Trys minutės. Tiek laiko liko Kyjivo Pečersko rajono gyventojams tarp oro pavojaus signalo ir šešių sprogimų, nuaidėjusių virš jų galvų. Nebuvo laiko net pasiekti slėptuvę.
Sekmadienio naktį, apie 2 val. 50 min. vietos laiku, Rusija vėl smogė Ukrainos sostinei. Miesto centre per kelias minutes girdėti keturi „labai garsūs” sprogimai, o gaisrai kilo mažiausiai dviejuose rajonuose – Obolonės ir Holosijevo. Tai jau ne pirmas ir tikrai ne paskutinis toks vakaras šįmet.
Signalas, atšauktas per dešimt minučių
Kas ypač neramina šioje atakoje – ne pats faktas, kad Rusija smogė, o tai, kaip greitai keitėsi grėsmės vertinimas. Ukrainos oro pajėgos vakare perspėjo apie balistinių raketų smūgio grėsmę, tada, 2:35 val., perspėjimą atšaukė. Vos po vienuolikos minučių, 2:46 val., grėsmė sugrįžo. Netrukus po to virš miesto nuaidėjo sprogimai.
Tokia kaitaliojanti signalizacija – ne biurokratinė klaida, o realaus karo simptomas: raketos iš skirtingų paleidimo taškų skrieja skirtingu greičiu ir trajektorijomis, todėl net ir moderniausios oro gynybos sistemos kartais suklysta, vertindamos, ar grėsmė tikrai praėjo.
Kyjivo miesto karinė administracija patvirtino, kad dėl smūgių kilo gaisras komerciniame pastate Obolonės rajone. Kyjivo meras Vitalijus Klička pranešė apie dar vieną degantį pastatą Holosijevo rajone. Redakcijos, sekančios situaciją tiesiogiai, pažymi, kad tai vis dar besivystantis įvykis – galutinis aukų ir sužeistųjų skaičius paaiškės vėliau.
Ne pavienis incidentas, o tęstinė sistema
Norint suprasti šios atakos svorį, reikia pažvelgti į platesnį kontekstą – pastarųjų dviejų savaičių įvykių chronologiją. Rugpjūčio 5 dieną balistinės raketos smūgis Kyjive ir jo apylinkėse nusinešė 17 gyvybių. Rugpjūčio 8-ąją panašus smūgis sostinėje ir Kyjivo srityje nužudė keturis žmones, tarp jų trejų metų vaiką. Rugpjūčio 11-ąją Rusijos pajėgos, panaudodamos Šiaurės Korėjos balistines raketas ir „Zircon” sparnuotąsias raketas, smogė Zaporižios ir Kyjivo miestams – žuvo septyni „Zaporižstal” plieno gamyklos darbuotojai Zaporižioje.
Vien per praėjusią parą prieš šį incidentą – rugpjūčio 15-osios naktį – Rusijos pajėgos Ukrainą atakavo 152 „Shahed” tipo dronais ir sviediniais, žuvo kūdikis, sužeisti 49 žmonės visoje šalyje.
Šis ritmas – kelios dienos taikios, tada vėl mirtinas smūgis – tapo liūdnu Ukrainos vasaros fonu. Karas, prasidėjęs 2022 metų vasarį, artėja prie penktų metų sukakties, ir jokių ženklų, kad intensyvumas mažėtų, nematyti.
Ukraina atsako – ne simetriškai, bet strategiškai
Tuo pat metu, kai Rusijos raketos krenta ant Kyjivo gyvenamųjų kvartalų, Ukrainos dronai ir raketos skrenda šimtus, kartais tūkstantį kilometrų giliai į Rusijos teritoriją – taikydami visai kitokius objektus. Rugpjūčio 15-osios naktį, kaip patvirtino prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukraina panaudojo „Flamingo” sparnuotąsias raketas, smogdama pagrindiniam Roskosmoso objektui Samaroje – Pažangos raketų ir kosmoso centrui, kurį Zelenskis apibūdino kaip vieną svarbiausių Rusijos kosmoso agentūros įmonių, dalyvaujančių elektronikos gamyboje.
Papildomi smūgiai tą pačią naktį pasiekė Savaslejkos aviacijos bazę Nižnij Novgorodo srityje – bazę, kurioje, Zelenskio teigimu, laikomi lėktuvai, naudojami raketų atakoms prieš Ukrainą. Trečias taikinys buvo naftos objektas Ust Lugoje, netoli sienos su Estija.
Samaros regiono sostinės vadovas Ivanas Noskovas pripažino, kad oro gynyba atrėmė „masinį smūgį”, tačiau miesto pramoninė infrastruktūra patyrė lokalią žalą – detalių, kuri konkreti įmonė nukentėjo, nepateikė. Analitikai iš Telegram kanalo „ASTRA” spėja, kad taikinys galėjo būti Aviakoro lėktuvų gamykla arba būtent tas pats Pažangos raketų ir kosmoso centras. „Moscow Times” šios versijos savarankiškai nepatvirtino.
Kodėl būtent naftos infrastruktūra
Ukrainos strategija pastaraisiais mėnesiais tapo aiškiai matoma – sistemingas naftos perdirbimo, logistikos ir karinės aviacijos infrastruktūros taikymas giliai Rusijos teritorijoje. Nuo balandžio vidurio iki liepos 13 dienos Ukraina Rusijos naftos perdirbimo gamyklas atakavo maždaug penkiasdešimt kartų, pataikydama į mažiausiai 24 iš 34 didelių šalies gamyklų ir sumažindama perdirbimo apimtis iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, skaičiuoja „Bloomberg”.
Tai nėra atsitiktinis taikinių pasirinkimas. Kuras – tai, kas verčia Rusijos tankus judėti, o naikintuvus – kilti į orą. Kiekviena sudeginta gamykla ar sutrikdyta logistikos grandinė reiškia mažiau degalų fronte, net jei poveikis nėra akimirksniu matomas mūšio lauke.
Rugpjūčio 8-osios naktį Ukrainos Generalinis štabas patvirtino smūgius dviem naftos perdirbimo gamykloms – Ilskio gamyklai Krasnodaro krašte ir Syzranio gamyklai Samaros srityje – bei stebėjimo postui ant naftos gręžimo platformos Juodojoje jūroje. Syzranio gamykla, priklausanti valstybės kontroliuojamai „Rosneft”, per metus perdirba apie 8,5 milijono tonų žalios naftos – tai reiškia, kad kiekvienas sėkmingas smūgis šiam objektui turi realią, matuojamą įtaką Rusijos kuro tiekimo grandinei.
Karas prieš prekybą – netikėtas frontas
Įdomu tai, kad Ukrainos smūgiai nebeapsiriboja vien kariniais ir energetikos objektais. Rugpjūčio 16-osios naktį Ukrainos pajėgos taikėsi į sandėlį, priklausantį didžiausiam Rusijos internetinės prekybos tinklui „Wildberries”, Maskvos srityje. Panašus smūgis prieš „Wildberries” sandėlius buvo įvykdytas ir anksčiau, rugpjūčio 5-ąją – tuomet Rusija savo ruožtu tos pačios savaitės viduryje smogė Kyjivui, taikydamasi būtent į sandėlių ir logistikos objektus, tarsi atsakydama į Ukrainos ataką prieš savo ekonominę infrastruktūrą.
Ukrainos žvalgybos valdyba (HUR) taip pat prisiima atsakomybę už kibernetinę ataką prieš „Wildberries” – nepaisant, kaip pati organizacija tai apibūdino, aukšto skaitmeninės apsaugos lygio, ataka sutrikdė pagrindinį nuotolinio klientų aptarnavimo kanalą, dalinai destabilizavo mokėjimų infrastruktūrą ir sukėlė papildomą spaudimą kontaktų centrams.
Toks taikinių pasirinkimas – ne atsitiktinumas. Kaip pastebi karo stebėtojai, smūgiai į „Wildberries” atneša karą arčiau paprastų Rusijos gyventojų kasdienybės, sutrikdydami milijonų žmonių, naudojančių šią platformą kasdieniams pirkiniams, gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius.
Uosto blokada Juodojoje jūroje
Dar vienas smūgis, susijęs su energetikos infrastruktūra, tapo ypač reikšmingas – dronų atakos metu buvo sustabdytas Novorosijsko uosto darbas, vienas pagrindinių Rusijos naftos eksporto terminalų Juodojoje jūroje. Šeškhario naftos terminalas, per parą perdirbantis apie 700 tūkstančių barelių žalios naftos, dėl atakos buvo laikinai uždarytas – tai patvirtino „Reuters” agentūra.
Tokie smūgiai turi dvigubą efektą – ne tik trikdo Rusijos karinę logistiką, bet ir tiesiogiai atsiliepia šalies biudžeto pajamoms, kurių didelė dalis priklauso nuo naftos ir dujų eksporto.
Politinis fonas – nei taikos, nei aiškios pabaigos
Šie kariniai veiksmai vyksta itin jautriu politiniu momentu. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, švęsdamas šalies Kariuomenės dieną, pažadėjo, kad Lenkija netrukus turės didžiausią kariuomenę Europoje, pabrėždamas, jog parama Ukrainai kare su Rusija yra tiesiogiai susijusi su pačios Lenkijos saugumu.
Tuo pačiu metu Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė grasinimą „rimta žala” santykiams su Jungtinėmis Valstijomis ir Turkija dėl planuojamo ginklų siuntimo Ukrainai – kalbama apie septyniasdešimt ATACMS raketų ir kitą karinę įrangą. Maskva tvirtina, kad toks žingsnis pakerta JAV ir Turkijos pastangas veikti kaip taikos tarpininkėms.
Šis prieštaravimas – vienu metu kalbama apie taikos derybas ir taikos brokerius, kitu metu abi pusės tęsia intensyviausius smūgius per pastaruosius mėnesius – tiksliai atspindi dabartinę karo fazę. Nei viena pusė nerodo ženklų, kad būtų pasirengusi sustoti, o diplomatiniai kanalai veikia lygiagrečiai su, ne vietoj, karinių veiksmų eskalacijos.
Skaičiai, kurie primena karo mastą
Ukrainos generalinis štabas reguliariai skelbia atnaujintus duomenis apie Rusijos karines netektis – naujausiais duomenimis, nuo 2022 metų vasario 24 dienos Rusija kare Ukrainoje neteko 1 465 810 karių, iš jų 1370 – vien per pastarąją parą prieš šio incidento paskelbimą. Nepriklausomai patikrinti šiuos skaičius sudėtinga, tačiau jie rodo, kokio masto nuostolius abi pusės viešai pripažįsta ar priskiria priešininkui šiame konflikte.
Kas toliau
Situacija Kyjive tebesivysto – tikslus sužeistųjų ir galimų žuvusiųjų skaičius po sekmadienio nakties atakos paaiškės tik per artimiausias valandas, kai gelbėjimo tarnybos baigs įvertinti žalą abiejuose paveiktuose rajonuose. Panašiai neaiškus lieka ir tikslus Ukrainos smūgių Samaros bei Nižnij Novgorodo srityse mastas – Rusijos pareigūnai, kaip įprasta, mažina žalos apimtį, o nepriklausomi šaltiniai, tokie kaip „ASTRA” ar „Moscow Times”, bando patikrinti informaciją iš skirtingų šaltinių.
Vienas dalykas aiškus be jokių abejonių: karas nei sulėtėjo, nei tapo simetriškesnis. Rusija toliau taikosi į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą, siekdama palaužti gyventojų moralę ir sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Ukraina, savo ruožtu, vis giliau skverbiasi į Rusijos teritoriją, siekdama pakirsti karo mašinos ekonominį ir logistinį pagrindą – nuo naftos perdirbimo gamyklų iki, kaip parodė paskutinės savaitės, net internetinės prekybos platformų.
Tarp šių dviejų strategijų – vienos, nukreiptos į civilių gyvenimą, ir kitos, nukreiptos į karinę bei ekonominę infrastruktūrą – ir slypi visas šio karo penktais metais besitęsiantis paradoksas. Abi pusės kalba apie pergalę. Kol kas nė viena jos nepasiekė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra naujausia Rusijos raketų atakų situacija Kyjive ir kituose Ukrainos rajonuose?
Rusija vėl smogė Kyjivo centrui, kur dėl sprogimų kilo gaisrai Obolonės ir Holosijevo rajonuose. Ukrainos oro pajėgoms kaitaliojant grėsmės vertinimus, gyventojai turėjo vos kelias minutes tarp pavojaus signalo ir sprogimų.
Kaip Ukraina atsako į Rusijos smūgius ir kokius strateginius objektus ji atakuoja Rusijos teritorijoje?
Ukraina atakuoja giliai Rusijos teritorijoje esančius karinius, energetikos ir ekonominius objektus, tokius kaip naftos perdirbimo gamyklos, aviacijos bazės ir „Wildberries" prekybos sandėliai. Šiomis atakomis siekiama sutrikdyti Rusijos kuro tiekimo grandinę ir logistiką.
Kokie yra naujausi duomenys apie karines netektis ir bendrą situaciją fronte?
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 metų vasario mėnesio Rusija kare neteko 1 465 810 karių. Karas artėja prie penktų metų sukakties, jokia pusė nerodo ženklų, kad norėtų sustoti, o diplomatiniai kanalai veikia kartu su stiprėjančiais kariniais smūgiais.
