Klausyk NNP.LT
Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius 2026 m. rugsėjo 25 d. lankėsi Kauno rajone, kur apžiūrėjo planuojamą A1–A6 kelių jungtį, aptarė Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtrą ir susitiko su žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ atstovais. Vyriausybės vadovo vizito dėmesio centre buvo transporto infrastruktūra, augančios pramoninės teritorijos poreikiai ir investicijų pritraukimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešimas „Premjeras: augantis Kauno rajonas – stipresnės Lietuvos dalis“ paskelbtas rugsėjo 25 d. 14.10 val. Jame nurodoma, kad susitikimuose aptartos rajono aktualijos bei A1–A6 jungties įgyvendinimo stadijos. Ši jungtis planuojama kaip priemonė pagerinti Kauno LEZ ir Kauno tarptautinio oro uosto pasiekiamumą bei pakeisti sunkiojo transporto judėjimą aplinkinėse teritorijose.
Premjeras pabrėžė savivaldos, verslo ir žemės ūkio ryšį
Vizito metu Mindaugas Sinkevičius Kauno rajono raidą susiejo su platesne šalies ekonomikos stiprėjimo kryptimi. Premjeras teigė, kad šiame rajone susitinka aktyvi savivalda, investicijos, verslas ir žemės ūkis.
„Kauno rajonas yra puikus pavyzdys, kaip aktyvi savivalda, investicijos, verslas ir žemės ūkis kartu kuria augančią ir stiprėjančią Lietuvą. Čia pritraukiamos investicijos, kuriamos darbo vietos, vystoma moderni pramonė ir žemės ūkis“, – oficialiame pranešime cituojamas Ministras Pirmininkas.
Ši citata apibrėžia pagrindinį vizito akcentą: Kauno rajono ekonominė ir infrastruktūrinė plėtra vertinama ne atskirai, o kaip Lietuvos ekonomikai reikšmingas procesas. Vyriausybės pranešime ypač išskiriama Kauno LEZ, transporto jungtys ir žemės ūkio perdirbimas.
A1–A6 jungtis skirta LEZ ir oro uosto pasiekiamumui
Planuojama A1–A6 kelių jungtis yra vienas svarbiausių aptartų infrastruktūros projektų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, jos paskirtis – pagerinti Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Kauno tarptautinio oro uosto pasiekiamumą, perskirstyti sunkiojo transporto srautus bei sumažinti tranzitinį eismą Ramučių ir Karmėlavos gyvenamosiose teritorijose.
Premjeras apžiūrėjo numatomą jungtį ir susipažino su jos įgyvendinimo etapais. Pranešime nenurodoma darbų pradžios ar pabaigos data, todėl projektas tebėra įvardijamas kaip planuojamas. Tačiau Kauno rajono savivaldybė jau yra atlikusi pagrindinius parengiamuosius veiksmus: parengusi galimybių studiją, patvirtinusi specialųjį planą ir įgyvendinusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Savivaldybės 2026 m. rugpjūčio 30 d. skelbtoje informacijoje nurodyta, kad augant LEZ plėtrai transporto srautas didėja ir tenka gyvenamiesiems kvartalams. Tą dieną Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamas valstybės finansinio prisidėjimo prie A1–A6 jungties tiesimo. Kreipimasis rodo savivaldybės poziciją dėl finansavimo poreikio, tačiau pateiktoje informacijoje nėra duomenų apie Finansų ministerijos sprendimą ar skirtą sumą.
Numatoma kelių jungtis tiesiogiai siejama su dviem konkrečiomis užduotimis: sudaryti geresnes susisiekimo sąlygas verslo ir oro uosto teritorijoms bei mažinti tranzitinio ir sunkaus transporto poveikį Ramučių bei Karmėlavos gyvenamosioms vietovėms. Būtent šie tikslai buvo aptariami per Vyriausybės vadovo vizitą.
Kauno LEZ investicijos viršijo 1,56 mlrd. eurų
Kauno laisvoji ekonominė zona išlieka svarbi rajono investicijų ir pramonės plėtros dalis. Vyriausybės ir Kauno LEZ pateikiamais duomenimis, 2025 m. pradžioje zona užėmė 534 hektarų plotą, o pritrauktų investicijų vertė viršijo 1,56 mlrd. eurų. Daugiau kaip 900 mln. eurų šios sumos sudarė tiesioginės užsienio investicijos.
Kauno LEZ valdymo bendrovė 2025 m. vasario 4 d. skelbė, kad teritorijoje veikia daugiau nei 150 įmonių. Jos sukuria tūkstančius darbo vietų ir generuoja apie 0,31 proc. tiesioginio Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Šie rodikliai aptariami ekonominio zonos vaidmens kontekste, kurį per vizitą nagrinėjo premjeras.
LEZ teritorijos dydžio klausimas turi ir teisinį pagrindą. Seimas 2023 m. gruodžio 20 d. priėmė Kauno LEZ įstatymo pataisas, kuriomis numatyta nuo 2026 m. gegužės 1 d. atkurti zonos teritoriją iki pradinio 1 054 hektarų dydžio. Taigi 534 hektarų faktinis plotas, nurodytas 2025 m. pradžios duomenyse, ir įstatymo pataisose numatytas 1 054 hektarų dydis apibūdina skirtingus laikotarpius bei skirtingą teritorijos būklę.
Vyriausybės vizite aptarta tolesnė Kauno LEZ plėtra ir investicijų pritraukimas. Pranešime nepateikiami konkretūs naujų investuotojų pavadinimai, planuojamų investicijų sumos ar naujų darbo vietų prognozės. Todėl oficialiai patvirtinta tai, kad plėtra ir investicijų klausimai buvo diskusijų tema, o ne konkretūs nauji susitarimai.
„Pienas LT“ gamykla Biruliškių kaime
Vizito darbotvarkėje buvo ir žemės ūkio perdirbimas. Mindaugas Sinkevičius apsilankė Kauno LEZ teritorijoje, Biruliškių kaime veikiančio žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamykloje. Vyriausybės ir „Pienas LT“ pateikiamais duomenimis, pirminė šios gamyklos įrengimo vertė siekė daugiau nei 41 mln. eurų.
Kooperatyvo gamyklos lankymas atitiko premjero išsakytą vertinimą, kad Kauno rajono stiprėjimą lemia ne vien pramonė ar infrastruktūra, bet ir modernus žemės ūkis. Pateiktoje medžiagoje nenurodoma gamyklos dabartinė gamybos apimtis, darbuotojų skaičius ar planuojamos investicijos, todėl vizito reikšmė sietina su susipažinimu su veikiančiu pieno perdirbimo objektu ir platesne diskusija apie regiono ekonominę raidą.
Vandens infrastruktūros planas Karmėlavos seniūnijoje
Augančios teritorijos poreikiai savivaldybės planuose apima ne tik kelius. Kauno rajono savivaldybė siekia Karmėlavos seniūnijoje įgyvendinti 21 mln. eurų vertės Pelenių vandenvietės projektą. Numatyti darbai apima naujus gręžinius, vandens gerinimo įrenginius ir 10,3 km vandentiekio liniją.
Šis projektas savivaldybės informacijoje siejamas su augančio Kauno rajono ir LEZ poreikiais. Pranešime nepateikiamas projekto įgyvendinimo grafikas, finansavimo struktūra ar darbų pradžios data, todėl jis laikytinas planuojamu. Vis dėlto jo vertė ir numatyta apimtis rodo, kad infrastruktūros klausimai regione nagrinėjami ne tik per susisiekimo, bet ir per vandens tiekimo perspektyvą.
Vizito dėmesys – suderinti augimą ir infrastruktūrą
Rugsėjo 25 d. vizitas Kauno rajone sujungė kelis tarpusavyje susijusius klausimus: LEZ plėtrą, pritrauktas investicijas, sunkiojo transporto srautų organizavimą, kelių jungties parengiamuosius darbus, vandens infrastruktūros planus ir žemės ūkio perdirbimą. Oficialiuose šaltiniuose Kauno LEZ nurodoma kaip teritorija, kurioje veikia per 150 įmonių, o investicijų vertė 2025 m. pradžioje viršijo 1,56 mlrd. eurų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešime „Premjeras: augantis Kauno rajonas – stipresnės Lietuvos dalis“ pabrėžiama, kad regiono pažanga yra visos šalies ekonominio stiprėjimo dalis. Kauno LEZ informacija ir žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ duomenys papildo šį kontekstą konkrečiais investicijų, veikiančių įmonių bei perdirbimo infrastruktūros rodikliais. Artimiausiems sprendimams esminiai išlieka A1–A6 jungties įgyvendinimas ir savivaldybės prašymas dėl valstybės finansinio prisidėjimo prie šio projekto.
Šaltiniai
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra planuojamos A1–A6 kelių jungties Kauno rajone paskirtis?
Planuojama A1–A6 kelių jungtis skirta pagerinti Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Kauno tarptautinio oro uosto pasiekiamumą. Taip pat ji turėtų perskirstyti sunkiojo transporto srautus bei sumažinti tranzitinį eismą Ramučių ir Karmėlavos gyvenamosiose teritorijose.
Kokie yra pagrindiniai Kauno laisvosios ekonominės zonos rodikliai?
Kauno laisvoji ekonominė zona 2025 m. pradžioje užėmė 534 hektarų plotą, o joje veikė daugiau nei 150 įmonių. Pritrauktų investicijų vertė tuomet viršijo 1,56 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip 900 mln. eurų sudarė tiesioginės užsienio investicijos.
Kokiame objekte žemės ūkio srityje lankėsi premjeras Mindaugas Sinkevičius?
Premjeras lankėsi Kauno LEZ teritorijoje, Biruliškių kaime veikiančio žemės ūkio kooperatyvo Pienas LT pieno perdirbimo gamykloje. Pirminė šios gamyklos įrengimo vertė siekė daugiau nei 41 mln. eurų.
