Socialiniuose tinkluose skandalingai pagarsėjęs, Antanas Kandrotas, žinomas „Celofano“ pseudonimu, pateko į meistriškai paspastus spąstus. Siekiant patikrinti, kaip lengvai šis veikėjas skleidžia nepatikrintą informaciją, jam buvo pakištas suklastotas vaizdo įrašas apie Kapčiamiestį. Rezultatas – tūkstančiai suklaidintų žmonių ir dar vienas įrodymas, kaip veikia dezinformacijos mašina.
Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas savo „Substack“ tinklaraštyje pasidalino istorija, kaip vienas pilietis nusprendė patikrinti A. Kandroto budrumą. Kadangi Kapčiamiestyje dėl planuojamo karinio poligono šiuo metu verda aistros, tai tapo puikia terpe eksperimentui.
Norvegiški miškai virto „Lietuvos girių naikinimu“
Eksperimento autorius A. Kandrotui nusiuntė žinutę su neva slapta nufilmuota medžiaga: pranešė, kad Kapčiamiesčio giriose jau burzgia traktoriai, o drona pakėlusius žmones neva vaikė policija. Žinutė tyčia buvo rašyta su daugybe gramatinių klaidų, siekiant sukurti „paprasto išsigandusio kaimo žmogaus“ įspūdį.
Prie žinutės buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matomi miško kirtimo darbai. Tačiau realybė visai kita – vaizdo įrašas paimtas iš „YouTube“ platformos, jame užfiksuoti kirtimai Norvegijos miškuose.
„Celofanui“ tai nė kiek nerūpėjo. Jau kitą rytą, 07:05 val., jis šį vaizdo įrašą paskelbė savo feisbuko paskyroje su grėsminga muzika ir daugybe šauktukų. Rezultatai šiurpina:
- Per pusdienį – daugiau nei 80 tūkst. peržiūrų.
- Beveik 2 tūkstančiai patiktukų.
- Šimtai komentarų, kuriuose apgauti žmonės liejo pyktį ant valstybės.
Tikslas – ne informuoti, o kiršinti
Pasak K. Žukausko, ši istorija apnuogina tikruosius tokių veikėjų motyvus. „Bet kuris mąstantis žmogus suprastų, kad jokie miškų kirtimo darbai dėl būsimo poligono neprasidės per naktį ir niekas jų neslėps nuo tautos“, – rašo jis.
K. Žukauskas pabrėžia, kad A. Kandrotui, kuris neseniai deklaravo tapęs „Respublikos“ žurnalistu, šaltinių tikrumas nėra svarbus. Pagrindinis kriterijus – ar informacija tinka kurti neigiamą emociją, gąsdinti žmones ir skaldyti visuomenę.
„Aplink Kapčiamiesčio poligono temą jau sukasi visi informacinio karo maitvanagiai. Pažiūrėjau, kas sėdi tose grupėse – visų pagrindinių veikėjų pavardės jau ten. Neabejoju, kad rusai jau irgi pajungė savo propagandos kanalus ir botų fermas“, – perspėja apžvalgininkas.
Maitvanagiai ieško „karštų temų“
Straipsnyje pastebima, kad panašiu modeliu veikia ir kiti skandalistai, pavyzdžiui, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ar „OpTV“ įkūrėja Rūta Janutienė. Jiems Kapčiamiestis ar vietos gyventojų gerovė visiškai nerūpi – tai tik dar viena proga susirinkti „clickus“, politinius taškus ar dėmesį, kurį būtų galima panaudoti kaip skydą teisinėse bylose.
K. Žukauskas ragina Kapčiamiesčio bendruomenę ir visus Lietuvos piliečius nepasiduoti emocijoms ir netikėti neaiškių veikėjų platinama medžiaga.
„Venkite bet kokių nepatikrintų šaltinių. Jokia propaganda neduos jums tikros informacijos – ji skirta kurti neigiamą emociją, o ne informuoti jus apie kažką. Norite tikros informacijos – ieškokite jos oficialiuose kanaluose“, – reziumuoja K. Žukauskas.
Po šio eksperimento viešinimo, autorius pats sulaukė feisbuko apribojimų, kai bandė komentaruose po „Celofano“ įrašu paaiškinti žmonėms, kad jie yra klaidinami pakištu „feke“ vaizdo įrašu. Tai tik dar kartą įrodo, koks sudėtingas yra informacinis karas ir kaip svarbu kritiškai vertinti viską, ką matome socialiniuose tinkluose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip Antanas Kandrotas Celofanas buvo pagautas platinantis dezinformaciją apie Kapčiamiestį?
Antanas Kandrotas Celofanas krito į paspęstus spąstus, kai jam buvo atsiųstas suklastotas vaizdo įrašas iš Norvegijos miškų, pateiktas kaip slapta medžiaga iš Kapčiamiesčio girių. Jis šią nepatikrintą informaciją iškart paskelbė savo feisbuko paskyroje, sukeldamas didžiulį sekėjų pasipiktinimą.
Ką atskleidė eksperimentas su suklastotu vaizdo įrašu apie Kapčiamiesčio poligoną?
Šis eksperimentas apnuogino tokių veikėjų kaip Celofanas motyvus, parodydami, kad jiems visiškai nerūpi šaltinių tikrumas. Pagrindinis jų kriterijus yra informacijos tinkamumas kurti neigiamas emocijas, gąsdinti žmones ir skaldyti visuomenę dėl peržiūrų bei dėmesio.
Kaip apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose Kapčiamiesčio poligono ir kitomis temomis?
Norint nepasiduoti manipuliacijoms, reikėtų vengti bet kokių nepatikrintų šaltinių ir nepasiduoti kurstomoms neigiamoms emocijoms. Tikra ir patikima informacija visuomet turėtų būti tikrinama tik oficialiuose informacijos kanaluose.
