Klausyk NNP.LT
2026 m. rugsėjo 29 d. JAV atminties technologijų bendrovė „Netlist“ paskelbtame pranešime nurodė pateikusi skundą JAV tarptautinės prekybos komisijai. Bendrovė siekia, kad į Jungtines Valstijas būtų uždrausta importuoti „Micron Technology“ atminties mikroschemas ir jas naudojančius „Google“, „Nvidia“ bei „Broadcom“ įrenginius. Tai pasaulio technologijų rinkos naujiena, tiesiogiai susijusi su pažangiausių dirbtinio intelekto skaičiavimo sistemų tiekimu JAV. Prašymas dar nereiškia, kad importas jau sustabdytas: „Netlist“ kreipėsi į komisiją, kuri turi nagrinėti skunde išdėstytus patentų pažeidimo teiginius ir spręsti dėl prašomų prekybos priemonių.
Skundas apima atmintį ir ją naudojančius įrenginius
Naujos bylos taikinys nėra vien „Micron“ gaminamos atminties mikroschemos. „Netlist“ prašyme įvardijami ir „Google“, „Nvidia“ bei „Broadcom“ produktai, kuriuose naudojama ginčo objektu tapusi atmintis. Bendrovė prašo prekybos komisijos taikyti importo draudimą bei veikos nutraukimo nurodymus „Micron“ DRAM mikroschemoms, o kartu – minėtų trijų bendrovių grafikos procesoriams ir serveriams. Taigi skunde nurodomos dvi produktų grupės: pačios atminties mikroschemos ir galutiniai ar sudėtiniai įrenginiai, kuriuose tokia atmintis naudojama. Būtent dėl šios apimties galimas komisijos sprendimas būtų reikšmingas ne vien vienam mikroschemų tiekėjui, bet ir produktams, susijusiems su dirbtinio intelekto skaičiavimu.
„Netlist“ siekia dviejų konkrečių priemonių. Pirmoji yra importo draudimas, kuris būtų taikomas skunde aprašytiems produktams, įvežamiems į JAV. Antroji – veikos nutraukimo nurodymai, kurių taip pat prašoma dėl „Micron“ DRAM mikroschemų bei „Google“, „Nvidia“ ir „Broadcom“ grafikos procesorių ir serverių. Skunde šie reikalavimai pateikiami kartu, todėl bendrovės pozicija apima ir atminties komponentus, ir juos naudojančius įrenginius. Kol kas tai yra „Netlist“ prašomi teisiniai veiksmai, o ne įsigalioję apribojimai. Komisijai pateiktas skundas pradeda procedūrą, per kurią bus vertinami išdėstyti argumentai ir prašomos priemonės.
Ginčo centre – trys aukšto pralaidumo atminties produktai
„Netlist“ teigia, kad „Micron“ HBM3E, HBM4 ir HBM4E aukšto pralaidumo atminties produktai pažeidžia du jai priklausančius JAV patentus. Skunde nurodyti patentų numeriai yra 12 308 087 ir 12 646 537. Šie du konkretūs numeriai apibrėžia naujojo ginčo patentinį pagrindą: bendrovė savo prašymą dėl importo draudimo sieja ne su bendra atminties mikroschemų rinka, o su trimis įvardytomis aukšto pralaidumo atminties produktų grupėmis ir dviem patentais. HBM3E, HBM4 ir HBM4E pavadinimai skunde išskirti atskirai, todėl bylos apimtis apima tiek jau nurodomą HBM3E, tiek HBM4 ir HBM4E produktus.
Skundo turinys grindžiamas „Netlist“ teiginiu apie neteisėtą šių dviejų patentų naudojimą. Bendrovė prašo komisijos taikyti prekybines priemones būtent remdamasi tariamu patentų pažeidimu, susijusiu su aukšto pralaidumo atmintimi. Šioje stadijoje tai yra pareiškėjos pozicija, pateikta institucijai, o ne galutinis komisijos vertinimas. Vis dėlto aiškiai įvardyti du patentai – Nr. 12 308 087 ir Nr. 12 646 537 – leidžia atskirti naująjį skundą nuo kito „Netlist“ inicijuoto tyrimo, kuriame nagrinėjami DDR5 RDIMM ir MRDIMM moduliai. Naujoji byla susieta su HBM3E, HBM4 ir HBM4E atminties produktais, skirtais dirbtinio intelekto skaičiavimo infrastruktūros aplinkai.
Datos atskiria pateikimą nuo viešo paskelbimo
Teisinis skundas JAV tarptautinei prekybos komisijai konfidencialiai pateiktas 2026 m. rugsėjo 25 d. Viešai apie jį paskelbta po keturių dienų – 2026 m. rugsėjo 29 d. Šias dvi datas svarbu atskirti: rugsėjo 25-oji žymi kreipimosi į komisiją datą, o rugsėjo 29-oji – viešo pranešimo apie naują veiksmą datą. Tad rugsėjo 29 d. paskelbta informacija nereiškia, kad tą pačią dieną skundas buvo pirmą kartą pateiktas institucijai. Tarp konfidencialaus pateikimo ir viešo paskelbimo praėjo keturios kalendorinės dienos.
ITC bylos paprastai nagrinėjamos pagreitinta tvarka, o posėdžiai jose prasideda per vienerius metus. Šis terminas apibūdina įprastą tokių procedūrų eigą, tačiau jis nėra konkrečiai naujajai bylai jau paskirta posėdžio data. Šiuo metu svarbiausios patvirtintos datos yra 2026 m. rugsėjo 25 d., kai skundas pateiktas konfidencialiai, ir 2026 m. rugsėjo 29 d., kai „Netlist“ apie jį paskelbė viešai. Kadangi prašoma priemonė yra importo draudimas, bylos nagrinėjimo sparta reikšminga įmonėms, kurių produktai įvardyti skunde, bei JAV rinkai, į kurią siekiama uždrausti jų importą.
Bendrovė remiasi ilgamete technologijų kūrimo patirtimi
„Netlist“ generalinis direktorius C. K. Hong pareiškė, kad bendrovė dešimtmečius kūrė pažangias atminties technologijas, naudojamas sparčiai besiplečiančioje dirbtinio intelekto infrastruktūroje. Jo teigimu, dėl to įmonė siekia apsaugoti savo pamatinius patentus nuo neteisėto naudojimo. Šis komentaras tiesiogiai sieja naują skundą su dviem jame nurodytais patentais – Nr. 12 308 087 ir Nr. 12 646 537 – bei su HBM3E, HBM4 ir HBM4E produktais. C. K. Hong kalbėjo apie „Netlist“ poziciją ir jos siekį ginti bendrovės intelektinę nuosavybę, o ne apie jau priimtą komisijos išvadą.
Direktoriaus paminėtas dešimtmečių laikotarpis apibūdina „Netlist“ teiginį apie technologijų kūrimą, o naujasis skundas šį argumentą perkelia į konkretų 2026 m. rugsėjo 25 d. pateiktą procesą. Bendrovė savo technologijas sieja su dirbtinio intelekto infrastruktūra, o prašomos priemonės apima ir grafikos procesorius bei serverius, kuriuos skunde nurodo kartu su „Google“, „Nvidia“ ir „Broadcom“. Todėl pareiškimas paaiškina, kodėl „Netlist“ prašo ne tik įvertinti „Micron“ atminties mikroschemas, bet ir taikyti importo draudimą produktams, kuriuose, jos teigimu, tokia atmintis naudojama.
Ankstesnė byla prieš „Micron“ baigėsi 445 mln. JAV dolerių laimėjimu
Naujasis kreipimasis nėra pirmas „Netlist“ patentinis ginčas su „Micron“. 2024 m. bendrovė laimėjo 445 mln. JAV dolerių vertės patentų pažeidimo bylą prieš „Micron“ Tekso valstijos federaliniame teisme Maršale. Ši suma – 445 mln. JAV dolerių – suteikia konkretų ankstesnių šalių teisminių nesutarimų masto kontekstą. Ji taip pat rodo, kad 2026 m. rugsėjo mėnesio skundas prekybos komisijai pateiktas po jau įvykusios bylos federaliniame teisme, tačiau tai yra atskiras procesas, susijęs su naujajame skunde įvardytais HBM produktais ir dviem patentais.
2024 m. byla vyko Tekso valstijos federaliniame teisme Maršale, o 2026 m. rugsėjo 25 d. pateiktas skundas nukreiptas į JAV tarptautinę prekybos komisiją. Skiriasi ir nagrinėjimo vieta, ir „Netlist“ dabar prašoma priemonė: naujajame procese bendrovė siekia importo draudimo bei veikos nutraukimo nurodymų. Ankstesnės 445 mln. JAV dolerių vertės bylos rezultatas pats savaime nenusprendžia naujojo skundo baigties. Tačiau jis sudaro faktinį bendrovės ir „Micron“ patentinių ginčų foną, kai abi šalys vėl atsidūrė vienoje teisinėje procedūroje.
Rugpjūtį pasiektas susitarimas su „Samsung Electronics“
„Netlist“ teisinis kontekstas apima ir kitą didelę atminties technologijų rinkos bendrovę. 2026 m. rugpjūtį ji pasiekė taikos susitarimą su „Samsung Electronics“. Susitarimas pasiektas po to, kai teismuose prieš Pietų Korėjos bendrovę buvo laimėta 421 mln. JAV dolerių sumai vertinamų ieškinių. Šis 421 mln. JAV dolerių dydis yra atskiras nuo 445 mln. JAV dolerių vertės 2024 m. bylos prieš „Micron“, todėl abi sumos neturėtų būti tapatinamos. Pirmoji susijusi su ankstesne byla prieš „Micron“, o antroji – su teisiniais procesais prieš „Samsung Electronics“ ir po jų pasiektu 2026 m. rugpjūčio susitarimu.
Laiko seka rodo, kad taikos susitarimas su „Samsung Electronics“ pasiektas 2026 m. rugpjūtį, o naujas konfidencialus skundas prieš „Micron“ komisijai pateiktas rugsėjo 25 d. Tarp šių dviejų įvykių yra vienas kalendorinis mėnuo. Naujajame procese „Samsung Electronics“ neįvardijama kaip atsakovė: jame „Netlist“ nurodo „Micron“, „Google“, „Nvidia“ ir „Broadcom“. Todėl rugpjūčio susitarimas yra platesnio „Netlist“ patentinių ginčų konteksto dalis, o rugsėjo pabaigos byla – nauja atskira procedūra, skirta HBM3E, HBM4 ir HBM4E atminčiai bei su ja susijusiems produktams.
Per kelis mėnesius – antras skundas prieš „Micron“
2026 m. rugsėjo 25 d. pateiktas HBM patentų skundas yra antrasis „Netlist“ skundas prieš „Micron“ per kelis mėnesius. Pirmąjį bendrovė pateikė 2026 m. rugpjūčio 11 d. Pagal tą ankstesnį kreipimąsi JAV tarptautinė prekybos komisija 2026 m. rugsėjo 23 d. pradėjo tyrimą Nr. 337-TA-1523. Tarp rugpjūčio 11 d. skundo ir rugsėjo 23 d. sprendimo pradėti tyrimą praėjo 43 kalendorinės dienos. Tai jau pradėtas tyrimas, o naujasis rugsėjo 25 d. skundas yra atskiras ir susijęs su kita produktų bei patentų grupe.
Tyrime Nr. 337-TA-1523 nagrinėjami DDR5 RDIMM ir MRDIMM moduliai. Jame, be „Micron“, atsakovais taip pat įvardyti „Supermicro“, HPE ir „Lenovo“. Šis produktų sąrašas skiriasi nuo naujojo skundo, kuriame nurodomi HBM3E, HBM4 ir HBM4E aukšto pralaidumo atminties produktai bei „Google“, „Nvidia“ ir „Broadcom“ grafikos procesoriai ir serveriai. Todėl du „Netlist“ kreipimaisi prieš „Micron“ yra susiję tuo pačiu atsakovu, tačiau skiriasi jų datos, tyrimo stadija, aptariami atminties produktai ir kitos įvardytos bendrovės.
Naujojoje byloje dirba dvi teisinių paslaugų kontoros
Naujoje byloje prieš „Micron“, „Google“, „Nvidia“ ir „Broadcom“ „Netlist“ atstovauja teisinių paslaugų kontoros „Sterne Kessler Goldstein & Fox“ ir „Irell & Manella“. Abi kontoros nurodytos konkrečiai šiam naujam procesui, kuriame prašoma importo draudimo ir veikos nutraukimo nurodymų. Jų įtraukimas apibrėžia, kas atstovauja „Netlist“ nagrinėjant rugsėjo 25 d. konfidencialiai pateiktą skundą. Pateiktoje informacijoje šios kontoros siejamos su naująja HBM patentų byla, o ne su 2024 m. byla Maršalo federaliniame teisme ar 2026 m. rugpjūtį pasiektu susitarimu su „Samsung Electronics“.
Jeigu komisija galiausiai pritaikytų prašomą importo draudimą, jis galėtų tiesiogiai paveikti pažangiausių JAV dirbtinio intelekto serverių ir procesorių tiekimą. Tokia galima pasekmė kyla iš pačios prašomų priemonių apimties: „Netlist“ nurodo „Micron“ atminties mikroschemas ir įrenginius, kuriuos skunde sieja su „Google“, „Nvidia“ bei „Broadcom“. Vis dėlto šiuo metu importo draudimas yra bendrovės prašymas, o ne įvykęs sprendimas. Artimiausia procedūrinė padėtis yra tokia: komisijai pateiktas skundas, jo viešas paskelbimas 2026 m. rugsėjo 29 d. ir įprastai pagreitinta ITC bylų nagrinėjimo eiga, kurioje posėdžiai paprastai prasideda per vienerius metus.
