Tūkstančiai migrantų per kelias minutes įsiveržė į Ispaniją – įvykis sukėlė ir politines diskusijas Lietuvoje
Liepos 30 d. Ispanijos Seutos autonominiame mieste, kuris kartu su Melilja yra vienintelė Europos Sąjungos sausumos siena su Afrika, įvyko vienas didžiausių pastarųjų metų masinių sienos kirtimo bandymų – per kelias valandas iš Maroko pusės į Ispanijos teritoriją pateko tūkstančiai žmonių. Įvykis sulaukė atgarsio ne tik Ispanijoje, bet ir Lietuvoje – apie jį viešai pasisakė Seimo narys Vytautas Sinica, savo pranešime susiedamas įvykį su platesne Ispanijos migracijos politika.
Kas įvyko Seutoje
Liepos 30 d. rytą tūkstančiai žmonių, daugiausia Maroko piliečių, iš Maroko pusės plūstelėjo į Seutą – dalis jų plaukė per sieną naudodami pripučiamas ratlankes ir kitas plūdurus, kiti pralaužė vartus tvoroje arba perlipo per uosto bangolaužį. Ispanijos valstybinė televizija TVE pranešė, kad sieną kirto nuo 2 iki 3 tūkstančių, daugiausia jaunų, žmonių, o kai kurie liudininkai teigė matę, kaip minia įsiveržė į miestą vos per kelias minutes po to, kai buvo pralaužta tvora.
Jums taippat gali patikti...
Vaizdo įrašuose, plačiai pasklidusiuose socialiniuose tinkluose, matyti, kaip žmonės, daugiausia Magrebo kilmės, bėga per pakrantę ir gatves, kai kurie džiaugsmingai švenčia perėję sieną, šaukdami „Tegyvuoja Ispanija”. Seutos regiono vadovas Juanas Jesusas Vivas kreipėsi į centrinę Madrido vyriausybę, prašydamas paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį bei atsiųsti papildomų policijos pajėgų ir kariuomenę sienai apsaugoti. Ispanijos vyriausybė vėliau patvirtino, kad į Seutą bus dislokuota kariuomenė tvarkai atkurti.
Panašūs, nors mažesnio masto, sienos kirtimo bandymai Seutoje ir Melilijoje periodiškai pasikartoja jau daugelį metų – paskutinis panašaus masto įvykis fiksuotas 2021 m. gegužę, kai per dvi dienas sieną kirto daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių.
Kontekstas: Ispanijos masinė migrantų legalizacija
Įvykis Seutoje sutapo su plačiai diskutuojama Ispanijos vyriausybės iniciatyva – nuo balandžio iki birželio pabaigos vykdoma neeilinė nelegalių migrantų legalizacijos programa, kuria tikimasi suteikti legalų statusą apie 500 tūkstančių žmonių, gyvenančių šalyje be dokumentų. Programa apima asmenis, galinčius įrodyti, kad Ispanijoje gyveno bent penkis mėnesius iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir neturinčius rimtų teistumų – jie gali gauti vienerių metų leidimą gyventi ir dirbti, kurį vėliau galima pratęsti.
Ispanijos vyriausybė šį žingsnį vadina istoriniu ir būtinu, atsižvelgiant į tai, kad, analitikų duomenimis, nelegalių migrantų skaičius šalyje nuo 2017 m. iki 2025 m. išaugo aštuonis kartus – nuo maždaug 107 tūkstančių iki beveik 840 tūkstančių. Vyriausybė teigia, kad legalizacija padės žmonėms išeiti iš šešėlinės ekonomikos, didinti mokestines pajamas bei spręsti darbo jėgos trūkumo problemą tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, statyba ir slauga. Panašus, nors mažesnio masto, procesas jau buvo vykdytas 2005 m., kai legalus statusas buvo suteiktas daugiau nei 570 tūkstančiams žmonių – akademiniai tyrimai tuomet nenustatė, kad tai būtų sukėlę vadinamąjį „gerovės magneto” efektą, dėl kurio bijoma šiandien.
Kita vertus, opozicinės dešiniosios partijos šią priemonę vadina amnestija, kuri, jų teigimu, tik paskatins tolesnę nelegalią migraciją.
Lietuvos politiko reakcija
Šį kontekstą savo pranešime socialiniame tinkle „Facebook” pakomentavo Seimo narys Vytautas Sinica. Politikas pažymėjo, kad Ispanijos socialistų vadovaujama vyriausybė masiškai legalizavo nelegalius migrantus – iš pradžių apie pusę milijono, tačiau, jo teigimu, jų skaičius auga ir netrukus bus dar didesnis. Sinica teigia, kad žinia apie tokią politiką paskatino dar daugiau žmonių, ypač iš Maroko ir kitų Afrikos šalių, siekti patekti į Ispaniją.
Politikas savo pranešime pateikė tris išvadas, kurias, jo nuomone, turėtų padaryti Europos Sąjunga: kad Ispanijai turėtų būti apribotas Šengeno erdvės narystės privalumai, kad šaliai turėtų būti taikomos ES sankcijos – panašiai, kaip anksčiau, jo teigimu, buvo taikytos Vengrijai, bei kad neseniai įsigaliojęs ES migracijos paktas turėtų būti pakeistas nauja, griežtesne sienų apsaugos politika.
Ką svarbu žinoti apie paminėtus faktus
Verta patikslinti kelis dalykus, kuriuos paminėjo politikas. ES migracijos ir prieglobsčio paktas visu mastu įsigaliojo 2026 m. birželio 12 d. – tai didžiausia Europos prieglobsčio teisės reforma per daugelį metų, apimanti bendrą sienų procedūrų, prieglobsčio nagrinėjimo bei vadinamojo solidarumo mechanizmo sistemą. Pagal šį mechanizmą kiekviena ES valstybė narė turi prisidėti prie bendro 21 tūkstančio perkėlimų (arba atitinkamos finansinės paramos) 2026 m. tikslo – rinkdamasi tarp fizinių perkėlimų, finansinių įnašų ar operatyvinės paramos. Svarbu pažymėti: nepriklausomi faktų tikrintojai (pvz., „Euronews”) yra nustatę, kad teiginiai, jog paktas leidžia ES tiesiogiai bausti baudomis šalis, atsisakančias priimti migrantus, yra klaidinantys ar bent jau nevisiškai tikslūs – mechanizmas veikia sudėtingiau nei tiesioginė bauda.
Dėl paminėtų Vengrijai taikytų sankcijų: 2024 m. birželį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Vengrijai skyrė 200 mln. eurų vienkartinę ir 1 mln. eurų kasdienę baudą už tai, kad šalis nesilaikė ankstesnių, dar iki naujojo pakto galiojusių ES prieglobsčio teisės reikalavimų – tai buvo teismo, o ne tiesiogiai politinio ES sprendimo pasekmė. Vengrijos vyriausybė šį sprendimą pavadino nepriimtinu, o dalis baudos galiausiai buvo išskaičiuota iš Vengrijai priklausančių ES fondų lėšų. Kol kas nėra jokių ženklų, kad panašus procesas būtų pradėtas ar planuojamas Ispanijos atžvilgiu.
Pati Vengrija ir Slovakija, beje, yra tarp valstybių, kurios atsisakė įsipareigoti prisidėti prie 2026 m. solidarumo fondo pagal naująjį migracijos paktą.
Pastaba: šiame straipsnyje aptariama migracijos politika yra plačiai diskutuojama ir politiškai jautri tema, dėl kurios skirtingos politinės jėgos Europoje ir Lietuvoje laikosi iš esmės skirtingų pozicijų. Straipsnyje pateikiami patikrinti faktai atskirti nuo politiko išsakytos nuomonės bei pateiktas platesnis faktinis kontekstas skaitytojui susidaryti savo nuomonę.
Panašus įvykis pasikartojo ir vėliau – žr. Seuta 2026 bei Italijos ir Ispanijos diplomatinį konfliktą dėl migrantų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas įvyko Ispanijos Seutos mieste liepos 30 dieną?
Liepos 30 d. tūkstančiai žmonių iš Maroko plūstelėjo į Seutą, pralaužę tvorą ir plaukdami per sieną, o Ispanijos vyriausybė vėliau patvirtino, kad į miestą bus dislokuota kariuomenė tvarkai atkurti.
Kodėl Ispanijos vyruasybė nusprendė legalizuoti nelegalius migrantus?
Ispanijos vyriausybė vykdo programą, kuria siekiama suteikti legalų statusą apie 500 tūkstančių žmonių, kad jie išeitų iš šešėlinės ekonomikos, didintų mokestines pajamas ir padėtų spręsti darbo jėgos trūkumo problemą.
Ką apie Ispanijos migracijos politiką pasisakė Seimo narys Vytautas Sinica?
Seimo narys Vytautas Sinica teigė, kad Ispanijos vyriausybės vykdyta masinė migrantų legalizacija paskatino dar daugiau žmonių siekti patekti į šalį, ir pasiūlė Ispanijai apriboti Šengeno erdvės narystę bei taikyti ES sankcijas.
