Klausyk NNP.LT
Trumpas atsakymas: 2025 metais sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo apie 34 mln. eurų. Registruojamų atvejų skaičius pirmą kartą per penkerius metus sumažėjo, bet vienam nukentėjusiajam tenkanti žala auga. Dažniausia schema – telefono skambutis, kurio metu apsimetama ryšio operatoriaus, banko ar policijos darbuotoju. Vienintelė taisyklė, kuri veikia visais atvejais: padėk ragelį ir perskambink pats.
Kiek Lietuvoje prarandama
Policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko 2026 metų vasarį nurodė, kad 2025-aisiais užfiksuota žala siekė 34 mln. eurų.
Tų pačių metų statistika iš kitos pusės atrodo optimistiškiau. Pagal Nacionalinę kibernetinio saugumo būklės ataskaitą, 2025-aisiais registruotos 2 838 nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje – 7 procentais mažiau nei 2024-aisiais. Tai buvo pirmas sumažėjimas per penkerius metus.
2026 metų pirmąjį ketvirtį policija užfiksavo 3 261 sukčiavimo atvejį. Bandyta išvilioti apie 10,8 mln. eurų, tačiau finansų įstaigos didelę dalį lėšų sustabdė – realūs nuostoliai siekė apie 3,7 mln. eurų.
Būtent ta stabdymo dalis yra svarbiausia mažai pastebima detalė. Policijos duomenimis, apsaugotų lėšų suma per metus išaugo beveik tris kartus – nuo 15 mln. eurų 2024-aisiais iki 40 mln. eurų 2025-aisiais.
Kodėl bylų ištiriama mažai
Sukčiavimo bylų ištyrimo lygis Lietuvoje – apie 25 procentus. Pagrindinė priežastis ta, kad dauguma nusikaltimų vykdoma iš užsienio, o tai apsunkina tyrimą.
Todėl kuriamas centralizuotas elektroninių sukčiavimų tyrimo centras su analitiniu branduoliu Lietuvos kriminalinės policijos biure ir penkiais tyrimo centrais didžiosiose apskrityse. Idėja – tirti ne pavienius atvejus, o pačius nusikalstamus tinklus.
Kaip schemos keitėsi
Sukčiai prisitaiko prie aktualijų greičiau nei bet kuri prevencinė kampanija.
2024 metai. Vyravo derinys „Google specialistas – bankininkas – policininkas“. Skambinama žmonėms, kurių informacinis raštingumas žemesnis.
2025 metai. Išnaudotas Lietuvoje pakeistas telefono numerių rašymo formatas. Apsimetę ryšio operatorių atstovais, sukčiai įtikindavo, kad numeriui iškilo problema. Tais metais apgaulingų telefoninių skambučių skaičius išaugo 36 procentais, o svetainių klastojimo mastas – 95 procentais.
2026 metai. Nauja legenda: esą nuo sausio 1 dienos Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį kiekvienas mobiliojo ryšio numeris turi būti susietas su konkrečiu asmeniu. Pokalbį siūloma tęsti per „Viber“ arba „WhatsApp“. Tokio įstatymo nėra.
Lygiagrečiai plinta SMS žinutės apie neva skirtas baudas už greičio viršijimą, pasiūlymai investuoti į auksą ir schemos, kuriose naudojamas dirbtinis intelektas.
Pavojingiausia manipuliacija
2025 metais atsirado metodas, kurį policija įvardija kaip ypač veiksmingą: žmogus įtikinamas, kad jo sąskaita naudojama Rusijos kariuomenei finansuoti.
Schema veikia todėl, kad sujungia du dalykus – baimę ir patriotinę pareigą. Auka verčiama ne tik atskleisti duomenis, bet ir perduoti grynuosius pinigus ar banko korteles neva „tyrimo tikslais“. Kartais pinigai atiduodami į namus atvykusiam kurjeriui.
Kas nukenčia dažniausiai
Policijos suvestinėse pasikartoja tas pats vaizdas. Vien per vieną parą liepos mėnesį pranešta apie tris atvejus, kai iš gyventojų pasisavinta per 40 tūkst. eurų. Nukentėjusieji – 1935, 1950, 1958 ir 1963 metais gimę žmonės.
Skambinama dažniausiai rusų kalba, į namų telefoną, darbo dienos viduryje – tada, kai vyresnio amžiaus žmogus namuose vienas.
Kaip atpažinti per tris sekundes
Visos schemos, nepaisant legendos, turi tuos pačius požymius.
- Skuba. Sakoma, kad veikti reikia dabar, nes pinigai išeis, sutartis baigsis ar sąskaita bus užblokuota.
- Slaptumas. Prašoma niekam nesakyti – net šeimai, net banko darbuotojui.
- Perėjimas į kitą kanalą. Siūloma tęsti pokalbį „WhatsApp“ ar „Viber“. Jokia institucija to nedaro.
- Prašymas ką nors atlikti su pinigais. Pervesti, nunešti, atiduoti, įdėti į voką, nupirkti kriptovaliutos.
- Prašymas patvirtinti kodą. Bankas niekada neprašo kodo iš SMS ar generatoriaus.
Ką daryti
Padėk ragelį ir perskambink pats. Ne tuo numeriu, kuris rodomas ekrane – numerį galima suklastoti. Skambink tuo, kuris nurodytas ant banko kortelės arba oficialioje svetainėje.
Policijos nurodymai trumpi: nepateik asmens duomenų, banko informacijos ar kodų; neatiduok pinigų ar kortelių; suabejojus skambink 112.
Ką daryti, jei pinigai jau pervesti
Čia svarbiausia greitis – kiekviena minutė mažina šansus.
- Skambink į banką nedelsdamas ir prašyk blokuoti pervedimą. Būtent bankai 2025-aisiais sustabdė 40 mln. eurų.
- Užblokuok korteles ir prisijungimus prie elektroninės bankininkystės.
- Kreipkis į policiją – skambink 112 arba pranešk elektroniniu būdu.
- Išsaugok įrodymus: skambinusio numerį, laiką, SMS, nuorodas, pervedimų kvitus.
- Įspėk artimuosius. Tas pats numeris dažnai apskambina visą kontaktų ratą.
Ir dar vienas dalykas, kurio nereikėtų nuvertinti: gėda dėl to, kad pasidavei, yra dalis schemos. Ji sukurta taip, kad įtikintų ir išsilavinusį žmogų. Kuo greičiau pranešama, tuo didesnė tikimybė pinigus susigrąžinti.
Daugiau apie kriminalus – skiltyje Kriminalai, apie finansus – Finansų ir investavimo skyriuje.
Šaltiniai: Lietuvos policija, Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita, Policijos departamento pranešimai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek pinigų Lietuvos gyventojai prarado dėl sukčių 2025 metais?
2025 metais sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo apie 34 mln. eurų. Nors registruotų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje skaičius sumažėjo, vienam nukentėjusiam tenkanti žala augo.
Kaip veikia naujausia sukčių schema su rusiškais numeriais ir „Viber“ programėle?
Sukčiai skambina apsimetę ryšio operatoriais ir tikina, kad pagal naują įstatymą numeris turi būti susietas su asmeniu, o pokalbį siūlo tęsti per „Viber“ arba „WhatsApp“. Taip pat naudojamos legendos apie skubų pinigų gelbėjimą ar sąskaitų susiejimą su Rusijos kariuomenės finansavimu.
Ką daryti pervedus pinigus sukčiam ir kur kreiptis pagalbos?
Pinigus pervedus sukčiam svarbiausia yra greitis, todėl reikia nedelsiant skambinti į banką ir prašoti blokuoti pervedimą bei korteles. Taip pat būtina kreiptis į policiją skambinant numeriu 112 ir išsaugoti visus įrodymus, tokius kaip skambučio laikas, numeris ar pervedimo kvitai.
