„Kristalai” už dyką: kaip vienas pokalbis Telegram programėlėje vos nepavertė 17-metės narkotikų platintoja
Vienas pokalbis programėlėje, keli žodžiai apie amžių ir pažadas „nemokamų kristalų” – štai visas kelias, kurio prireikė, kad paauglė iš Vilniaus atsidurtų policijos akiratyje. Vilniaus apskrities policijos komisininkų sėkmingai užbaigta operacija atskleidė, kaip šiandien realiai atrodo narkotikų prekyba internete – ir kaip lengvai į ją gali įsivelti net nepilnamečiai, patys to nė nesuprasdami.
Kaip viskas prasidėjo – ne gatvėje, o telefone
Istorija, kurią atskleidė Delfi žurnalistas Dainius Sinkevičius, prasidėjo ne tamsioje gatvelėje ar apleistoje laiptinėje, o paprasčiausiame pokalbyje socialinėje platformoje „Telegram”. Vilniuje gyvenantis, jau ne kartą teistas Ukrainos pilietis, prisidengęs anonimiškumu, kurį suteikia programėlė, ieškojo žmonių, sutinkančių už jį platinti draudžiamas medžiagas – mainais siūlydamas ne pinigus, o pačias medžiagas.
Su vienu tokiu asmeniu prieš maždaug savaitę susipažino ir tuomet dar 17 metų sulaukusi mergina. Pokalbis, pasak tyrimo duomenų, prasidėjo kaip įprastas bendravimas, tačiau greitai pasisuko kita linkme – vyras atskleidė, kad prekiauja narkotinėmis medžiagomis, ir pasiūlė jai įsigyti. Svarbu tai, kad, pasak pačios merginos parodymų, vyras iš pat pradžių žinojo jos amžių – ji pati buvo jam pasakiusi, kad yra nepilnametė.
Kai smalsumas kainuoja laisvę
Paauglė sutiko – tikėjosi nemokamai gauti taip vadinamų „kristalų”. Ir gavo: medžiagas jai tiesiog iš balkono numetė žmogus, kurio ji anksčiau gyvai nebuvo mačiusi. Tačiau išbandyti jų nespėjo – policijos pareigūnai, jau kurį laiką sekę platintoją, mergina sulaikė beveik iš karto, jai einant į kavinę susitikti su draugais.
Pareigūnai toliau stebėjo ir patį vyrą – dar apie valandą, kol šis kitame daugiabutyje perdavė medžiagas jau kitam „klientui”. Tuomet nuspręsta nebelaukti ir jį sulaikyti. Kratos metu pas vyrą rasta įvairių draudžiamų medžiagų.
Ne šiaip pirkėja – potenciali platintoja
Tyrimo metu paaiškėjo detalė, kuri situaciją padarė dar rimtesnę: pareigūnų patikrinti merginos ir ją sulaikyto vyro susirašinėjimai atskleidė, kad paauglė pati siūlėsi ateityje ieškoti klientų ir platinti medžiagas toliau – arba atvesdama pirkėjus tiesiai pas platintoją, arba pati jiems pristatydama „prekę”. Šio fakto ji ir pati neneigė apklausos metu.
Tokia schema – kai už narkotikų platinimą atsilyginama ne pinigais, o pačiomis medžiagomis – tyrėjams jau anksčiau buvo žinoma. Žinia apie panašius „pasiūlymus” tarp pirkėjų sklinda greitai, tačiau retas ryžtasi tapti platintoju, nes už tai numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė – ir šiuo atveju ta atsakomybė sulaikytajam vyrui pasirodė esanti reali.
Kaltinamojo versija, kurios teismas nepatikėjo
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras savo kaltę dėl narkotikų platinimo pripažino, tačiau bandė teisintis – esą veikė ne savo noru. Jis teigė maždaug prieš pusantrų metų pasiskolinęs pinigų, kurių negalėjo grąžinti, ir dėl to buvęs priverstas prekiauti narkotikais fizinio smurto bei grasinimų, nukreiptų prieš jį patį ir jo merginą, akivaizdoje. Vis dėlto į teisėsaugą dėl šių grasinimų jis niekada nesikreipė.
Teismas šia versija nepatikėjo. Ištyrus visus bylos duomenis, jokių patikimų įrodymų apie neteisėtą, prievartinį poveikį vyrui nustatyta nebuvo – net ir tie asmenys bei adresai, kuriuos jis pats nurodė ikiteisminio tyrimo metu, patikrinus nepatvirtino jo pasakojimo. Vyras buvo suimtas, nuogąstaujant, kad gali pabėgti iš Lietuvos, o galiausiai jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nepilnametė, gavusi narkotikų nemokamai, bet nespėjusi jų nei suvartoti, nei realiai platinti, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista – teismas šį incidentą įvertino kaip labiau atsitiktinį, jaunatviško nerūpestingumo nulemtą poelgį, o ne apgalvotą nusikalstamą kelią.
Platesnis vaizdas: kodėl tai ne pavienis atvejis
Ši istorija – toli gražu ne izoliuotas incidentas. Lietuvoje su narkotikais susijusių nusikaltimų pernai užregistruota daugiausia per visą dešimtmetį, o šiais metais jų skaičius išaugo dar apie 13 procentų – policija šiuo metu tiria beveik tris tūkstančius tokių ikiteisminių tyrimų. Prekyba iš kiemų ir laiptinių sparčiai persikelia į telefonus: per „Telegram” ir panašias platformas narkotikų šiandien gali gauti praktiškai bet kas, įskaitant nepilnamečius, o mokėjimai dažnai vykdomi kriptovaliuta, dar labiau apsunkinant atsekamumą.
Nerimą kelia ir tai, kokios medžiagos patenka į rinką – daugėja sintetinių narkotikų, kurių tikslios sudėties dažnai nežino net patys vartotojai, o Europos duomenimis, Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal fentanilio – itin pavojingo sintetinio opioido – aptikimą švirkštuose. Statistika apie jauniausius vartotojus taip pat neguodžianti: apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atvejų tarp nepilnamečių skaičius kasmet auga, o narkotikus bent kartą gyvenime išbandžiusio 15–29 metų jaunimo dalis per pastarąjį dešimtmetį pastebimai išaugo.
Kodėl ši istorija svarbi kiekvienai šeimai
Ši istorija svarbi ne todėl, kad joje slypi kažkas išskirtinio – priešingai, būtent todėl, kad tokia schema šiandien yra pasiekiama praktiškai bet kuriam paaugliui, turinčiam išmanųjį telefoną ir „Telegram” paskyrą. Nereikia ieškoti prekeivio gatvėje ar pažinti „tinkamų” žmonių – užtenka vieno atsitiktinio pokalbio internete, kuriame smalsumas ir noras gauti ką nors nemokamai gali per kelias dienas peraugti į baudžiamosios bylos dalį.
Ši istorija taip pat primena, kad paaugliai, patekę į tokias situacijas, ne visada supranta, kiek toli jau yra nužengę – merginos sprendimas pasisiūlyti tapti platintoja, teismo vertinimu, buvo labiau nerūpestingumo, o ne apgalvoto nusikalstamo ketinimo rezultatas. Tai nereiškia, kad pasekmių nebūna – tiesiog šįkart paaugliui buvo suteikta antra galimybė, kurios kitą kartą gali ir nebūti.
Straipsnis parengtas remiantis Delfi paskelbta informacija (autorius Dainius Sinkevičius) bei papildyta viešai skelbiamais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir kitų šaltinių statistiniais duomenimis.
