Klausyk NNP.LT
Trečiadienį, rugsėjo 30-ąją, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyksta NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos pristatymas. Į renginį susirenka NATO sąjungininkų oro pajėgų vadaviečių, Lietuvos kariuomenės bei Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgų atstovai. Lietuvos gyventojams tai svarbu ne vien kaip karinis susitikimas: Šiauliuose pristatoma sistema siejama su jau pasikeitusia Baltijos oro erdvės apsaugos tvarka, kuriai dabar keliama platesnė užduotis – ne tik atpažinti ir palydėti orlaivius, bet ir stiprinti reagavimą į konkrečias grėsmes ore.
Pristatymas rengiamas praėjus keliems mėnesiams po esminio NATO sprendimo Baltijos šalyse. 2026 metų liepą Aljansas nutarė iki tol vykdytą oro policijos misiją transformuoti į oro gynybos misiją, o oficialus perėjimas prie naujo režimo įvyko rugpjūtį. Tai reiškia pasikeitusį veikimo rėmą visam regionui – Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Šiaulių bazė, nuo kurios sąjungininkų naikintuvai vykdo Baltijos oro erdvės užduotis, šiame pokytyje išlaiko centrinę vietą, todėl integruotos gynybos pristatymas čia tampa praktine naujos misijos dalimi.
Oro policijos ir oro gynybos sąvokos apibūdina skirtingą užduoties apimtį. Oro policija Baltijos šalyse ilgą laiką buvo paremta sąjungininkų naikintuvų budėjimu, oro erdvės stebėjimu bei reagavimu į jos pažeidimus ar neatpažintus skrydžius. Naujasis oro gynybos režimas šią misiją įtraukia į platesnę integruotos NATO sistemos logiką, kur svarbūs ne tik naikintuvai, bet ir antžeminės gynybos priemonės, vadavietės bei skirtingų šalių pajėgų koordinavimas. Rugsėjo 30 dienos renginys Šiauliuose skirtas būtent šiam bendram oro ir priešraketinės gynybos paveikslui.
Šiuo metu NATO oro gynybos užduotis Lietuvoje vykdo Italijos karinių pajėgų kontingentas, kurį sudaro maždaug 200 karių ir naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Italijos pajėgos funkcijas perėmė 2026 metų liepos 31 dieną, taigi iki rugsėjo pabaigos jos Šiaulių bazėje jau buvo tarnyboje beveik du mėnesius. Ši rotacija yra pirmoji, veikianti naujoje misijos aplinkoje po NATO sprendimo keisti Baltijos šalių oro erdvės apsaugos modelį. Kontingento naikintuvai yra matomiausia oro gynybos dalis, tačiau pristatymo tema apima ir platesnį pajėgumų tinklą.
Italijos karių veikla rugsėjį įgijo ir labai konkretų saugumo matmenį. Mėnesio viduryje Šiauliuose dislokuoti italų kariai naikintuvu Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskridusį bepilotį orlaivį. Šis atvejis parodė, kad oro erdvės stebėjimas nėra vien mokomasis ar ceremoninis uždavinys. Incidentas vyko prie strateginės energetikos infrastruktūros – Kruonio HAE – ir tapo praktiniu pavyzdžiu, kodėl oro gynybos sistema turi gebėti reaguoti ne tik į tradicinius pilotuojamus orlaivius, bet ir į mažesnius bepiločius taikinius.
Baltijos šalių oro erdvės apsauga sąjungininkų pajėgomis tęsiasi nuo 2004 metų kovo 29 dienos, kai Lietuva tapo NATO nare. Nuo tos datos NATO valstybės periodiškai siunčia savo karius ir naikintuvus saugoti regiono oro erdvės, nes Lietuva, Latvija ir Estija neturi nuolatinių naikintuvų, kurie savarankiškai vykdytų tokią misiją. Per daugiau nei 22 metus Šiaulių aviacijos bazė tapo nuolatine sąjungininkų rotacijų vieta. Dabar vykstantis perėjimas nuo oro policijos prie oro gynybos misijos šios istorijos nenutraukia, bet pakeičia jos turinį ir užduočių spektrą.
Iki dabartinės Italijos rotacijos, nuo 2026 metų kovo iki liepos, Baltijos oro erdvę saugojo Prancūzijos ir Rumunijos kontingentai. Prancūzija buvo atsiuntusi keturis naikintuvus „Rafale“ ir 110 karių, o Rumunija – šešis F-16 bei 100 karių. Iš viso tai sudarė dešimt naikintuvų ir apie 210 karių dviejų šalių pajėgas. Italijos kontingentas, perėmęs funkcijas liepos 31-ąją, pakeitė šią ankstesnę sudėtį. Tokios rotacijos leidžia skirtingoms NATO narėms dalytis Baltijos regiono gynybos našta bei treniruoti pajėgų sąveiką Šiaulių bazėje.
Šiauliai jau anksčiau buvo vieta, kur NATO sąjungininkai pristatė ir dislokavo antžeminės oro gynybos pajėgumus. 2024 metų liepą bazėje vyko pratybos „Baltic Connection 24“, per kurias Nyderlandai Lietuvoje pirmą kartą dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Šis dislokavimas buvo svarbus dėl sistemos paskirties ir nuotolio – ji skirta oro bei raketinių grėsmių atgrasymui ir naikinti. 2026 metų rugsėjo pristatymas vyksta jau sukaupus tokių sąjungininkų rotacijų patirties, todėl Šiauliuose aptariama integracija remiasi ne vien naikintuvų budėjimu.
Dar vienas reikšmingas žingsnis buvo žengtas 2025 metų vasarį, kai NATO oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimui Lietuvoje dislokuota Italijos oro gynybos sistema „SAMP/T“. Ši sistema papildė sąjungininkų demonstruojamą ir rotuojamą gebėjimą prisidėti prie Lietuvos oro erdvės apsaugos ne vien orlaiviais. „Patriot“ dislokavimas 2024 metais ir „SAMP/T“ atvykimas 2025 metais rodo, kad Šiaulių bei visos Lietuvos oro gynybos kontekste jau buvo išbandyti skirtingi ilgiau ar trumpiau šalyje veikiantys sąjungininkų pajėgumai. Integruotos gynybos pristatymas šiuos elementus sieja į vieną sistemą.
Lietuva tuo pat metu stiprina ir savo nacionalinius pajėgumus. Lietuvos kariuomenė nuo 2020 metų naudoja vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS 3. 2026 metais baigiamas komplektuoti antrasis NASAMS baterijos komplektas, todėl šalies turimas pajėgumas plečiamas nuo pirmosios sistemos įsigijimo praėjus šešeriems metams. Nacionalinės sistemos ir sąjungininkų naikintuvų ar oro gynybos kompleksų sąveika yra svarbi integruotos gynybos dalis: NATO pajėgos saugo bendrą regiono oro erdvę, o Lietuvos kariuomenė stiprina galimybę veikti savo teritorijoje. Krašto apsaugos ministerija yra skelbusi, kad antrąją NASAMS bateriją tikimasi sukomplektuoti dar šiais metais.
Šiaulių aviacijos bazės vaidmuo numatytas ir tolesniuose valstybės planuose. Lietuvos XXI Vyriausybės priemonių plane įrašytas tikslas iki 2028 metų antrosios pusės pritaikyti bazę penktosios kartos naikintuvams priimti bei sukurti integruotą oro gynybos sistemą. Nuo 2026 metų rugsėjo renginio iki šio termino lieka mažiau nei dveji metai. Penktosios kartos naikintuvams būtina pritaikyta infrastruktūra būtų kitas bazės plėtros etapas po ilgametės NATO oro policijos ir dabartinės oro gynybos misijos. Tai taip pat sustiprintų Lietuvos galimybes priimti įvairesnes sąjungininkų pajėgas.
Šiems tikslams skiriamas išskirtinis finansavimas. 2026 metais Lietuva krašto apsaugai kartu su Gynybos fondo lėšomis numatė 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tai leidžia vienu metu finansuoti nacionalinių pajėgumų stiprinimą, infrastruktūros projektus ir platesnius gynybos poreikius. Oro gynyba šiame kontekste apima kelias kryptis: NASAMS sistemos komplektavimą, Šiaulių bazės pritaikymą bei sąveiką su į Lietuvą atvykstančiais NATO kontingentais. Didelė biudžeto dalis rodo, kad oro erdvės apsauga laikoma vienu svarbiausių šalies saugumo prioritetų.
Ypatingas dėmesys dabar skiriamas ir gynybai nuo bepiločių orlaivių. 2026 metų rugsėjį Baltijos šalys pateikė Europos Komisijai prašymą skubiai skirti 500 mln. eurų papildomą finansavimą Rytų flango gynybos nuo dronų pajėgumams stiprinti. Šis prašymas pateiktas tą patį mėnesį, kai Italijos naikintuvas netoli Kruonio HAE numušė iš Baltarusijos įskridusį droną. Nors tai yra atskiri sprendimai ir veiksmai, abu jie atkreipia dėmesį į tą pačią praktinę problemą – mažesni bepiločiai aparatai gali kirsti sieną ir kelti grėsmę svarbiems objektams ar oro erdvės saugumui.
Rugsėjo 30 dienos renginys Šiauliuose todėl apjungia kelis vienu metu vykstančius procesus: nuo rugpjūtį pradėtos NATO oro gynybos misijos iki nacionalinių NASAMS pajėgumų plėtros ir sąjungininkų sistemų rotacijų. Jame dalyvaujantys NATO oro pajėgų vadaviečių, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų pajėgų atstovai aptaria aplinką, kurioje svarbi greita informacijos bei sprendimų grandinė. Oro ir priešraketinė gynyba nėra vienas konkretus ginklas ar vienas kontingentas – ją sudaro naikintuvai, radarais ir kitomis priemonėmis gaunama informacija, vadavietės bei antžeminės sistemos.
Lietuvai Šiaulių bazė išlieka pagrindine vieta, kur susitinka ilgalaikiai NATO įsipareigojimai ir nauji regiono saugumo poreikiai. Nuo 2004 metų čia vykdyta oro policijos misija užtikrino nuolatinį sąjungininkų buvimą, o 2026 metų vasaros sprendimas šį modelį pakėlė į platesnį oro gynybos lygmenį. Italijos „Eurofighter Typhoon“ budėjimas, rugsėjį įvykęs reagavimas į droną Kaišiadorių rajone, NASAMS plėtra ir planai iki 2028-ųjų priimti penktosios kartos naikintuvus sudaro vieną kryptį: Lietuvos oro erdvės saugumas stiprinamas tiek kasdienėmis misijomis, tiek ilgalaikėmis investicijomis.
Naujas etapas po dviejų dešimtmečių
Šių metų pokytis ypač išsiskiria ilgesnėje Baltijos oro erdvės apsaugos istorijoje. Sąjungininkų naikintuvai Lietuvos, Latvijos ir Estijos dangų saugo nuo 2004 metų kovo 29 dienos – Lietuvos įstojimo į NATO dienos. Per daugiau kaip 22 metus Šiauliai tapo nuolatinių rotacijų vieta, tačiau iki 2026 metų vasaros pagrindinis modelis buvo oro policija. Liepos NATO sprendimas, rugpjūčio perėjimas prie oro gynybos misijos ir rugsėjo 30-osios pristatymas žymi nuoseklią, per kelis mėnesius įvykusią kaitą, o ne vien simbolinį misijos pavadinimo pakeitimą.
Italijos kontingento budėjimas leidžia šį naują modelį vertinti per kasdienio reagavimo prizmę. Maždaug 200 karių ir „Eurofighter Typhoon“ Lietuvoje pareigas perėmė liepos 31-ąją, tad rugsėjo renginys vyksta jau antrą jų tarnybos mėnesį. Šiauliuose pristatomi sprendimai aktualūs ne tik vadavietėms: jie siejasi su tuo, kaip vienoje sistemoje suderinami nacionaliniai ir sąjungininkų pajėgumai, kai oro erdvės saugumui reikia greito atsako.
Sprendimų grandinė tikrinama praktikoje
Rugsėjo 30-osios pristatymas svarbus tuo, kad NATO integruota oro ir priešraketinė gynyba remiasi ne vien Šiauliuose budinčiais naikintuvais. Į vieną veikimo grandinę turi susijungti sąjungininkų oro pajėgų vadavietės, Lietuvos kariuomenė ir šalyje esantys partnerių vienetai. Todėl renginys vyksta jau po realaus Italijos kontingento reagavimo rugsėjo viduryje: netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės buvo numuštas iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas. Šis incidentas parodė, kad naujoji misija Lietuvoje vertinama ne vien per planavimo, bet ir per konkretaus atsako į oro erdvės pažeidimą prizmę.
Šaltiniai
- Aviacijos bazėje Šiauliuose bus pristatyta NATO integruota oro ir priešraketinė gynyba
- Šiauliuose Italijos oro gynybos kontingentas pakeitė NATO oro policiją vykdžiusius Prancūzijos ir Rumunijos kontingentus
- KAM iki 2028 m. žada Aviacijos bazę Šiauliuose pritaikyti penktos kartos naikintuvams priimti
- Antrąją NASAMS bateriją tikimasi sukomplektuoti dar šiais metais
- 15min.lt
- kam.lt
- kam.lt
- alfa.lt
- 77.lt
- lrytas.lt
- kariuomene.lt
- facebook.com
