3,7 milijono eurų. Tiek pinigų šiuo metu tiesiog guli valstybės fonde, skirtame nusikaltimų aukoms, bet negali būti panaudoti taip, kaip jų labiausiai reikia. Ne todėl, kad pinigų trūksta – o todėl, kad juos naudoti platesnei pagalbai draudžia dabartinis teisinis reguliavimas.
Būtent šią keistą situaciją Teisingumo ministerija nusprendė spręsti, pateikdama Vyriausybei konkrečius siūlymus, kaip stiprinti pagalbos sistemą nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms.
Jums taippat gali patikti...
Kiek konkrečiai didėtų kompensacijos
Skaičiai, kuriuos pateikia ministerija, nėra abstraktūs. Kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata arba nusikaltimu padaroma žala nepilnamečiui, maksimali kompensacija būtų didinama iki 8140 eurų. O tais atvejais, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdoma nepilnamečio sveikata ar jam sukeliamas fizinis skausmas, maksimali kompensacija didėtų iki 4440 eurų.
Trumpiau nebūna: du konkretūs skaičiai, kurie tiesiogiai paliestų tūkstančius žmonių, jei nukentėtų nuo smurto artimiausiais metais.
Ministerija savo argumentaciją formuluoja aiškiai – didesnės kompensacijos geriau atlieptų nusikaltimų sukeliamas fizines, psichologines ir socialines pasekmes, kurios itin sunkiai paliečia pažeidžiamiausius nukentėjusiuosius, ypač vaikus ir seksualinio smurto aukas.
Iš kur atsiranda pinigai, kurių, pasirodo, jau yra
Čia slypi vienas įdomiausių šios istorijos aspektų. Tai nėra situacija, kai valstybė turėtų ieškoti papildomo finansavimo iš biudžeto ar didinti mokesčius. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo pajamos 2020–2025 metais išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo maždaug 0,95 milijono iki 4 milijonų eurų per metus.
2025 metų pabaigoje fonde buvo sukaupta apie 3,7 milijono eurų nepanaudotų lėšų. Ministerija aiškiai nurodo, kad siūlomiems pakeitimams bus naudojamos būtent šios lėšos, todėl papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Ministerijos atstovai šią situaciją apibūdina beveik su nusivylimu: „Turime situaciją, kai valstybės fonde sukaupti milijonai eurų, skirti nusikaltimų aukoms, tačiau dėl dabartinio reguliavimo negalime jų panaudoti platesnei pagalbai tiems patiems nukentėjusiesiems.”
Kitaip tariant – problema nebuvo pinigų trūkumas. Problema buvo teisinė sistema, neleidžianti tų pinigų panaudoti ten, kur jų realiai reikia.
Kur eitų papildomos lėšos, jei ne vien kompensacijoms
Vertas dėmesio dar vienas siūlymo aspektas, kuris kartais lieka pastebėtas mažiau nei tiesioginis kompensacijų didinimas: pakeitimais siūloma leisti sukauptas fondo lėšas naudoti ir antrinei teisinei pagalbai, bei specializuotiems advokatų mokymams.
Šis punktas nėra atsitiktinis. Didelis dėmesys būtų skiriamas būtent advokatų pasirengimui atstovauti nepilnamečiams, seksualinių nusikaltimų aukoms ir kitiems asmenims, turintiems specialių apsaugos poreikių. Praktiškai tai reiškia, kad nukentėjusieji gautų ne tik finansinę kompensaciją, bet ir kvalifikuotesnį teisinį atstovavimą – advokatą, kuris tikrai išmano, kaip tinkamai bendrauti su vaiku, patyrusiu traumą, ar suaugusiuoju po seksualinio smurto.
Kodėl būtent dabar
Šis siūlymas atsiranda konkrečiame kontekste, kurio negalima ignoruoti. Prieš pat šiuos siūlymus visuomenę sukrėtė žinia apie du kunigus, kaltinamus seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus – Tadą Švedavičių ir Ryšardą Peciuną. Šis atvejis sukėlė reakcijas tiek iš šalies vadovų, tiek iš pačios dvasininkų bendruomenės.
Teisingumo ministrė (šiuo metu ministerijai vadovaujanti Rita Tamašunienė) trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams patvirtino, kad diskusijos dėl papildomų lėšų teikti pagalbą aukoms jau finišo tiesiojoje – paskutiniai etapai vyksta su Finansų ministerija, siekiant turėti daugiau specializuotų advokatų, dirbančių su vaikais ir nepilnamečiais.
Ji taip pat pažymėjo, kad nors žalos atlyginimo mechanizmas jau dabar yra pakankamai lankstus, Teisingumo ministerija siūlo jį dar labiau didinti, ypač atlyginant žalą vaikams, tapusiems seksualinio pobūdžio nusikaltimų aukomis.
Kas keitėsi sistemoje anksčiau šiais metais
Verta žinoti, kad ši iniciatyva nėra pirmas žingsnis šioje srityje per pastaruosius mėnesius. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pati kompensacijų administravimo sistema jau buvo pertvarkyta. Pagal Vyriausybės 2025 metų birželio 25 dienos nutarimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo įgaliota perimti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojo funkcijas iš pačios Teisingumo ministerijos.
Praktiškai tai reiškia, kad nukentėjusieji, norintys gauti kompensaciją, nuo šių metų sausio turi kreiptis nebe į ministeriją, o į šią tarnybą – ji priima sprendimus dėl žalos kompensavimo, organizuoja išmokėjimą ir taip pat vykdo valstybės regreso teisę, tai yra išieško sumokėtas kompensacijų sumas iš pačių nusikaltimą padariusių asmenų.
Šis administracinis pertvarkymas ir dabartinis siūlymas didinti pačias kompensacijų sumas yra du susiję, bet atskiri žingsniai – vienas keičia, kas administruoja procesą, kitas – kiek pinigų aukos realiai gali gauti.
Kodėl kompensacijos apskritai svarbios, kai teismas jau priteisia žalą
Šis mechanizmas egzistuoja dėl vienos praktinės, dažnai skausmingos priežasties. Nors teismas gali priteisti žalą iš nusikaltimą padariusio asmens, dažnai pinigų iš jo atgauti tiesiog nepavyksta – kaltininkas gali neturėti turto, būti nemokus, ar tiesiog vengti mokėti.
Būtent tokiais atvejais įstatymas numato galimybę valstybei kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą tiesiogiai iš fondo, o vėliau pati valstybė bando tas išmokėtas sumas išsiieškoti iš kaltininko. Tai reiškia, kad auka negauna teisingumo, priklausomo nuo to, ar konkretus nusikaltėlis turi pinigų – kompensacija ateina iš valstybės, nepriklausomai nuo kaltininko finansinės padėties.
Kas dar lieka atviras
Nors dabartinis siūlymas sutelktas ties kompensacijų dydžiais ir teisinės pagalbos kokybe, praeityje panašiose diskusijose ministerija taip pat kėlė klausimą dėl paties smurtinio nusikaltimo apibrėžimo išplėtimo – įtraukiant tokius atvejus kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, kurie šiuo metu į kompensuojamų nusikaltimų sąrašą nepatenka. Jei toks išplėtimas būtų priimtas, kasmet kompensacijoms tektų skirti žymiai daugiau lėšų nei dabartiniai vidutiniškai virš 350 tūkstančių eurų per metus.
Ar dabartinis siūlymas apims ir šį platesnį apibrėžimo klausimą, ar apsiribos tik didesnėmis sumomis jau egzistuojančioms nukentėjusiųjų kategorijoms, paaiškės, kai Vyriausybė oficialiai svarstys ir tvirtins konkrečius teisės aktų projektus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl valstybės fonde nusikaltimų aukoms nepanaudoti milijonai eurų negali būti skirti pagalbai?
Nors nusikaltusių nuo nusikaltimų asmenų fonde sukaupta apie 3,7 milijono eurų, jų negalima panaudoti platesnei pagalbai dėl dabartinio teisinio reguliavimo. Teisingumo ministerija šią keistą situaciją nusprendė spręsti siūlydama Vyriausybei pakeitimus.
Kokia bus maksimali nusikalstamumo aukų kompensacija pagal naujus siūlymus?
Kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdoma sveikata arba padaroma žala nepilnamečiui, maksimali kompensacija būtų didinama iki 8140 eurų. Tais atvejais, kai nepilnamečio sveikata nesunkiai sutrikdoma ar sukelia fizinį skausmą, suma didėtų iki 4440 eurų.
Kaip ir kur nuo 2026 metų nusikaltimų aukos gali gauti valstybės kompensacijas?
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos kompensacijų administravimo sistema buvo pertvarkyta ir nukentėjusieji turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ši tarnyba priima sprendimus dėl žalos kompensavimo, organizuoja išmokėjimą bei išieško pinigus iš kaltininkų.
