dronai yra aktyviai naudojami Juodosios jūros pakrantės taikiniams pulti, nes priešlėktuvinė gynyba turi ribotas galimybes aptikti žemai virš vandens judančius objektus.
