Kariuomenėn stoja gausiau, nei tikėtasi: dalis motyvuotų jaunuolių šiemet liks už durų
Dar prieš dešimtmetį įprastas vaizdinys – jaunuolis, bandantis bet kokiu būdu išvengti šaukimo į kariuomenę – šiais metais Lietuvoje apsivertė aukštyn kojomis. Norinčiųjų savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą šiemet yra daugiau, nei Lietuvos kariuomenė iš viso gali priimti. Paradoksalu, bet dalis motyvuotų, tarnybai tinkamais pripažintų jaunuolių šiemet į karinius vienetus tiesiog nepateks – vietų jiems nebeliks.
Kai noras tarnauti susiduria su realiais skaičiais
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra gavusi apie 8,1 tūkstančio prašymų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tinkamais tarnybai jau pripažinta daugiau nei 2 700 kandidatų, o į karinius vienetus pašaukta 1 780 jaunuolių. Tuo metu visų metų planas – pašaukti 3 870 karo prievolininkų. Kitaip tariant, prašymų pateikta gerokai daugiau, nei realiai yra planuojama vietų – ir būtent čia slypi visa problema.
Kariuomenės atstovai situaciją vertina kaip aiškų teigiamą ženklą: pastaraisiais metais nuosekliai daugėja jaunuolių, tarnybą renkasi savo noru, o ne dėl to, kad buvo priverstinai pašaukti. Tai, anot kariuomenės, rodo augantį pilietiškumą ir motyvaciją prisidėti prie valstybės gynybos. Tačiau kai kuriuose kariniuose vienetuose savanorių jau dabar susirenka daugiau, nei numatyta priimti – todėl dalis nuoširdžiai motyvuotų kandidatų šiais metais tarnybos tiesiog pradėti negalės.
Klaipėdos regionas – ryškiausias pavyzdys
Ypač aiškiai ši tendencija matoma Klaipėdos regione, kur susidomėjimas tarnyba šiemet itin didelis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione į Klaipėdos miestą ir apskritį skirtą 138 vietų kvotą jau pretenduoja 385 kandidatai – iš jų 151 tarnybą rinkosi visiškai savo noru, o 102 jau pripažinti tinkamais tarnybai.
Dar ryškesnis pavyzdys – Karinių jūrų pajėgų Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalionas: planuojama pašaukti 88 karo prievolininkus, tačiau kandidatų jau 191, iš kurių net 160 tarnybą pasirinko savo noru, o 87 pripažinti tinkamais. Panaši situacija ir Karo laivų flotilėje, kur į 26 numatytas vietas pretenduoja 58 kandidatai, 49 iš jų – savanoriai. Vienintelis padalinys, kuriame savanorių šiuo metu netrūksta, o priešingai – jaučiamas jų stygius, yra Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, kur į 30 planuojamų vietų šiuo metu yra tik 14 kandidatų.
Svarbu žinoti: tie kandidatai, kurie bus pripažinti tinkamais tarnybai, bet dėl vietų trūkumo šiemet pašaukti nebus, turėtų gauti galimybę tarnybą pradėti per kitų metų šaukimą.
Kodėl tai ypač aktualu abiturientams
Nors bendras vaizdas kariuomenei atrodo kaip gera naujiena, konkrečioms šeimoms situacija kelia realų nerimą – ypač tiems, kurie planavo tarnybą atlikti iškart po mokyklos baigimo, prieš pradedant studijas. Viena klaipėdietė, kurios abu sūnūs šiemet baigė mokyklą ir jau pateikė dokumentus į universitetus, pasakojo, kad šiuo metu visiškai neaišku, ar jie bus pašaukti į tarnybą lapkritį, ar ne – o nuo to priklauso, kaip planuoti ir patį studijų pradžios laiką. Naujoji privalomosios karinės tarnybos tvarka, jos žodžiais, į šeimų planavimą įnešė nemažai sumaišties.
Pati kariuomenė kol kas daugiau aiškumo nesuteikia – abiturientams ir būsimiems studentams tiesiog rekomenduojama nekeisti savo planų, nestabdyti studijų pradžios ir nelaukti neapibrėžtai, kol bus pakviesti tarnybai.
O kaip su eilėmis sveikatos patikrai?
Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai apie galimai susidariusias eiles karo prievolininkų medicininei patikrai, kariuomenė šiuos teiginius neigia, tvirtindama, kad situacija valdoma. Sveikatos patikros, pasak kariuomenės, organizuojamos Karo medicinos tarnyboje pagal iš anksto patvirtintą kvotų planą ir konkrečias šaukimo datas, o kandidatai registruojami etapais būtent tam, kad šaukimo procesas vyktų sklandžiai – šiuo metu, kariuomenės teigimu, poreikio organizuoti papildomas patikras nėra.
Platesnis kontekstas: nuo prievartos iki populiarumo
Verta prisiminti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba Lietuvoje buvo atkurta tik 2015 metais, po beveik aštuonerių metų pertraukos – tiesioginis atsakas į pasikeitusią saugumo situaciją regione po Rusijos veiksmų Ukrainoje. Iš pradžių sprendimas visuomenėje sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų, o pirmaisiais metais didelė dalis šauktinių tarnybą atliko ne todėl, kad patys to norėjo, o todėl, kad buvo pašaukti pagal nustatytą tvarką.
Šiandien vaizdas iš esmės pasikeitęs: karo prievolininkai gauna pilną valstybės išlaikymą (apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, draudimus) bei kasdienėms išlaidoms skiriamą 340,40 euro mėnesinę išmoką, o pati tarnyba trunka devynis mėnesius – palyginimui, Estijoje panaši tarnyba trunka 8–11 mėnesių, Suomijoje – iki metų, o Ukrainoje – net 18 mėnesių. Faktas, kad šiandien savanorių gausu tiek, jog dalies jų tiesiog nebeišgali priimti visi norintys vienetai, rodo, kaip smarkiai per dešimtmetį pasikeitė jaunosios kartos požiūris į karinę tarnybą – nuo prievolės, kurios buvo vengiama, iki pasirinkimo, kurio siekiama.
