„Sėk vėją. Pjauk audrą.” Šis komentaras surinko beveik tūkstantį patiktukų per kelias valandas po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija socialiniuose tinkluose paskelbė ilgą sąrašą, vadinamą „#KievRegimeCrimes” – neva Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padarytų nusikaltimų kroniką už rugpjūčio 3–9 dienų savaitę. Po juo – dar šimtai panašių komentarų. Vienas klausia, kas iš tiesų pradėjo šį karą. Kitas ironizuoja, kad „speciali karinė operacija”, panašu, sugrįžo namo pasisvečiuoti.
Tai ne atsitiktinis internetinis chaosas. Tai gana tiksliai atspindi tai, kaip pasaulis šiandien reaguoja į Kremliaus bandymus perrašyti karo, kurį pati Rusija pradėjo, naratyvą.
Kas iš tiesų paskelbė šį sąrašą
Postas priskiriamas Rodionui Miroshnikui – Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnui, kurio oficiali pareigybė skamba beveik parodijai artimai: „ambasadorius ypatingiems pavedimams dėl Kyjivo režimo nusikaltimų”. Ši pozicija ministerijoje sukurta specialiai 2023-aisiais, ir Miroshniko darbas – rinkti, formuluoti ir platinti pasakojimus apie tariamus Ukrainos nusikaltimus tarptautinei auditorijai bei žiniasklaidai.
Verta žinoti, kas šis žmogus buvo anksčiau. 2014–2022 metais jis buvo vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos” – Rusijos remiamos separatistinės struktūros rytų Ukrainoje – politikas, dalyvavęs derybose Kontaktinėje grupėje, kur, nepriklausomų stebėtojų vertinimu, iš esmės atstovavo ne vietos gyventojams, o pačiai Rusijos Federacijai. Karo pradžioje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame jis, stovėdamas prie Rusijos karinių pozicijų, ragino Ukrainos kariškius pasiduoti. Ukrainos dezinformacijos kovos centras jį įvardija kaip vieną įtakingiausių propagandos veidų okupuotose teritorijose, o Australija 2025-aisiais jį oficialiai įtraukė į sankcijų sąrašą kaip politiškai paveikų asmenį.
Kitaip tariant – žmogus, kurio darbo aprašymas yra „gaminti pasakojimus apie priešo nusikaltimus”, paskelbė sąrašą apie priešo nusikaltimus. Tai nėra žurnalistinis atradimas savaime. Bet tai svarbu žinoti prieš vertinant, kiek tokiam šaltiniui reikėtų tikėti be išlygų.
Ką tiksliai jis teigia
Sąraše išvardyti keli epizodai – smūgis paplūdimiui Krasnodaro krašte, kuriame, anot pareiškimo, žuvo aštuoni civiliai, tarp jų keturi vaikai; smūgiai gyvenamiesiems namams Belgorodo ir Chersono srityse; ataka prieš ligoninę Donecke; masinis dronų antpuolis prieš gyvenamuosius rajonus Belgorode, per kurį, teigiama, žuvo šeši žmonės. Skaičiai konkretūs, aprašymai detalūs, prie jų pridėtos nuotraukos.
Čia svarbu pasakyti sąžiningai, be jokių iliuzijų: nė vieno iš šių teiginių nepatvirtino nepriklausomos, tarptautiniu mastu pripažintos organizacijos, o pats šaltinis – oficiali propagandos institucija, kurios darbas apima ir dezinformacijos platinimą. Ukrainos dezinformacijos kovos centras yra dokumentavęs atvejus, kai Rusijos propagandininkai, įskaitant patį Miroshniką, platino suklastotas nuotraukas – pavyzdžiui, „Photoshop” būdu sukurtą vaizdą, tariamai rodantį Kyjivo protestuotojus su Rusijos invaziją simbolizuojančiais plakatais, kai originalus plakatas turėjo visiškai kitą užrašą.
Tai nereiškia, kad Rusijos teritorijoje apskritai nevyksta jokių Ukrainos smūgių – jie vyksta, tai fiksuoja ir nepriklausomi šaltiniai. Bet tai reiškia, kad konkretūs skaičiai, aukų tapatybės ir aplinkybės, kurias pateikia oficialus Kremliaus propagandistas, turėtų būti vertinami kaip pareiškimai, o ne kaip patvirtinti faktai – lygiai taip pat, kaip būtų vertinamas bet kurios karą vedančios šalies karinio pranešimo skyriaus pareiškimas apie priešo nuostolius.
Skaičiai, kurių Miroshnikas nemini
Štai kur ironija tampa aštriausia. Tas pats Rusijos URM, kuris kruopščiai renka kiekvieną epizodą apie žalą Rusijos teritorijoje, nė žodžiu neužsimena apie skaičius, kuriuos savaitė iš savaitės skelbia Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje. O tie skaičiai – nepalyginami. Nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos JT patvirtino mažiausiai 16 431 nužudytą civilį Ukrainoje, tarp jų 803 vaikus, ir dar 48 613 sužeistų. 2026-ųjų birželis tapo mirtiniausiu mėnesiu civiliams nuo pat karo pradžios – bent 293 žuvę ir 1990 sužeistų per vieną mėnesį, o didžioji dalis šių aukų – ne prie fronto linijos, o tolimuose miestuose, nutaikytuose Rusijos tolimojo nuotolio raketomis ir dronais.
JT stebėtojai tiesiogiai nurodo, kad 2026-ųjų pirmąjį pusmetį civilių aukų skaičius, patirtas dėl tolimojo nuotolio ginklų atakų, išaugo 60 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – ir tai vyksta būtent dėl Rusijos vykdomų smūgių. Palyginimui, pati Rusijos Federacija tuo pačiu laikotarpiu pranešė apie 250 žuvusių ir 1596 sužeistus civilius savo teritorijoje – skaičius, kurį verta paminėti sąžiningai, nes ir tai – tikra žmogiška kaina, nesvarbu, kurioje sienos pusėje ji patiriama. Bet net šis, paties Kremliaus pateiktas skaičius, yra maždaug šešiolika kartų mažesnis už JT patvirtintą civilių aukų skaičių Ukrainoje per tą patį laikotarpį.
Kodėl komentatoriai juokiasi
Būtent šis kontrastas – tarp valstybės, pradėjusios karą 2022-aisiais, ir tos pačios valstybės oficialaus atstovo, dabar renkančio „įrodymus” apie savo aukų statusą – ir paaiškina, kodėl po originaliu postu susirinko tiek ironijos. Vienas komentatorius tiesiogiai primena biblinę frazę apie vėją ir audrą – idiomą, reiškiančią, kad veiksmų pasekmės neišvengiamai grįžta atgal tam, kas jas sukėlė. Kitas klausia paprasto, bet Kremliaus pasakojime niekada tiesiogiai neatsakomo klausimo: kas iš tiesų pradėjo šį karą? Trečias ironizuoja apie „specialiąją karinę operaciją”, sugrįžusią namo – nuoroda į Kremliaus oficialų eufemizmą, kuriuo Rusija iki šiol atsisako vadinti savo veiksmus Ukrainoje karu.
Šie komentarai – ne tuščias internetinis triukšmas. Jie atspindi platesnę, tarptautiniu mastu pastebimą tendenciją: kai propagandos aparatas bando pateikti agresorių kaip auką, auditorija, turinti prieigą prie nepriklausomos informacijos, dažniausiai atpažįsta šį apsivertimą ir reaguoja pašaipa, o ne užuojauta.
Mano nuomonė
Palaikau Ukrainą šiame kare ir nesu linkęs meluoti dėl to, kas jį pradėjo – Rusijos pilno masto invazija 2022-ųjų vasarį yra tarptautinės teisės požiūriu neabejotinas agresijos aktas, o Rusijos kariuomenės veiksmai Bučoje, Mariupolyje ir dešimtyse kitų vietų jau seniai dokumentuoti kaip karo nusikaltimai nepriklausomų tarptautinių tyrėjų, ne vien Ukrainos pusės.
Tuo pačiu metu būtina išlaikyti intelektualinį sąžiningumą: karas turi žmogiškos kainos abiejose sienos pusėse, ir kiekvienas civilis, žuvęs Belgorode ar Krasnodare, yra tiek pat realus žmogus, kaip ir civilis, žuvęs Charkive ar Odesoje. Skirtumas – ne aukų vertėje, o kontekste: viena valstybė peržengė kitos sieną, paleido karą, kurio niekas kitas nenorėjo, ir dabar, kai tas karas pradėjo grįžti atgal jos pačios teritorijon, siunčia savo propagandos ministeriją skaičiuoti savo pačios nuostolius su tokiu pasipiktinimu, tarsi būtų nekalta šalis.
Būtent ši ironija – ne pati aukų statistika – yra tai, kas verta dėmesio šiame poste. Internetas tai pastebėjo greičiau nei bet kuris oficialus komunikatas.
Daugiau pasaulio naujienų – skiltyje Pasaulis, apie karą Ukrainoje – specialiame Karas Ukrainoje skyriuje.
Šaltiniai: OpenSanctions – Rodion Miroshnik, Ukrainos dezinformacijos kovos centras, TASS – Miroshniko pareiškimai, JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje (HRMMU) – 2026 m. pirmo pusmečio ataskaita, OHCHR – birželio 2026 m. ataskaita
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas paskelbė sąrašą apie neva Ukrainos įvykdytus nusikaltimus Rusijos teritorijoje?
Šį sąrašą socialiniuose tinkluose paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Rodionas Miroshnikas, kurio oficiali pareigybė yra ambasadorius ypatingiems pavedimams dėl Kyjivo režimo nusikaltimų. Jis anksčiau buvo Rusijos remiamos separatistinės Luhansko liaudies respublikos politikas ir tarptautinių stebėtojų bei Ukrainos institucijų įvardijamas kaip įtakingas propagandos veidas.
Ar nepriklausomi šaltiniai patvirtino Rusijos paskelbtus duomenis apie nukentėjusius civilius?
Nė vieno iš Rusijos paskelbtų teiginių nepatvirtino nepriklausomos, tarptautiniu mastu pripažintos organizacijos. Konkretūs skaičiai ir aplinkybės turėtų būti vertinami kaip pareiškimai, o ne kaip patvirtinti faktai, atsižvelgiant į tai, kad oficialus šaltinis yra susijęs su dezinformacijos platinimu.
Kokie yra Jungtinių Tautų duomenys apie civilių aukas Ukrainoje lyginant su Rusijos nuostoliais?
Nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos Jungtinės Tautos Ukrainoje patvirtino mažiausiai 16 431 nužudytą civilį ir dešimtis tūkstančių sužeistųjų. Tuo tarpu pati Rusijos Federacija pranešė apie gerokai mažesnį civilių aukų skaičių savo teritorijoje, kuris yra apie šešiolika kartų mažesnis už JT patvirtintas aukas Ukrainoje per tą patį laikotarpį.
