Aplinkos ministerija primena: draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą didžiuosiuose miestuose ir kurortuose

Aplinkos ministerija, artėjant šildymo sezonui, priminė, kad nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose buityje draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą ir durpes. Ribojimas taikomas šildymui ir maisto gamybai. Ministerijos pranešimas paskelbtas 2026 m. rugsėjo 25 d. 8.59 val.

Draudimas galioja šešiuose miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ir daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Jis taip pat taikomas keturiose kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse – Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje. Aplinkos ministerija nurodo, kad šiuo reikalavimu siekiama mažinti pavojingą vietinę oro taršą ir apsaugoti gyventojų sveikatą.

Draudimas įsigaliojo gegužės pradžioje

Kietojo iškastinio kuro deginimo buityje ribojimas oficialiai įsigaliojo 2026 m. gegužės 1 d. Jo teisinį pagrindą sudarė Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisos, kurias Seimas priėmė 2024 m. gegužės 16 d. Taigi rugsėjo 25 d. paskelbtas Aplinkos ministerijos pranešimas nėra naujas sprendimas ar planuojamas pakeitimas – ministerija primena apie jau galiojantį reikalavimą prieš prasidedant intensyvesniam šildymo laikotarpiui.

Draudžiamos trys kuro rūšys: akmens anglis, lignitas ir durpės. Reikalavimas apima jų naudojimą buityje tiek patalpoms šildyti, tiek maistui gaminti. Teritorijų sąrašas nustatytas pagal du kriterijus: miestų gyventojų skaičių ir kurorto statusą. Miestuose riba yra 50 tūkst. ir daugiau gyventojų, o Birštonui, Druskininkams, Neringai bei Palangai draudimas taikomas dėl jų kurorto statuso.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės duomenimis, iki draudimo įsigaliojimo akmens anglis arba durpes šildymui naudojo apie 2–3 proc. iš daugiau kaip pusės milijono individualiai besišildančių Lietuvos namų ūkių. Šis įvertis apibūdina kuro naudojimą šalyje iki gegužės 1-osios, tačiau pranešime nepateikiamas atskiras tokių namų ūkių skaičius kiekviename iš šešių miestų ar keturių kurortų.

Už pažeidimus gali būti skiriamos baudos

Už draudimo pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gyventojui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 170 iki 1 170 eurų.

Aplinkos ministerijos pranešime pabrėžiama maksimali galima sankcija, tačiau faktinė atsakomybė priklauso nuo konkrečios situacijos ir taikomos administracinių nusižengimų tvarkos. Gyventojams svarbu atskirti, kad įspėjimas yra viena iš įstatyme numatytų galimybių, o baudos intervalas fiziniams asmenims prasideda nuo 60 eurų. Juridinių asmenų atsakingiems asmenims nustatytas atskiras, didesnis sankcijų intervalas.

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. draudimo laikymosi kontrolė ir administracinių nusižengimų tyrimas priskirti savivaldybių administracijų pareigūnams. Aplinkos apsaugos departamentas balandžio 29 d. informavo, kad gyventojai, pastebėję galimą kietojo iškastinio kuro deginimo pažeidimą, turi kreiptis į savo savivaldybę, o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.

Savivaldybių administracijų atstovai yra nurodę, kad atitinkamose teritorijose pažeidimus planuoja tikrinti vykdydami statinių naudojimo priežiūrą ir reagavimo į gyventojų pranešimus tvarka. Tai reiškia, kad kontrolė numatyta tiek atliekant priežiūros veiksmus, tiek gavus informaciją apie galimą pažeidimą. Aplinkos apsaugos departamento skelbtoje informacijoje aiškiai nurodyta kreipimosi kryptis: pranešimas dėl tokių atvejų teikiamas savivaldybei.

Ministerija sieja ribojimą su vietine oro tarša

Aplinkos ministerija draudimo tikslą sieja su pavojingos vietinės oro taršos mažinimu ir gyventojų sveikatos apsauga. Pateiktame kontekste nurodomi ir Vilniaus miesto savivaldybės 2023 m. birželio 11 d. skelbti duomenys apie skirtingų kuro rūšių taršą. Pagal juos, palyginti su mediena, degant akmens angliai į aplinką išsiskiria beveik 700 kartų daugiau sieros dioksido, 10 kartų daugiau sunkiųjų metalų ir du kartus daugiau toksiško azoto dioksido.

Šie skaičiai pateikiami lyginant akmens anglies ir medienos deginimą. Jie nėra atskiras 2026 m. oro kokybės matavimas konkrečiame mieste ar kurorte, tačiau paaiškina, kodėl ribojimas apima akmens anglį. Ministerijos priminime kartu su akmens anglimi nurodomi lignitas ir durpės – visos trys kuro rūšys įvardytos kaip kietasis iškastinis kuras, kurio negalima deginti nustatytose teritorijose.

Vilnius šioje srityje turėjo ir ankstesnį savivaldybės sprendimą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. nutarė nuo 2023 m. birželio uždrausti mieste kūrenti anglį ir durpes. Vis dėlto to sprendimo įgyvendinimas buvo atidėtas, kol Seimas priėmė atitinkamas nacionalinio lygmens įstatymo pataisas. Nacionalinis draudimas, apimantis šešis didmiesčius ir keturis kurortus, įsigaliojo 2026 m. gegužės 1 d.

Parama katilams keisti administruojama per Lietuvos energetikos agentūrą

Gyventojams, kurie atsisako neefektyvių iškastinio kuro katilų, valstybė numato finansinę paramą. Ją administruoja Lietuvos energetikos agentūra. Agentūros informacija nurodo, kad kompensacijos gali siekti iki 50 proc. tinkamų išlaidų, kai neefektyvus iškastinio kuro katilas keičiamas į atsinaujinantį šilumos siurblį arba 5 klasės biokuro katilą.

Parama nėra apibūdinama kaip automatinė išmoka visais katilo keitimo atvejais. Ji skiriama kompensuojant iki pusės tinkamomis pripažintų išlaidų, todėl svarbios tiek pasirinktos naujos šildymo sistemos rūšis, tiek išlaidų tinkamumas. Aplinkos ministerijos pranešime ši priemonė pateikiama kaip galimybė gyventojams atnaujinti šildymo sistemas ir atsisakyti taršesnių įrenginių.

Pagal 2021–2030 m. energetikos plėtros programos pažangos priemonę Nr. 03-001-06-05-01 iškastinio kuro katilams namų ūkiuose keisti iš viso numatyta 37,2 mln. eurų paramos lėšų. Tai programoje numatyta suma konkrečiai iškastinio kuro katilų keitimo krypčiai.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki 2026 m. balandžio 7 d. taršius katilus šalyje jau buvo pasikeitę 15 870 gyventojų. Išmokėta paramos suma siekė 52,29 mln. eurų. Agentūra pažymi, kad į šią išmokėtą sumą įtrauktos ir neefektyvių biomasės katilų keitimo priemonės, todėl šio rodiklio negalima laikyti vien iškastinio kuro katilų keitimo finansavimo suma.

Ką primena institucijos prieš šildymo sezoną

Aplinkos ministerijos rugsėjo 25 d. pranešimo esmė – šildymo sezonui besiruošiantys gyventojai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje neturi buityje naudoti akmens anglies, lignito ar durpių nei šildymui, nei maisto gamybai. Draudimas šiose vietovėse jau galioja nuo gegužės 1 d.

Už galimus pažeidimus atsako savivaldybių administracijų pareigūnai, o pranešimai apie juos taip pat turi būti teikiami savivaldybėms. Gyventojui gali grėsti įspėjimas arba 60–300 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – 170–1 170 eurų bauda.

Ministerijos skelbiama informacija remiasi Aplinkos ministerijos pranešimu „Aplinkos ministerija primena: draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą didžiuosiuose miestuose ir kurortuose“, Aplinkos apsaugos departamento informacija apie savivaldybių kontrolę bei Lietuvos energetikos agentūros duomenimis apie paramą ir katilų keitimą.

Šaltiniai

• Aplinkos ministerija primena: draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą didžiuosiuose miestuose ir kurortuose
• Aplinkos apsaugos departamentas – Informacija dėl savivaldybių kontrolės ir baudų
• Lietuvos energetikos agentūra – Katilų keitimo finansavimas ir statistika
• Vilniaus miesto savivaldybė – Informacija apie kuro taršą ir kompensavimo mechanizmus