Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariuomenės aukščiausioji vadovybė patiria nuostolius, kurių nesitikėjo jokiame pratybų scenarijuje. Sausio mėnesį leidinys „The Insider” paskelbė, kad Rusija neteko mažiausiai 19 generolų. Praėjus keliems mėnesiams, nepriklausomas tyrimų projektas „Mediazona”, bendradarbiaudamas su BBC rusišku skyriumi, savo, griežtesne metodika paremtu skaičiavimu patvirtino 15 žuvusių generolų – skirtumas, kylantis ne iš prieštaringų duomenų, o iš skirtingų patvirtinimo kriterijų.
Du skirtingi skaičiavimai – ir kodėl abu teisingi savaip
Verta iš karto paaiškinti, kodėl egzistuoja dvi skirtingos sumos. „The Insider” savo 19 generolų sąraše remiasi atvirų šaltinių duomenimis ir žiniasklaidos pranešimais, įtraukdamas ir tuos atvejus, kurių Maskva oficialiai nepatvirtino, taip pat į atsargą išėjusius generolus, žuvusius kovodamas savanorių ar samdinių daliniuose, tokiuose kaip „Wagner” ar „Storm Z”. „Mediazona” ir BBC taiko griežtesnę, nepriklausomo patvirtinimo reikalaujančią metodiką, todėl jų sąraše – 15 generolų: penki generolai leitenantai, septyni generolai majorai ir trys buvę generolai.
Jums taippat gali patikti...
Abu skaičiavimai sutampa dėl esminių, aukščiausio rango atvejų – tarp jų Igoris Kirillovas, Rusijos radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos pajėgų vadas, žuvęs 2024 metų gruodį per sprogimą Maskvoje, bei Jaroslavas Moskalikas, Generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio valdymo direktorato pavaduotojas, žuvęs 2025 metų balandį per automobilio sprogimą Balašichoje netoli Maskvos.
Naujausias patvirtintas praradimas
2026 metų kovo 31 dieną žuvo generolas leitenantas Aleksandras Otroščenka, vadovavęs Šiaurės laivyno mišriajam aviacijos korpusui – tai naujausias patvirtintas generolo praradimas šiame kare. Jis žuvo, kai Kryme sudužo An-26 transportinis lėktuvas. Otroščenka anksčiau vadovavo laivyno aviacijai bei 45-ajai oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos armijai, o 2010–2013 metais – Juodosios jūros laivyno aviacijai.
Ne tik fronto linija: kur žūsta aukščiausio rango karininkai?
Strateginė mirties geografija per karą reikšmingai išsiplėtė. Pirmaisiais karo mėnesiais generolai dažniausiai žuvo tiesioginėse kovos zonose, dažnai nuo snaiperių ugnies – toks buvo ir pirmasis oficialiai patvirtintas atvejis, kai 2022 metų vasario 28 dieną Černihivo srityje žuvo generolas majoras Andrejus Suchoveckis, 41-osios bendrųjų pajėgų armijos vado pavaduotojas.
Vėlesniais karo etapais geografija persikėlė giliau į Rusijos teritoriją. 2023 metų liepą Storm Shadow raketa nužudė generolą leitenantą Olegą Cokovą, Pietų karinės apygardos vado pavaduotoją. 2024–2025 metais keli generolai žuvo ne fronte, o sprogimuose pačioje Maskvoje ar jos priemiesčiuose – tendencija, kurią „Mediazona” ir BBC tyrėjai sieja su sabotažo operacijomis ir tiksliniais pasikėsinimais, rodančiais, kad „saugios užnugario zonos” karo dalyviams nebeegzistuoja net Rusijos sostinėje.
2025 metų liepą smūgis 155-osios jūrų pėstininkų brigados štabui nužudė mažiausiai šešis karininkus, tarp jų generolą Michailą Gudkovą, Rusijos karinio jūrų laivyno vado pavaduotoją.
Platesnis kontekstas: bendri karininkų nuostoliai
„Mediazona” duomenimis, iki 2026 metų liepos 31 dienos patvirtinta 7465 Rusijos armijos ir kitų saugumo struktūrų karininkų mirtis. Šis skaičius apima visus karininkų rangus, ne vien generolus, ir leidžia įžvelgti platesnę tendenciją – karininkų mirčių dalis bendrame žuvusiųjų skaičiuje nuosekliai mažėjo nuo karo pradžios. Ankstyvosiose karo stadijose, kai pagrindinę invazijos jėgą sudarė profesionalūs kontraktininkai, karininkai sudarė iki 10 procentų visų žuvusiųjų. Iki 2024 metų lapkričio ši dalis sumažėjo iki 2–3 procentų – pokytis, atspindintis tiek besikeičiančią kovos taktiką, tiek intensyvią savanorių pėstininkų, patiriančių kelis kartus didesnį mirtingumą nei jų vadai, verbavimo kampaniją.
Ši tendencija svarbi interpretuojant generolų nuostolių reikšmę – nors absoliutus generolų žuvusiųjų skaičius (15–19) istoriniu požiūriu išlieka neįprastai aukštas šiuolaikinio karo kontekste, jis sudaro vis mažėjančią dalį bendro Rusijos karinio personalo nuostolių, kurių dauguma tenka eiliniams kariams ir žemesnio rango kariškiams.
Kodėl generolų praradimas išlieka reikšmingas
Karinėje hierarchijoje generolas nėra tiesiog karys – tai asmuo, kurio parengimas trunka dešimtmečius, o jo praradimas gali sukelti grandininę reakciją. Žuvus generolui, dažnai nutrūksta operacijų tęstinumas, nes naujai paskirtiems karininkams reikia laiko perimti vadovavimą. Aukšto rango karininkų pažeidžiamumas taip pat turi moralinį poveikį – žinia, kad net aukščiausią apsaugą turintys vadai gali žūti, veikia žemesnio rango karių nuotaikas. Patirties, kurią generolai kaupė dešimtmečius, praradimas taip pat sunkiai kompensuojamas – juos pakeičiantys karininkai dažnai neturi tokios pat kompetencijos valdyti didelio masto operacijas.
Apibendrinimas
Nuo 2022 metų vasario Rusija patvirtintai neteko 15–19 generolų, priklausomai nuo taikomos skaičiavimo metodikos, o naujausias patvirtintas atvejis – 2026 metų kovą žuvęs generolas leitenantas Aleksandras Otroščenka. Šis skaičius istoriniu požiūriu laikomas neįprastai aukštu vienos valstybės karinei vadovybei per palyginti trumpą laikotarpį, tačiau sudaro mažėjančią dalį bendrų, 7465 siekiančių patvirtintų karininkų nuostolių, fiksuojamų nuo karo pradžios.
Šaltiniai: The Insider – Open-source data indicates Russia has lost 19 generals, The Moscow Times, Mediazona / BBC Russian Service – 15 generals count, updated, Mediazona / BBC – 15 generals, April 2026, UNITED24 Media, Militarnyi
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek generolų Rusija neteko nuo karo su Ukraina pradžios?
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko nuo 15 iki 19 generolų, priklausomai nuo taikomos tyrimų metodikos. Leidinys „The Insider“ atvirų šaltinių duomenimis skaičiuoja 19 žuvusių generolų, o griežtesnę metodiką taikantys „Mediazona“ bei BBC patvirtina 15 tokių praradimų.
Kur žūsta Rusijos aukščiausio rango karininkai kare prieš Ukrainą?
Karo pradžioje Rusijos generolai dažniausiai žūdavo tiesioginėse kovos zonose nuo snaiperių ugnies, o vėlesniais etapais geografija persikėlė giliau į Rusijos teritoriją. Dalis generolų žuvo per raketų smūgius štabams arba per sprogimus Maskvoje bei jos priemiesčiuose, rodančius saugių užnugario zonų nebuvimą.
Kokie yra bendri Rusijos armijos karininkų nuostoliai šiame kare?
Remiantis „Mediazona“ duomenimis iki 2026 metų liepos pabaigos yra patvirtinta 7465 Rusijos armijos ir kitų saugumo struktūrų karininkų mirtis. Nors šis skaičius apima visus karininkų rangus, jų dalis bendrame žuvusiųjų skaičiuje sumažėjo nuo maždaug 10 procentų karo pradžioje iki 2–3 procentų vėlesniu laikotarpiu.
