25 milijonai eurų. Tiek jau investuota į vieną vienintelį lėktuvų priežiūros centrą Šiauliuose. O virš šios sumos kabo klausimas, į kurį niekas – nei kariuomenė, nei ministerija, nei savivaldybė – kol kas neturi aiškaus atsakymo: ar po 2027 metų kovo civiliniai lėktuvai apskritai galės čia nusileisti.
„GetJet Airlines” neseniai gavo raštišką atsakymą iš Krašto apsaugos ministerijos. Atsakymas nenuteikė optimistiškai.
Kodėl kariuomenė sako „ne” terminalo sutarties pratęsimui
Formuluotė iš ministerijos rašto buvo tiksli ir nepalikanti erdvės interpretacijoms: Lietuvos kariuomenė neturi galimybės svarstyti terminalo nuomos sutarties pratęsimo klausimo, nes terminalo pastatas yra būtinas Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazės operaciniams poreikiams užtikrinti.
Trumpiau nebūna: pastatas, kuriame šiandien registruojasi civiliai keleiviai, oficialiai priklauso kariuomenei, ir kariuomenei jo reikia sau.
Konkreti data, nuo kurios sutartis nebebus pratęsiama – 2027 metų kovas. Krašto apsaugos ministerija BNS jau anksčiau patvirtino šį sprendimą, paaiškindama priežastį: pastatas įtrauktas į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės plėtros planus ir bus reikalingas tiek Lietuvos kariuomenės, tiek NATO sąjungininkų poreikiams.
Kodėl tai nėra vien nuomos sutarties klausimas
Čia glūdi esminis dalykas, kurį verta suprasti prieš vertinant visą situaciją. Neturėdamas terminalo, Šiaulių oro uostas praras tarptautinio oro uosto statusą. Tai nėra biurokratinė smulkmena – tarptautinis statusas yra būtina sąlyga bet kokiems reguliariems komerciniams skrydžiams, muitinės ir pasienio kontrolės procedūroms bei tarptautinei aviacijos veiklai apskritai.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Seime, per Vyriausybės valandą, paaiškino, kodėl situacija yra dar sudėtingesnė, nei vien terminalo pastato klausimas. „Norint, kad turėtume NATO standartus atitinkančią karinę bazę, civilių ten negali būti. Tiesiog negali,” – teigė ministras.
Jo argumentacija apėmė ir techninę, ir finansinę dimensiją vienu metu. „Jeigu norime turėti tokią bazę, turime investuoti papildomus šimtus milijonų. Nusileidimo takų rekonstrukcijos vyktų minimum turbūt dvejus metus. Tai fiziškai net negalės atskristi civiliniai orlaiviai, kadangi iš tos bazės pagalbiniu taku kils tik NATO naikintuvai, tik kariniai orlaiviai, tai jau net ir techniškai neįmanoma išpildyti verslo poreikių,” – kalbėjo Kaunas.
Tai reiškia dvigubą kliūtį civiliniams skrydžiams: pirma, terminalo pastatas atitenka kariuomenei; antra, net jeigu terminalo problema būtų išspręsta atskirai, pagrindinio tako rekonstrukcija – dviejų metų trukmės projektas – laikinai apskritai padarytų civilinius skrydžius fiziškai neįmanomus, nes vienintelis likęs takas būtų skirtas išimtinai kariniams orlaiviams.
Kas jau prarasta ir kas dar statoma
Situacijos paradoksas tas, kad kol vyksta ši institucinė nežinomybė, privatus verslas Šiauliuose toliau investuoja realius pinigus. 2023 metais iškilmingai atidarytas privačios įmonės pastatytas ir įrengtas orlaivių remonto centras. UAB „Aviatic MRO” ir „GetJet Group” atstovai patvirtino, kad į lėktuvų priežiūros ir remonto (MRO) bazę Šiauliuose jau investuota daugiau nei 25 milijonai eurų, o ateityje planuojama investicijas didinti dar bent kelis kartus.
Kartu su privačiomis investicijomis, Šiaulių miesto savivaldybė taip pat įdėjo nemažai lėšų – atnaujino oro uosto peroną ir takus. Savivaldybės valdoma įmonė „Šiaulių oro uostas”, aptarnaujanti privačių investuotojų orlaivius, jau kelintus metus veikia nuostolingai.
Aritmetika, kurią pastebi vietos žiniasklaida, nėra maloni: dešimtys milijonų eurų, investuotų oro uoste tiek privačių investuotojų, tiek Šiaulių miesto savivaldybės, gali nueiti perniek, jei civilinė veikla bus sustabdyta ar apribota.
Kaip reaguoja Šiaulių savivaldybė
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas nesėdi rankų sudėjęs. Balandžio mėnesį jis oficialiu raštu kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas priimti aiškius sprendimus dėl oro uosto ateities. Šis kreipimasis paskatino pirmąjį rimtą darbinį susitikimą, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, Lietuvos kariuomenės, savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas” ir pačios savivaldybės atstovai.
Meras suformulavo tris konkrečius prašymus Vyriausybei. Pirma, pratęsti dabartinio terminalo panaudos sutartį bent iki 2029 metų, kol bus rasti tvaresni ilgalaikiai sprendimai. Antra, priimti Vyriausybės nutarimą, garantuojantį ilgalaikį civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste. Trečia – ir tai detalė, kurią lengva praleisti pro akis, bet kuri turi tiesioginę finansinę reikšmę savivaldybės įmonei – peržiūrėti infrastruktūros nuomos apmokestinimo tvarką, kad savivaldybės įmonė nebankrutuotų dėl mokesčių už valstybės turtą, kurį pati savivaldybė ir atnaujino.
Vieno sakinio Visocko pozicija apibendrina visą konfliktą: „Valstybė neturi kovoti su valstybe. Savivaldybė, ministerijos ir kariuomenė turi tarpusavyje bendradarbiauti, o ne trukdyti.”
Kur situacija stovi šiuo metu
Krašto apsaugos viceministras, klausiamas, kaip ateityje civilinis oro uostas galės veikti šalia karinio, atvirai pripažino dar neturintis atsakymo. Ministerija šiuo metu atlieka su Tarptautinio Šiaulių oro uosto statusu susijusių aplinkybių vertinimą, tačiau šis procesas dar nebaigtas, o galutinis sprendimas nepriimtas.
Yra ir viena detalė, kuri gali suteikti bent minimalų nusiraminimą verslui ir savivaldybei: ministerija pabrėžia, kad galimas oro uosto statuso pakeitimas savaime nereiškia privačios infrastruktūros perėmimo Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkių reikmėms. Kitaip tariant – net jei terminalo klausimas bus išspręstas kariuomenės naudai, tai automatiškai nereiškia, kad visa privati infrastruktūra – tas pats 25 milijonų eurų remonto centras – bus nusavinta ar priverstinai perimta.
Ministras Kaunas taip pat pridūrė vieną platesnį argumentą, kuris skamba kaip potenciali paguoda, bet ne konkretus sprendimas: Lietuvoje yra pakankamai oro uostų, kuriuose galima suderinti tiek civilinę veiklą, tiek pusiau karinę. Tai reiškia, kad, ministro požiūriu, Šiauliai galėtų netekti civilinio statuso, o keleiviai ir verslas galėtų persiorientuoti į kitus šalies oro uostus.
Kodėl tai daugiau nei vietinė problema
Šiaulių oro uosto atvejis atspindi platesnę įtampą, kylančią visoje Lietuvoje – ir, tiesą sakant, visame Baltijos regione – tarp sparčiai augančių gynybos poreikių ir civilinės ekonomikos plėtros. NATO standartus atitinkanti karinė bazė reikalauja išskirtinio, nedalinamo naudojimo – o tai tiesiogiai konfliktuoja su savivaldybių ir verslo interesais išlaikyti dvigubos paskirties infrastruktūrą, leidžiančią ir kariams, ir civiliams naudotis ta pačia vieta.
Kol Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybė ieško kompromiso, verslas ir toliau investuoja, rizikuodamas milijonais eurų, o Šiaulių gyventojai ir regiono aviacijos sektorius lieka neapibrėžtoje situacijoje – be aiškaus atsakymo, ar po pusantrų metų jų miesto oro uostas apskritai tebeturės tarptautinį statusą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar po 2027 metų civiliniai lėktuvai galės nusileisti Šiaulių oro uoste?
Klaustukas dėl civilinių skrydžių ateities Šiauliuose kabo todėl, kad terminalo pastatas yra būtinas Lietuvos kariuomenės aviacijos bazės operaciniams poreikiams užtikrinti. Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad nuomos sutartis nebus pratęsiama po 2027 metų kovo, nes pastatas įtrauktas į karinių oro pajėgų plėtros planus.
Kiek pinigų privatus verslas ir savivaldybė jau investavo Šiaulių oro uoste?
Privatūs investuotojai į lėktuvų priežiūros ir remonto bazę Šiauliuose jau investavo daugiau nei 25 milijonus eurų, o ateityje šias investicijas planuoja didinti dar kelis kartus. Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybė taip pat skyrė lėšų oro uosto peronui bei takams atnaujinti, tačiau dėl kilusios įtampos visi šie pinigai gali nueiti perniek.
Ką siūlo Šiaulių meras Artūras Visockas sprendžiant oro uosto krizę?
Šiaulių meras kreipėsi į Vyriausybę prašydamas priimti aiškius sprendimus dėl oro uosto ateities ir suformulavo tris konkrečius prašymus. Jis siūlo pratęsti dabartinio terminalo panaudos sutartį bent iki 2029 metų, priimti Vyriausybės nutarimą dėl ilgalaikio civilinės veiklos tęstinumui užtikrinti bei peržiūrėti infrastruktūros nuomos apmokestinimo tvarką.
