Dar spalį „airBaltic“ džiaugsmingai skelbė bazuosianti Vilniuje trečią orlaivį ir atidaranti naują maršrutą iš Kauno. Dabar, praėjus vos keliems mėnesiams, ta pati bendrovė kalba apie flotilės mažinimą daugiau nei perpus. Kontrastas tarp tų dviejų pranešimų – geriausias įrodymas, kaip greitai aviacijos versle optimizmas gali virsti krizės valdymu.
„airBaltic“ generalinis direktorius, suomis Erno Hildénas, pareigas perėmęs praėjusių metų gruodžio 1 dieną iš daugiau nei dešimtmetį bendrovei vadovavusio Martino Gauso, dabar kalba jau kita kalba. Finansinė situacija, jo žodžiais, diktuoja sąlygas, prie kurių turės prisitaikyti tiek pati aviakompanija, tiek jos klientai. Didžiausias pokytis – flotilės dydis. Užuot siekusi išlaikyti turimų orlaivių skaičių, bendrovė per artimiausius penkerius metus kelia tikslą flotilę sumažinti iki maždaug keturiasdešimties lėktuvų. Tai reiškia daugiau nei perpus mažesnę flotilę, palyginti su dabartine.
Kodėl taip atsitiko
Skaičiai už šio sprendimo nėra paslaptis, tik nemalonūs. Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s” neseniai sumažino „airBaltic” kredito reitingą nuo CCC+ iki CCC- – tai lygis, kuris rinkose paprastai signalizuoja apie rimtą įsipareigojimų nevykdymo riziką. Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovė patyrė 70 mln. eurų nuostolį, o antrojo ketvirčio rezultatai kol kas dar neatskleisti. Karas Irane pakėlė degalų kainas, ir tai tapo dar vienu smūgiu jau ir taip įtemptai finansinei padėčiai. Per pastaruosius penkerius metus, išskyrus 2023-uosius, aviakompanija dirbo nuostolingai – tai reiškia, kad pelningumas jai buvo greičiau išimtis nei taisyklė.
Vienas investuotojas, kalbėdamas LRT.lt, situaciją apibūdino atvirai: rizikos tikrai didelės, o vertinant obligacijas reikia gerai suprasti, kad tai valstybinė įmonė, todėl politinis dėmuo yra didelis – klausimas, ar valstybė įsikiš ir suteiks kapitalo injekciją, lieka atviras. Jeigu tai nebūtų valstybinė bendrovė, jo teigimu, kredito reitingas būtų dar prastesnis. Toks pastebėjimas savaime daug pasako – rinka „airBaltic” iš esmės vertina ne kaip savarankišką verslą, o kaip Latvijos valstybės politinį įsipareigojimą, kurio kaina auga.
Latvijos valstybei šiuo metu priklauso beveik visa bendrovė – 97,97 proc. akcijų. Dar pernai buvo paskelbta apie planus per pirminį viešą akcijų platinimą (IPO) valstybės dalį sumažinti iki 25 proc. ir vienos akcijos, lygiagrečiai derantis su vadinamuoju strateginiu investuotoju, kurio tapatybė iki šiol neskelbiama. Kitaip tariant, Ryga jau seniai ieško būdo, kaip atsikratyti dalies naštos – tik krizė šį ieškojimą pavertė dar skubesnį.
Ką konkrečiai praranda Lietuva
Flotilės mažinimas automatiškai reiškia mažiau krypčių ir rečiau skraidančius lėktuvus. „airBaltic” jau paskelbė, kad žiemą neliks tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Berlyną ir Jungtinius Arabų Emyratus, o iš Palangos – į Tenerifę. Vilniaus–Tenerifės kryptimi bendrovė, LTOU duomenimis, toliau skraidins, tačiau Palangos keleiviams teks ieškoti alternatyvų per kitus oro uostus.
Prarastas kryptis pažada perimti kiti vežėjai. Maršrutą Vilnius–Berlynas aptarnaus „Wizz Air”, į Dubajų skraidys „Flydubai”. Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat tikisi, kad dalį rinkos perims „LOT” ir „Finnair” – tai realu, atsižvelgiant į tai, kad abi bendrovės jau turi stiprią prieigą prie savo šalių tinklo hub’ų Varšuvoje ir Helsinkyje. Tačiau viena detalė lieka svarbiausia: tiesioginis susisiekimas su Briuseliu, kurį šiuo metu užtikrina „Brussels Airlines”, ir toliau bus prioritetas, kurio Lietuva praktiškai negali sau leisti prarasti – ypač turint galvoje, kas laukia po metų.
Kodėl laikas ypač nepatogus
Čia slypi tikroji šios istorijos įtampa. 2027 metų sausio–birželio mėnesiais Lietuva antrą kartą savo istorijoje pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Per pusmetį Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose numatoma priimti šimtus aukšto lygio renginių, kuriuose gali apsilankyti iki 30 tūkst. oficialių delegatų. Užsienio reikalų ministerija jau seniai dirba prie pasirengimo veiksmų plano, o tarp pirmininkavimo prioritetinių sričių – saugumas ir gynyba, parama Ukrainai, migracijos valdymas ir dar keliolika kitų klausimų, kuriems spręsti reikės nuolatinio, patikimo diplomatų, ministrų ir ekspertų srauto tarp Vilniaus ir Briuselio bei kitų Europos sostinių.
Būtent tokiu metu, kai šalies oro susisiekimo patikimumas taps tarptautinės reputacijos dalimi, pagrindinis regiono vežėjas praneša apie istorinį susitraukimą. Sutapimas nepalankus, bet ne atsitiktinis – „airBaltic” finansinės problemos kaupėsi metų metus, o pirmininkavimo data buvo žinoma dar nuo 2016-ųjų ES Tarybos sprendimo. Vienas dalykas planuotas dešimtmetį iš anksto, kitas – žlugęs per kelis paskutinius ketvirčius. Dabar abu šie laiko grafikai susikirto pačiu nepatogiausiu momentu.
Kaip į tai reaguoja Lietuvos institucijos
Laikinoji Lietuvos oro uostų vadovė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė LRT laidai „Panorama” sakė, kad dabar matomas būsimas skrydžių tvarkaraštis turėtų atitikti lūkesčius. Ji pabrėžė, kad svarbiausias tiesioginis susisiekimas – su Briuseliu, bet svarbu ir kitos, tiek artimesnės, tiek nutolusios Europos sostinės, taip pat geras susisiekimas su pagrindiniais jungiamaisiais oro uostais žemyne. Formuluotė atsargi, diplomatiška – tokia, kokią ir tikimasi išgirsti iš institucijos, kuri viešai nenori nei sukelti panikos, nei pernelyg nuvertinti rizikos.
Premjeras patvirtino, kad kol kas galimybė valstybei įsigyti „airBaltic” akcijų nesvarstoma. Tai įdomu, nes tokia idėja Lietuvoje buvo diskutuota jau anksčiau, o pats naujasis „airBaltic” vadovas E. Hildénas viešai yra sakęs, kad Latvijos politikai palankiai žiūrėtų, jei Lietuva nuspręstų įsigyti dalį aviakompanijos. Kitaip tariant, pasiūlymas ant stalo guli, bet Vilnius kol kas nesiskuba jo priimti – bent jau viešai. Detalės, kaip žadama, gali paaiškėti Lietuvos ir Latvijos premjerams susitikus.
Verta prisiminti ir tai, kaip skambėjo „airBaltic” retorika vos prieš pusmetį. Spalį bendrovė viešai skelbė, kad, kai kiti vežėjai regione mažina veiklą, „airBaltic” eina priešinga kryptimi – stiprina pozicijas visuose trijuose Lietuvos oro uostuose, Vilniuje bazuoja trečią orlaivį, atidaro naują Kauno–Rygos maršrutą, pažadėdama keliautojams iš Kauno patogią prieigą prie daugiau nei 80 miestų per Rygos oro uostą. Tinklo valdymo viceprezidentas tuomet tvirtino, kad bendrovė „ketina čia likti”. Šešiems mėnesiams praėjus, tas pats „čia likimas” jau reiškia flotilės mažinimą daugiau nei perpus. Retorika apie plėtrą ir realybė apie susitraukimą retai kada susiduria taip greitai ir taip akivaizdžiai.
Naujasis vadovas žada – bet su išlyga
E. Hildénas interviu LRT.lt sakė norintis didinti bendrovės buvimą Lietuvoje, ypač Vilniuje – tai vienas iš „airBaltic” strateginių tikslų, siekiant tapti pasirinkimu numeris vienas visose trijose Baltijos šalyse. Tačiau kiekvienas jo sakinys apie plėtrą lydimas to paties refreno: sprendimai dėl maršrutų tinklo bus priimami pirmiausia atsižvelgiant į pelningumą. Tai reiškia, kad bet koks pažadas dėl naujų krypčių iš Lietuvos oro uostų liks sąlyginis, priklausomai nuo to, ar konkretus maršrutas atneša pinigų, o ne nuo simbolinių gestų regiono partneriams.
Vadovas taip pat patikino, kad problema su „Pratt & Whitney” varikliais, kuri anksčiau vertė bendrovę nuomotis papildomus orlaivius iš kitų vežėjų, jau išspręsta, o šią vasarą papildomos nuomos „airBaltic” neplanuoja. Tai bent viena gera žinia tarp visų kitų – techninė problema, kėlusi papildomas išlaidas praeityje, nebekartos savo poveikio šio sezono biudžetui.
Ką tai reiškia paprastam keleiviui
Nuošaliai nuo korporatyvinės retorikos ir valstybinių derybų lieka paprastas klausimas – ką tai reiškia žmogui, perkančiam bilietą iš Vilniaus ar Palangos. Trumpuoju laikotarpiu – tikriausiai nedaug kas pasikeis, nes tiek Lietuvos institucijos, tiek pati „airBaltic” žada, kad esamos kryptys bus perimtos kitų vežėjų arba išliks pačios bendrovės tinkle. Ilguoju laikotarpiu vaizdas neaiškesnis. Jeigu flotilė iš tikrųjų sumažės daugiau nei perpus per penkerius metus, tai neišvengiamai reikš mažesnę konkurenciją tarp krypčių, kuriose „airBaltic” šiuo metu yra vienintelis arba dominuojantis vežėjas, ypač Rygos hub’o kryptimi, kuria naudojasi didelė dalis Lietuvos keleivių, keliaujančių į tolimesnius Europos, Skandinavijos ar Artimųjų Rytų miestus per persėdimą.
Mažesnė konkurencija paprastai reiškia vieną dalyką – kainas. Kol „Wizz Air”, „Ryanair”, „LOT” ir „Finnair” konkuruoja dėl tų pačių keleivių, kainos regione išlieka palyginti prieinamos. Jeigu vienas iš stambiausių žaidėjų susitraukia perpus, likusiems vežėjams atsiranda mažiau paskatų agresyviai konkuruoti kainomis konkrečiomis kryptimis, kur jie liks praktiškai vieninteliai.
Kas laukia toliau
„airBaltic” ateitis šiuo metu priklauso nuo trijų lygiagrečiai vykstančių procesų: IPO, kurio metu Latvijos valstybės dalis turėtų sumažėti nuo beveik 98 iki 25 proc. ir vienos akcijos; strateginio investuotojo paieškos, kurio tapatybė kol kas lieka paslaptis; ir vidinės restruktūrizacijos, kurios dalis yra ir flotilės mažinimas. Kiekvienas šių trijų procesų gali užtrukti mėnesius, o jų baigtis tiesiogiai nulems, kokį oro susisiekimą Lietuva turės artėjant savo ES Tarybos pirmininkavimo pusmečiui.
Kol kas Lietuvos pusė laikosi pozicijos, kad rimtos grėsmės susisiekimui nėra – kryptys bus perimtos, tvarkaraštis turėtų atitikti lūkesčius. Bet reikia pripažinti sąžiningai: tokie pareiškimai remiasi prielaida, kad kiti vežėjai iš tikrųjų atvyks ir pasiliks, o ne tik laikinai užpildys tuščią vietą. „airBaltic” istorija su Lietuva per pastarąjį pusmetį jau įrodė, kad pažadai apie plėtrą gali virsti pažadais apie susitraukimą greičiau, nei spėjame juos patikėti popieriuje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl airBaltic mažina savo lėktuvų flotilę ir susiduria su finansiniais sunkumais?
Bendrovė mažina flotilę dėl prastėjančios finansinės situacijos, kurią lėmė nuostolingas darbas, sumažintas kredito reitingas ir išaugusios degalų kainos po karo Irane. Per pastaruosius penkerius metus pelningumas aviakompanijai buvo išimtis, o pirmąjį šių metų ketvirtį ji patyrė 70 milijonų eurų nuostolį.
Kokius skrydžius iš Lietuvos oro uostų atšaukia airBaltic?
Aviakompanija žiemos sezonui atšaukia tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Berlyną bei Jungtinius Arabų Emyratus ir iš Palangos į Tenerifę. Visgi skrydžiai iš Vilniaus į Tenerifę bus išlaikyti, o prarastas kryptis turėtų perimti kiti oro vežėjai.
Ar Lietuvos valstybė planuoja įsigyti airBaltic akcijų?
Premjeras patvirtino, kad kol kas galimybė Lietuvos valstybei įsigyti airBaltic akcijų nesvarstoma. Nors naujasis aviakompanijos vadovas užsiminė, kad Latvijos politikai palankiai žiūrėtų į tokią galimybę, Vilnius kol kas nesiskuba priimti šio pasiūlymo.
