Trisdešimt metrų ilgio, metro aukščio, šešiasdešimt-septyniasdešimt centimetrų pločio praėjimas, kurio sienos sutvirtintos rąstais, kad smėlis neįgriūtų. Užmaskuotas taip kruopščiai samanomis ir šakomis, kad, pasieniečių žodžiais, iš principo neįmanoma pastebėti. Tai ne kalnakasybos objektas, o antrasis per dvi savaites po Latvijos ir Baltarusijos siena aptiktas tunelis.
Rugpjūčio 20 dieną Krāslavos rajone Latvijos sienos apsaugos pareigūnai sulaikė 28 žmonių grupę, kuri neteisėtai kirto sieną per po žeme iškastą praėjimą.
Jums taippat gali patikti...
Kaip tai atrodo praktiškai
Techninė šio konkretaus tunelio charakteristika nemenkai skiriasi nuo pirmojo, aptikto vos prieš dešimt dienų. Pasieniečiai pabrėžė, kad naujasis tunelis įrengtas gerokai tvirčiau nei pirmasis, rastas Silenės apylinkėse. Rąstais sutvirtintos sienos, apskaičiuotas ilgis ir aukštis – visa tai rodo, kad statybai skirta ne viena diena ir ne atsitiktinis pasiruošimas.
Yra ir viena detalė, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksali. Tunelis, akivaizdžiai statytas ilgalaikiam naudojimui, tačiau prie išėjimo nebuvo pramintų takų – tai reiškia, kad juo pasinaudota, greičiausiai, tik vieną kartą. Pareigūnai šią detalę interpretuoja kaip įrodymą, jog planuota naudoti pastoviai, tačiau operacija buvo nutraukta anksčiau, nei tunelis spėjo tapti reguliariu maršrutu.
Visi 28 asmenys buvo sulaikyti ir grąžinti į išvykimo šalį.
Pirmasis tunelis – ir kodėl jis pakeitė požiūrį į visą sieną
Norint suprasti, kodėl antrasis radinys sukėlė tokį didelį susirūpinimą, verta grįžti prie pirmojo atvejo. Rugpjūčio 10 dieną Aukštutinės Dauguvos savivaldybės Skrudalienos valsčiuje pasieniečiai nustatė 15 asmenų grupę, kirtusią sieną per panašų požeminį praėjimą.
Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava tuomet žurnalistams tiesiai pasakė: tai pirmas Latvijoje pastebėtas migrantų išraustas tunelis. Ministras iškart pavedė savo ministerijos sekretoriui išsiaiškinti galimybes skenuoti žemę palei visą valstybės sieną, siekiant nustatyti, ar nėra ir daugiau panašių statinių.
Atsakymas į šį klausimą, panašu, jau atėjo. Tunelių yra bent du.
Operacija „Vilkatis”: karinis, ne vien policinis atsakas
Latvijos reakcija į situaciją peraugo iš atskirų pasieniečių veiksmų į koordinuotą, oficialiai pavadintą operaciją. Rugpjūčio 11 dieną, vos dieną po pirmojo tunelio aptikimo, pradėta operacija „Vilkatis” – tikslinis ir koordinuotas atsakas į tai, ką Latvijos institucijos vadina hibridinėmis grėsmėmis, instrumentalizuota neteisėta migracija iš Baltarusijos pusės.
Latvijos premjeras Andris Kulbergas, pristatydamas operaciją, vartojo retoriką, kuri gerokai peržengia įprastą pasienio kontrolės kalbą. „Privalome daryti viską, kad Latvija taptų nepatraukliu pasirinkimu. Taip pat padėsime, jei tai įvyks Lietuvoje – tai jau aptarėme – ar Estijoje, Lenkijoje. Ši problema plinta. Jie tiesiog migruoja ten, kur tai padaryti lengviau. Norime pasakyti tai organizuojantiems – užbaigsime visa tai,” – sakė premjeras.
Trumpiau nebūna: tai nebe pasienio patrulių reikalas. Tai karinė operacija, apimanti tiesioginį bendradarbiavimą su pasienio apsaugos pareigūnais, policijos pajėgomis ir kitomis tarnybomis, sutelkianti tiek karinius, tiek civilinius išteklius.
Kodėl Lietuvos pasieniečiai kalba apie „žaliuosius žmogeliukus”
Čia glūdi pati neramiausia šios istorijos dalis, kurią verta suprasti be jokių nutylėjimų. LRT šaltinių duomenimis, Lietuvos pasienio pareigūnai prieš daugiau nei savaitę pradėjo viešai svarstyti, kad tunelių paskirtis gali būti ne tik nelegali migracija ar kontrabanda.
Klausimas, kurį kelia patys pareigūnai, skamba taip: o jeigu pro tokius tunelius įsiveržtų „žalieji žmogeliukai”? Terminas, tapęs žinomas dar 2014 metais Kryme, čia vartojamas kaip nuoroda į galimą neoficialių, uniformas be skiriamųjų ženklų dėvinčių ginkluotų pajėgų infiltraciją.
LRT šaltinių teigimu, kai kurie tuneliai įrengti profesionaliai, įtvirtinti – tai, ką patvirtina ir paties naujausio Krāslavos tunelio techninė apžiūra. Lietuvos pasienio pareigūnai neviešai įvardijo žinantys, kur kasami tuneliai, tačiau atviru lieka klausimas, kokio masto pajėgų reikėtų galimoms pasaloms neutralizuoti ir ar apskritai visi egzistuojantys tuneliai jau yra žinomi.
Kodėl šalys mano, kad tai ne atsitiktinumas
Šis įtarimas neatsiranda tuščioje vietoje. Situacija vertinama platesniame kontekste – tuo metu, kai šalies vadovai remiasi žvalgybos informacija, perspėjančia dėl Rusijos svarstomų atakų prieš Baltijos valstybes, o Baltijos šalys ir Lenkija apskritai stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą, nuogąstaudamos dėl galimų provokacijų ar vadinamųjų „netikros vėliavos” operacijų.
Latvijos gynybos ministras pabrėžia, kad situacijos sprendimas turėtų būti technologinis – tai reiškia, kad vien fizinė sienos apsauga, tvoros ir stebėjimo bokšteliai, akivaizdžiai nebeatlaiko naujo iššūkio tipo. Jei nepavyksta rasti kelių ant žemės, nes stebėjimo sistemos ir tvoros gerokai apsunkina Minsko režimui atverti kelius nelegaliai migracijai, kelio ieškoma po žeme.
Kaip tai dera į platesnę Baltijos regiono saugumo paveikslo dalį
Šis incidentas neįvyksta izoliuotai nuo kitų pastarojo pusmečio įvykių regione. Vien šiais metais Baltijos valstybėse fiksuota keletas su Rusijos ar Baltarusijos veikla susijusių incidentų – nuo Ukrainos kilmės dronų, nuklydusių virš Lietuvos teritorijos, iki iš Rusijos atskridusio drono, sudužusio Latvijos Rėzeknėje gegužės mėnesį. Pastarasis incidentas privertė atsistatydinti tuometinį Latvijos gynybos ministrą.
Tunelių fenomenas papildo šį vaizdą nauju, sunkiau aptinkamu elementu. Kitaip nei dronas, kurį galima užfiksuoti radaru, po žeme kasamas praėjimas gali likti nepastebėtas mėnesius, o galbūt ir metus, kol pasieniečiai jį aptinka atsitiktinai, tirdami jau įvykusį sienos kirtimo atvejį.
Kas toliau
Latvijos institucijos šiuo metu vykdo sistemingą žemės skenavimą palei visą sieną su Baltarusija, siekdamos nustatyti, ar egzistuoja daugiau panašių statinių. Operacija „Vilkatis” tęsiasi, telkdama karinius ir civilinius išteklius vienam tikslui – iš esmės sumažinti neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičių ir užkirsti kelią naujiems bandymams.
Kol kas aišku viena: per mažiau nei tris savaites aptikti du profesionaliai įrengti, viena kryptimi vedantys po žeme tuneliai reiškia, kad Baltarusijos pusėje veikia organizuota, gerai finansuojama ir techniškai pajėgi infrastruktūra, o ne pavieniai, chaotiški bandymai. Ir būtent ši išvada – apie organizuotumą, o ne atsitiktinumą – kelia daugiausiai nerimo Latvijos, Lietuvos ir platesnės NATO rytinio flango saugumo bendruomenei.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek tunelių buvo aptikta prie Latvijos ir Baltarusijos sienos?
Per mažiau nei tris savaites Latvijos ir Baltarusijos pasienyje buvo aptikti du profesionaliai įrengti požeminiai tuneliai. Pirmasis buvo rastas rugpjūčio 10 dieną Skrudalienos valsčiuje, o antrasis – rugpjūčio 20 dieną Krāslavos rajone.
Kas yra operacija Vilkatis ir kodėl ji buvo pradėta?
Operacija Vilkatis yra koordinuotas karinis ir civilinis atsakas į hibridines grėsmėdes bei instrumentalizuotą neteisėtą migraciją iš Baltarusijos pusės. Ši operacija buvo pradėta praėjus vos dienai po pirmojo tunelio aptikimo, siekiant sustabdyti neteisėtą sienos kirtimą.
Kodėl pasieniečiai baiminasi, kad tuneliai gali būti naudojami žaliųjų žmogeliukų?
Lietuvos ir Latvijos pasienio pareigūnai bei ekspertai įspėja, kad profesionaliai įrengti požeminiai praėjimai gali pasitarnauti neoficialių, uniformas be skiriamųjų ženklų dėvinčių ginkluotų pajėgų infiltracijai. Toks pavojus vertinamas platesniame Baltijos regiono saugumo kontekste, baiminantis galimų provokacijų ar netikros vėliavos operacijų.
