Klausyk NNP.LT
Rusijos valdžia įmonėms ir pramonės objektams nurodė pačioms organizuoti bei finansuoti apsaugą nuo Ukrainos bepiločių orlaivių atakų, nes valstybinės oro gynybos pajėgos nebesugeba vienodai apsaugoti visų strategiškai svarbių taškų. Tai pasaulio naujiena, tiesiogiai atspindinti plataus masto karo poveikį energetikai, pramonei ir verslo saugumo išlaidoms Rusijoje. Rugsėjo 26 dieną paskelbta, kad ilgalaikė Ukrainos dronų kampanija jau palietė naftos perdirbimo, pramonės ir logistikos objektus, nutolusius tūkstančius kilometrų nuo sienos. Apie sprendimą gynybos pareigą dalyti su verslu rašė „The Wall Street Journal“.
Perimtų dronų skaičius per metus išaugo kelis kartus
Rusijos gynybos ministerijos skelbti rodikliai rodo sparčiai didėjusį oro gynybai tenkantį krūvį. 2026 metų gegužę sistema oficialiai perėmė 8 849 Ukrainos bepiločius orlaivius. Sausį šis skaičius buvo 3 676, tad per keturis mėnesius padidėjo 5 173 dronais. Dar ryškesnis palyginimas matomas su 2025 metų geguže, kai buvo nurodyta 2 504 perimti dronai: 2026 metų gegužės rodiklis buvo didesnis 6 345 vienetais. Šie skaičiai apibrėžia ne pavienius incidentus, o nuolatinį gynybos poreikį, kai vienu metu reikia reaguoti į daug bepiločių orlaivių ir saugoti objektus skirtingose šalies vietose.
Rugsėjo 25 dienos nakties duomenys pateikia vienos paros mastelį. Rusijos gynybos ministerija tą dieną paskelbė numušusi 592 Ukrainos dronus per 24 valandas. Tačiau didelis paskelbtas numušimų skaičius nereiškė, kad visus taikinius pavyko apsaugoti: tą pačią naktį buvo apgadinta Novošahtinsko naftos perdirbimo gamykla Rostovo srityje ir gynybos pramonės įmonė „Iskra“. Šiuos duomenis rugsėjo 25 dieną skelbė „Times of India“ ir „Kyiv Post“. Vienos paros įvykiai parodė, kad oro gynybos intensyvumas ir realūs nuostoliai pramonės objektams gali vykti tuo pačiu metu.
Smūgiai palietė penktadalį perdirbimo pajėgumų
Nuo 2024 metų kovo iki 2026 metų vidurio Ukraina surengė daugiau kaip 20 smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Dėl jų laikinai neveikė maždaug 20 proc. visų šalies naftos perdirbimo pajėgumų. Šis procentas apima ne vieną konkrečią gamyklą, bet bendrą poveikį šalies perdirbimo infrastruktūrai per daugiau kaip dvejų metų laikotarpį. Naftos perdirbimo įmonės yra tarp objektų, kuriems nuo šiol tenka ne tik įprasti pramonės saugumo, bet ir papildomi apsaugos nuo bepiločių orlaivių organizavimo bei finansavimo klausimai. Tai išskiria energetikos infrastruktūrą kaip vieną svarbiausių verslo sektorių, susiduriančių su nauja gynybos našta.
Rugsėjo 25 dieną po Ukrainos dronų smūgio kilo gaisras ir buvo sustabdyta bendrovės „Lukoil“ valdoma Permės naftos perdirbimo gamykla. Jos apimtis siekia apie 12,6 mln. tonų žaliavinės naftos per metus, arba apie 252 tūkst. barelių per dieną. Šie pajėgumai rodo, kad sustabdyta ne maža regioninė įmonė, o stambus perdirbimo objektas. Informaciją apie gaisrą, veiklos sustabdymą ir gamyklos pajėgumą rugsėjo 25 dieną pateikė „Reuters“ ir „The New Voice of Ukraine“. Permės atvejis sutapo su pranešimais apie žalą Novošahtinske bei „Iskra“ gamykloje, todėl vienos nakties smūgiai palietė ir energetikos, ir gynybos pramonės infrastruktūrą.
Atstumas nuo Maskvos nebeužtikrina apsaugos
Permės gamykla yra maždaug už 1 460 kilometrų nuo Maskvos. Toks atstumas parodo, kad grėsmė neapsiriboja frontui ar sienai artimais regionais. Dronų smūgių geografiją papildomai apibrėžė 2025 metų birželio 1 dieną vykusi Ukrainos saugumo tarnybos operacija „Voratinklis“: jos metu 117 dronų smogė Rusijos aviacijos bazėms, nutolusioms iki 4 300 kilometrų nuo Ukrainos. Šiuos atstumo ir operacijos masto duomenis pateikė „The War Zone“ bei „Wikipedia“. Jie paaiškina, kodėl atskiros įmonės, net ir esančios toli nuo kovos veiksmų zonos, įtraukiamos į naują apsaugos nuo dronų organizavimo modelį.
Karinis analitikas Michaelis Kofmanas vertino, kad Rusijos oro gynyba turi dengti 1 200 kilometrų ilgio fronto liniją ir plačią šalies gilumos teritoriją, išsidėsčiusią per kelias laiko juostas. Ši užduotis reiškia, kad tie patys oro gynybos pajėgumai turi būti skirstomi tarp fronto, didelių miestų, karinių objektų, energetikos infrastruktūros ir daugybės pramonės įmonių. Kofmano vertinimu, tokiomis sąlygomis valstybė negali užtikrinti visapusiškos kiekvieno atskiro pramonės objekto apsaugos. Būtent šis geografinis mastas sieja 1 200 kilometrų fronto liniją su sprendimu dalį praktinės gynybos atsakomybės perkelti bendrovėms.
Verslas prašo teisės įsigyti ginkluotę ir REK sistemas
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas gegužės 26 dieną per susitikimą su Vladimiru Putinu pareiškė, kad įmonės pasirengusios pačios finansuoti savo gamyklų apsaugai reikalingas priemones. Tarp jų jis įvardijo sunkesnę ginkluotę, 7,62 mm kalibro automatinius ginklus, radioelektroninės kovos sistemas ir lazerines sistemas. Tokia verslo pozicija rodo, kad įmonės svarsto ne vien pasyvią objektų apsaugą, bet ir technines priemones, skirtas reaguoti į bepiločių orlaivių keliamą grėsmę. Gegužės 26 dienos susitikimo turinį ir Šochino išvardytas priemones paskelbė „Reuters“.
7,62 mm kalibras šiame kontekste nėra vien verslo prašymas. Rusijos vyriausybė jau leido privačioms saugos tarnyboms, saugančioms pramonės objektus, naudoti 7,62 mm kalibro šaunamuosius ginklus. Be to, valdžia sudarė galimybes mobilizuoti rezervistus į vietinius gynybos būrius. Šios dvi priemonės keičia privačios objektų apsaugos vaidmenį: pramonės teritorijų saugumas siejamas ir su ginkluotomis saugos tarnybomis, ir su vietiniais rezervistų būriais. Tačiau įmonių prašyme taip pat buvo minimos REK bei lazerinės sistemos, todėl sprendžiamas klausimas apima tiek žmones ir šaunamuosius ginklus, tiek specializuotą įrangą.
Mokesčių atidėjimas skirtas smūgių paveiktoms bendrovėms
Rugpjūčio 26 dieną Rusijos valdžia patvirtino 12 mėnesių mokesčių atidėjimą ir patikrinimų sustabdymą įmonėms, kurių nuostoliai dėl Ukrainos smūgių viršijo 5 proc. metinių pajamų. Ši sąlyga nustato konkrečią ribą: priemonės skirtos ne visoms bendrovėms, veikiančioms didesnės rizikos sąlygomis, o toms, kurios gali susieti atakų padarinius su daugiau nei 5 proc. metinių pajamų nuostoliu. Dvylikos mėnesių terminas reiškia metų trukmės mokestinio mokėjimo atidėjimą, o patikrinimų sustabdymas papildo finansinę priemonę administraciniu palengvinimu. Apie patvirtintą tvarką rugpjūčio 26 dieną pranešė „Meduza“.
Mokesčių atidėjimas ir patikrinimų sustabdymas papildo sprendimą leisti privačiai apsaugai naudoti ginklus bei telkti vietinius rezervistus. Vienos priemonės skirtos sumažinti jau patirtų smūgių finansinį poveikį, kitos – stiprinti objektų apsaugą ateityje. Vis dėlto įmonėms tenka ir tiesioginė pareiga pačioms organizuoti bei apmokėti gynybą. Todėl saugumo klausimas Rusijos pramonei tampa ne vien valstybės teikiama paslauga: jis susiejamas su konkrečių bendrovių investicijomis į apsaugą, privačių saugos tarnybų įgaliojimais ir galimu rezervistų dalyvavimu vietos gynybos būriuose.
Gynybos našta perkeliama įmonėms
Rusijos situaciją apibrėžia keli vienu metu veikiantys skaičiai: 8 849 oficialiai perimti dronai per 2026 metų gegužę, 592 numušti dronai per vieną rugsėjo 25 dienos parą, daugiau kaip 20 smūgių naftos perdirbimo įmonėms nuo 2024 metų kovo ir apie 20 proc. laikinai išjungtų šalies perdirbimo pajėgumų. Prie jų prisideda 1 200 kilometrų fronto linija, objektai, esantys tūkstančius kilometrų nuo Ukrainos, ir konkreti Permės gamyklos, perdirbančios 12,6 mln. tonų naftos per metus, veiklos pauzė po gaisro. Ši kombinacija paaiškina, kodėl valstybinė oro gynyba negali vienodai dengti visų objektų ir kodėl finansinė bei organizacinė apsaugos našta perkeliama pramonės įmonėms.
Šaltiniai
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Rusijos įmonės priverstos pačios saugotis nuo dronų?
Rusijos valdžia nurodė įmonėms ir pramonės objektams patiems organizuoti bei finansuoti apsaugą nuo bepiločių orlaivių atakų, nes valstybinės oro gynybos pajėgos nebesugeba vienodai apsaugoti visų strategiškai svarbių taškų. Dėl didelio fronto ilgio ir milžiniško perimamų dronų skaičiaus valstybė negali užtikrinti visapusiškos kiekvieno objekto apsaugos.
Kokias apsaugos priemones verslas prašo leisti naudoti gamyklose?
Rusijos pramonininkai paprašė leisti patiems finansuoti ir įsigyti gamyklų apsaugai reikalingas priemones, tokias kaip sunkesnė ginkluotė, 7,62 mm kalibro automatiniai ginklai, radioelektroninės kovos sistemos bei lazerinės sistemos. Vyriausybė jau leido privačioms saugos tarnyboms naudoti šaunamuosius ginklus ir sudarė galimybes mobilizuoti rezervistus į vietinius gynybos būrius.
Kaip Rusijos valdžia padeda įmonėms, nukentėjusioms nuo Ukrainos smūgių?
Rusijos valdžia patvirtino 12 mėnesių mokesčių atidėjimą ir patikrinimų sustabdymą įmonėms, kurių nuostoliai dėl Ukrainos smūgių viršijo 5 proc. metinių pajamų. Ši finansinė ir administracinė priemonė skirta padėti didelių nuostolių patyrusiems ir veiklą sustabdyti turėjusiems pramonės bei energetikos objektams.
