250 mokytojų šiuo metu trūksta Lietuvos mokyklose, likus vos savaitei iki skambučio, kviečiančio į pirmąją rugsėjo pamoką. Skaičius skamba mažiau dramatiškai nei pernykštis – bet vertas dėmesio ne pats dydis, o kryptis, kuria jis juda.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė antradienį, prieš Seimo posėdį dėl PUPP kartelės, žurnalistams patvirtino: šiuo metu Lietuvoje stinga 250 mokytojų, daugiausia – ne visu etatu.
Kaip šis skaičius atrodo palyginus su ankstesniais metais
Čia glūdi svarbiausia detalė, kurią verta suprasti prieš vertinant, ar situacija gerėja, ar blogėja. Praėjusį rugpjūtį, prieš prasidedant 2025–2026 mokslo metams, mokyklose trūko apie 650 pedagogų. Tai reiškia, kad per metus trūkstamų mokytojų skaičius sumažėjo daugiau nei du kartus.
Tačiau šis pagerėjimas neturėtų užmaskuoti ilgalaikės tendencijos, kuri kelia žymiai daugiau nerimo. Ministerijos duomenimis, poreikis nuo 2023 metų kasmet augo: 2023 metais trūko 150 mokytojų, 2024-aisiais – 350, o 2025-aisiais – 600. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje trūks apie 6 tūkstančius pedagogų, jei nebus imtasi papildomų priemonių.
Trumpiau nebūna: šiais metais lengviau atsikvėpsime, bet struktūrinė problema niekur nedingo.
Kur trūksta labiausiai ir kodėl
Ministrė konkrečiai įvardijo, kurių dalykų mokytojų reikia labiausiai: matematikos, užsienio kalbų, lietuvių kalbos, chemijos ir fizikos. Šis sąrašas nėra atsitiktinis – tai tiksliai tie dalykai, kuriuos tradiciškai sunkiausia dėstyti ir kurių absolventai dažniausiai renkasi kitas, geriau apmokamas profesijas nei mokytojo darbas.
Švietimo ministerijos vertinimu, naujų mokytojų poreikis iš dalies atsiranda ir dėl demografinio veiksnio – dirbančių pedagogų senėjimo. 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 metais siekė 42 procentus, o 2025-aisiais – jau 45 procentus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais iš profesijos natūraliai išeis dar daugiau žmonių, nei šiuo metu ateina jų pakeisti.
Ką ministerija siūlo daryti
Vyriausybė jau pradėjo įgyvendinti 2026–2028 metų priemonių planą, orientuotą į dvi kryptis: naujų mokytojų pritraukimą ir esamų išlaikymą profesijoje. Dalis priemonių, ministrės teigimu, bus pradėtos įgyvendinti jau šį rugsėjį.
Viena konkrečiausių naujovių – nuo spalio 1 dienos pradedanti veikti pirmoji Lietuvoje mokytojų psichologinės ir teisinės pagalbos linija. Mokytojai galės kreiptis konsultacijos – jei reikės, pas psichologą, jei reikės, pas teisininką. Teisinę pagalbą teiks specialistai, konsultuojantys darbo santykių, skundų, mokytojų teisių apsaugos, mokinių drausminimo ir vaiko teisių klausimais.
Kita kryptis – palengvinti kelią į profesiją žmonėms iš kitų sričių. Jau parengtas teisės akto projektas, leisiantis aukštos kvalifikacijos specialistams ir užsienio šalių gimtakalbiams paprasčiau pradėti dirbti mokyklose, nesant klasikinio pedagoginio išsilavinimo.
Yra ir finansinė dalis, kelianti diskusijas. Dabartinis paramos modelis – kai pedagogiką pasirinkusiems studentams mokama 500 eurų mėnesinė stipendija – ministrės vertinimu, laukto rezultato neduoda: didesnę stipendiją mainais į įsipareigojimą dirbti mokykloje šiuo metu pasirinkę vos šimtas studentų. Todėl siūloma paramą perskirstyti – mažiau mokėti studijų metu, o daugiau skirti jaunam žmogui, jau atėjus dirbti į mokyklą, kartu su mentoriaus pagalba pirmuosius dvejus metus.
Patyčių ir smurto prevencija: kas konkrečiai keičiasi
Antroji svarbi antradienio žinia – ne mažiau praktiška nei mokytojų trūkumo statistika. Ministrė paskelbė, kad mokyklose bus siekiama užtikrinti nulinę toleranciją smurtui, o tam parengtas visas priemonių paketas.
Švietimo įstaigų vadovams bus vedami specialūs mokymai smurto ir patyčių prevencijos temomis, o kartu startuos nacionalinė emocinių-socialinių kompetencijų stiprinimo programa pedagoginiams darbuotojams. Bus peržiūrimos ir atnaujinamos rekomendacijos dėl smurto atpažinimo bei jo prevencijos įgyvendinimo mokyklose – konkretus dokumentas šia tema jau parengtas ir viešai paskelbtas pačios ministerijos.
Konkretus, kasdien matomas pokytis – naujaisiais mokslo metais mokyklų patalpose bus kabinami vienlapiai, informuojantys apie smurtą, patyčias ir pagalbą teikiančias institucijas bei jų kontaktus. Ministrė pabrėžė, kad ši informacija bus pateikiama pačiose matomiausiose vaikams skirtose vietose, o vienlapį lydės atskiros rekomendacijos pedagogams ir tėvams, kurias jie gaus elektroniniu būdu.
Kodėl ši tema iškilo būtent dabar
Šis dėmesys smurto prevencijai nėra atsitiktinis laiko pasirinkimas. Vasarą šalį sukrėtė nepilnamečių smurto protrūkis Marijampolėje, kilęs, kaip įtariama, dėl komentarų socialiniame tinkle. Šis įvykis paskatino platesnę diskusiją – prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė matantis būtinybę grįžti prie diskusijų dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimo mokyklose, o premjeras Mindaugas Sinkevičius neatmetė galimybės ateityje diskutuoti ir dėl socialinių tinklų ribojimo moksleiviams.
Pati ministrė šiuo klausimu laikėsi santūresnės pozicijos, ragindama neskubėti ir leisti pirmiausia įsigalioti jau priimtam reguliavimui. Ir čia glūdi trečias, praktiškai tiesiogiai su rugsėjo 1-ąja susijęs pokytis: dar balandį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, įpareigojančias kiekvieną ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklą iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos nusistatyti savo mokinių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką. Ministrės teigimu, dar prieš priimant patį įstatymą apie 80 procentų mokyklų jau buvo pasirengusios panašias tvarkas savarankiškai.
Kas dar keičiasi tautinių mažumų mokyklose
Vertas paminėti ir platesnis, mažiau su patyčiomis tiesiogiai susijęs, bet taip pat nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojantis pokytis: tautinių mažumų mokyklų 1–4 klasėse valstybinės lietuvių kalbos pamokų skaičius bus didinamas nuo penkių iki septynių valandų per savaitę.
Ką visa tai reiškia tėvams ir mokiniams praktiškai
Sudėjus visus paskelbtus pokyčius į vieną vaizdą, rugsėjo 1-oji šiais metais atneša ne vieną, o tris lygiagrečius pokyčius: mažesnį, bet vis dar realų mokytojų trūkumą konkrečiuose dalykuose; naują, aiškiai struktūrizuotą požiūrį į patyčių ir smurto prevenciją su matomais informaciniais ženklais mokyklų koridoriuose; bei jau kiekvienoje mokykloje privalomą, individualiai priimtą telefonų naudojimo tvarką.
Ministrė pati pripažino, kad problema, susijusi su mokytojų trūkumu, nėra nei šiandienos, nei pernykštė – tai daugelį metų besitęsianti tema, kurios vienu ypu neišspręs joks planas. Tačiau, jos žodžiais, tam tikros priemonės, kurias ministerija jau įgyvendina, rezultatų duoda – nors kol kas ne tiek, kad jų pakaktų aprūpinti visas šalies mokyklas vienodai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek mokytojų trūksta Lietuvos mokyklose prieš naujus mokslo metus?
Lietuvos mokyklose šiuo metu trūksta 250 mokytojų, o daugiausia stinga ne visu etatu dirbančių pedagogų. Per pastaruosius metus trūkstamų mokytojų skaičius sumažėjo daugiau nei du kartus, nes praėjusį rugpjūtį jų trūko apie 650.
Kurių dalykų mokytojų trūksta labiausiai ir kokios tam priežastys?
Šalyje labiausiai trūksta matematikos, užsienio kalbų, lietuvių kalbos, chemijos ir fizikos mokytojų. Šią problemą aštrina demografiniai veiksniai ir pedagogų senėjimas, kadangi 2025 metais 55 metų ir vyresni mokytojai sudarė 45 procentus visų pedagogų.
Kokios pagalbos priemonės ir naujovės laukia mokytojų bei mokyklų nuo rugsėjo?
Nuo spalio 1 dienos pradės veikti pirmoji Lietuvoje mokytojų psichologinės ir teisinės pagalbos linija, o mokyklose įvedama griežta smurto ir patyčių prevencija su informaciniais ženklais koridoriuose. Taip pat visos mokyklos privalo iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos nusistatyti savo mokinių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką.
