Klausyk NNP.LT
Gedimino prospektu – iki Seimo
Trečiadienį, 2026 m. rugsėjo 30 d., Vilniaus centre vyks „Vilties žygis“, kuriuo bus keliama žmonių su intelekto ar kompleksine negalia teisės savarankiškai priimti sprendimus tema. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ rengiama akcija vyks Gedimino prospekte – vienoje matomiausių sostinės erdvių, jungiančių valstybės institucijas ir viešąjį miesto gyvenimą. Žygio dalyviai rinksis Vinco Kudirkos aikštėje, o vėliau pėsčiomis eis iki Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Toks maršrutas pasirinktas neatsitiktinai: jis simboliškai sujungia visuomenės balsą ir vietą, kur priimami įstatymai bei sprendžiami socialinės politikos klausimai. Renginio tikslas – priminti, kad žmogaus negalia neturi reikšti automatiško teisės spręsti dėl savo gyvenimo praradimo.
Žygis vyksta dieną, kai sostinės Gedimino prospekte susitiks žmonės su negalia, jų artimieji, globėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir visi, palaikantys didesnį savarankiškumą. Kelias nuo Vinco Kudirkos aikštės iki Seimo nėra ilgas geografine prasme, tačiau akcijos rengėjai juo siekia parodyti platesnį atstumą tarp ribojančios globos praktikos ir pagalbos, kuri leistų žmogui dalyvauti priimant sprendimus. Žygiu bus kreipiamas dėmesys į tai, kad asmenims su intelekto ar kompleksine negalia reikalingos ne vien formalios apsaugos priemonės, bet ir realiai veikianti individuali pagalba. Apie renginį ir jo maršrutą skelbta ELTA informacijoje, kurią paskelbė naujienų portalai.
Klausimas – kas sprendžia žmogaus gyvenimą
Bendrijos „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė pabrėžia, kad dabartinė globos sistema dažnai susiaurina žmogaus galimybes veikti savarankiškai. Todėl žygio dalyviai kalbės ne apie abstraktų rūpestį, o apie konkrečią teisę pačiam spręsti kasdienius ir ilgalaikius savo gyvenimo klausimus. Tai gali apimti sprendimus dėl gyvenamosios vietos, gaunamų paslaugų, bendravimo su aplinkiniais ar kitų asmeniui svarbių pasirinkimų. Akcijos žinutė grindžiama siekiu, kad ribojantys modeliai būtų keičiami pagalba, kuri sustiprintų asmens galias. Kitaip tariant, pagalbos paskirtis turėtų būti ne perimti sprendimus iš žmogaus, o sudaryti sąlygas jam pačiam suprasti pasirinkimus ir išreikšti savo valią.
Žygio rengėjai akcentuoja ir alternatyvų institucinei globai poreikį. Institucinė globa dažnai siejama su sprendimų perkėlimu kitiems asmenims ar sistemai, o savarankiškumą stiprinanti pagalba remiasi individualiais žmogaus poreikiais. Būtent šis skirtumas yra viena pagrindinių rugsėjo 30-osios akcijos temų. Žmonėms su intelekto ar kompleksine negalia pasirinkimo laisvė nėra papildoma privilegija – ji susijusi su prigimtiniu orumu ir galimybe gyventi bendruomenėje. Žygis Gedimino prospektu sieks paskatinti visuomenę ir politikus vertinti globos klausimą ne tik kaip administracinę procedūrą, bet ir kaip žmogaus teisių klausimą, turintį tiesioginę įtaką asmens kasdienybei.
Diskusija persikels į Seimą
Po žygio trečiadienio popietę Seime numatyta konferencija „Pasirinkimo teisė: alternatyvos globai ir neveiksnumui“. Joje bus aptariami alternatyvūs pagalbos modeliai, teisinio veiksnumo klausimai ir galimos reformos. Konferencijos pavadinimas tiesiogiai nurodo dvi susijusias temas: globos modelius, kurie gali riboti asmens sprendimus, ir neveiksnumo instituto reikšmę žmogaus teisėms. Renginyje siekiama diskutuoti, kaip teisinė sistema ir socialinės paslaugos galėtų labiau atitikti asmens pasirinkimo teisę. Žygis viešojoje erdvėje ir konferencija parlamente sudaro vieną dienos darbotvarkę: pirmiausia problema iškeliama miesto centre, o vėliau ji aptariama vietoje, kur formuojama valstybės politika.
Konferencijos svarba susijusi su tuo, kad vien geros valios deklaracijų nepakanka – pasirinkimo teisė priklauso ir nuo praktinių pagalbos būdų, ir nuo teisinių sprendimų. Alternatyvos globai gali reikšti tokias paslaugas, kurios pritaikomos konkrečiam žmogui, jo komunikacijos būdui, kasdieniams poreikiams ir aplinkai. Teisinės reformos savo ruožtu svarbios tam, kad žmogaus balsas nebūtų nustelbtas vien dėl jo negalios. Rengėjų keliama kryptis aiški: pereiti nuo sprendimų už žmogų prie pagalbos jam priimant sprendimus. Seimo rūmuose vyksianti diskusija turės reikšmės tiek politikams, tiek šeimoms, kurios kasdien susiduria su klausimu, kaip užtikrinti artimojo saugumą neatsisakant jo savarankiškumo.
Tarptautinis įsipareigojimas galioja nuo 2010 metų
Lietuva Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., Seimui priėmus įstatymą Nr. XI-854. Šiuo sprendimu valstybė prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti asmenų su negalia teisinį veiksnumą ir jų teisę gyventi bendruomenėje. Žygio ir konferencijos keliami klausimai todėl susiję ne vien su atskirų organizacijų lūkesčiais, bet ir su daugiau kaip prieš 16 metų prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. Teisinis veiksnumas reiškia, kad žmogus pripažįstamas galinčiu turėti teises ir pareigas bei dalyvauti priimant su juo susijusius sprendimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje informacijoje konvencijos įsipareigojimai siejami ir su teise gyventi ne izoliuotai, o bendruomenėje.
Šį principą nacionaliniu lygmeniu papildo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jame įtvirtinti prigimtinio orumo, savarankiškumo ir laisvės rinktis principai. Šie principai reiškia, kad pagalba negali būti grindžiama vien patogumu sistemai ar automatiniu žmogaus atskyrimu nuo bendruomenės. Valstybė įpareigojama siekti individualizuotų paslaugų, kurios padėtų asmeniui gyventi kuo savarankiškiau, o ne pakeistų jį instituciniu sprendimu. Todėl rugsėjo 30 dieną Vilniuje keliama tema turi ir aiškų teisinį pagrindą: pasirinkimo laisvė yra susieta su orumu bei savarankiškumu, o ne pateikiama kaip išimtis, kurią reikia papildomai pateisinti.
Skaičiai rodo, kad tema paliečia didelę visuomenės dalį
Lietuvoje gyvena daugiau nei 231 tūkst. asmenų su negalia, todėl diskusija apie individualią pagalbą ir galimybę rinktis nėra siauro žmonių rato klausimas. Šis skaičius apima didelę šalies gyventojų dalį, taip pat jų šeimas, artimuosius ir specialistus, teikiančius įvairias paslaugas. Žmogaus teisė į savarankiškumą praktiškai priklauso nuo to, ar jam prieinama pagalba bendruomenėje, ar jo poreikiai vertinami individualiai, ar sprendimai priimami kartu su juo. Žygio rengėjų keliama žinutė svarbi būtent todėl, kad ji kalba apie sistemą, kurios veikimas gali paveikti daugybę šeimų visoje Lietuvoje, ne tik sostinėje.
Socialinės įtraukties mastą parodo ir užimtumo duomenys. 2022 m. iš 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia dirbo tik kas trečias. Šis santykis rodo, kad galimybė gyventi savarankiškai glaudžiai susijusi ne vien su formaliais teisiniais principais, bet ir su dalyvavimu darbo rinkoje bei bendruomenėje. Darbas nėra vien pajamų klausimas: jis taip pat susijęs su socialiniais ryšiais, kasdieniu savarankiškumu ir galimybe priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. Žmogaus teisių organizacijų ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos skelbti duomenys leidžia matyti, kodėl diskusija apie pagalbos modelius negali apsiriboti vien globos procedūromis.
„Viltis“ pokyčių siekia daugiau kaip 35 metus
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ buvo įkurta 1989 m. lapkritį – dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Per daugiau nei 36 veiklos metus organizacija išaugo iki 55 asocijuotus narius vienijančio tinklo ir atstovauja daugiau kaip 11 tūkst. žmonių su raidos sutrikimais, jų šeimos narių bei globėjų visoje šalyje. Šie skaičiai paaiškina, kodėl bendrijos inicijuojamas žygis yra ne pavienė akcija, o ilgesnės atstovavimo veiklos dalis. Organizacijos sukaupta patirtis leidžia jai kelti temas, kurios aktualios tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose gyvenantiems žmonėms ir jų šeimoms.
Vilniuje šį darbą papildo sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“, įkurta 1991 m. Ji vienija beveik 2 tūkst. narių Vilniaus regione ir teikia dienos užimtumo bei socialinės reabilitacijos paslaugas. Skirtumas tarp nacionalinės bendrijos daugiau kaip 11 tūkst. atstovaujamų žmonių ir sostinės organizacijos beveik 2 tūkst. narių rodo, kad vietos paslaugų tinklas yra svarbi platesnio atstovavimo dalis. Dienos užimtumas ir socialinė reabilitacija žmonėms su negalia gali būti praktinės priemonės išlaikyti ryšį su bendruomene, ugdyti įgūdžius ir stiprinti kasdienį savarankiškumą. Dėl to žygis Vilniuje siejasi ne tik su nacionaline politika, bet ir su mieste teikiama pagalba.
Rugsėjį pateiktas ir konkretus siūlymas įstatymui
2026 m. rugsėjį bendrija „Viltis“ kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis kreipėsi į Seimo narius bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Kreipimesi prašoma rengiamame Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatyme atskirai reglamentuoti pagalbą žmonėms, turintiems sunkią ir kompleksinę negalią. Šis siūlymas svarbus, nes tokios negalios atveju pagalbos poreikis gali būti didesnis ir įvairesnis, todėl bendro pobūdžio nuostatų gali nepakakti. Atskiru reguliavimu siekiama, kad paslaugų sistemoje būtų aiškiau matomi žmonės, kuriems reikalinga intensyvi, nuosekli ir individualiai pritaikyta parama.
Kreipimasis dėl Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo ir „Vilties žygis“ vyksta tą patį 2026 m. rugsėjį, todėl abu veiksmai sustiprina vienas kitą. Vieša eisena akcentuoja pasirinkimo teisės principą, o siūlymas įstatymui siekia, kad šis principas atsispindėtų konkrečiame paslaugų reguliavime. Žmonėms su sunkia ir kompleksine negalia bei jų šeimoms svarbu ne tik tai, kokias teises valstybė pripažįsta, bet ir kaip jos įgyvendinamos kasdienėje pagalboje. Atskirai reglamentuotos paslaugos galėtų aiškiau apibrėžti, kad pagalba turi atliepti specifinius poreikius, o ne būti vienoda visiems, nepaisant žmogaus situacijos.
Pagrindinė žinutė – pagalba turi stiprinti, o ne pakeisti žmogų
Rugsėjo 30-osios renginys Vilniuje užbaigs vieną minties grandinę: nuo Vinco Kudirkos aikštės Gedimino prospektu iki Seimo, nuo viešo žygio iki konferencijos apie teisines reformas. Bendrijos „Viltis“ keliama pagrindinė žinutė yra perėjimas nuo ribojančių globos modelių prie pagalbos, kuri stiprina asmens galias. Tai reiškia, kad žmogus su intelekto ar kompleksine negalia turi būti laikomas savo gyvenimo dalyviu, o ne vien kitų sprendimų objektu. Šis principas jungia žygio tikslą, konferencijos temą, JT konvencijos įsipareigojimus ir rugsėjį pateiktus pasiūlymus dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų.
„Vilties žygis“ taip pat primena, kad pasirinkimo laisvė nėra vienkartinis sprendimas ar formalus parašas. Ji priklauso nuo kasdienės aplinkos, prieinamų paslaugų, šeimų gaunamos paramos ir teisinės sistemos gebėjimo į žmogų žvelgti individualiai. Daugiau nei 231 tūkst. žmonių su negalia Lietuvoje ir tik kas trečias dirbantis darbingo amžiaus žmogus su negalia rodo, kad įtraukties klausimas turi daug sluoksnių. Todėl žygio dalyviai Vilniaus centre sieks, kad teisė rinktis būtų vertinama ne kaip deklaracija, o kaip praktinis valstybės ir visuomenės įsipareigojimas kiekvienam žmogui.
