Klausyk NNP.LT
2026 m. rugsėjo 27 d., paskutinį rugsėjo sekmadienį, Lietuvoje minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Šią dieną šalies bažnyčiose per šv. Mišias meldžiamasi už eismo dalyvius, o po jų šventinamos transporto priemonės ir laiminami jomis besinaudojantys žmonės. Dienos prasmė apima skirtingus eismo dalyvius: vairuotojus, keleivius, dviratininkus ir kitus keliaujančiuosius. Eismo saugumo tema šiemet išlieka itin konkreti: nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 20 d. Lietuvos keliuose jau žuvo 83 žmonės. Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena todėl tampa proga greta religinės tradicijos atkreipti dėmesį į sprendimus, kurie kasdien priimami kelyje – pasirinktą greitį, elgesį su kitais eismo dalyviais ir taisyklių laikymąsi. Lietuvos policija šią dieną sieja su pagarba keliuose ir saugiu dalyvavimu eisme.
Tradicija, įtvirtinta prieš septyniolika metų
Paskutinį rugsėjo sekmadienį Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena Lietuvoje minima pagal Lietuvos vyskupų konferencijos sprendimą. Jis priimtas 2009 m. gegužės 26–28 d. vykusiame plenariname posėdyje. Sprendimu būtent paskutinis rugsėjo sekmadienis paskelbtas diena, skirta keliaujantiesiems ir vairuotojams. 2026 m. ši data sutapo su rugsėjo 27-ąja, sekmadieniu. Bažnyčiose numatytos šv. Mišios už eismo dalyvius, o po jų – transporto priemonių šventinimas bei žmonių, kurie jomis naudojasi, laiminimas. Ši tradicija nesiejama vien su automobiliais: jos pavadinime išskiriami ir keliaujantieji, todėl dėmesys skiriamas ne tik transporto priemonei, bet ir žmogui, kuris keliauja ar dalyvauja eisme. Šiuos dienos minėjimo ir jo kilmės faktus 2026 m. rugsėjo 25 d. nurodė Lietuvos policija.
Kristoforo globos simbolis ir pagarba kelyje
Keliaujančiųjų ir vairuotojų globėju tradiciškai laikomas šventasis Kristoforas. Šis simbolis rugsėjo 27-osios minėjime sieja kelionę, vairavimą ir atsakomybę už kitus žmones kelyje. Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas šios dienos proga akcentuoja tris elgesio principus: kantrybę, mandagumą ir savitarpio pagarbą. Jie svarbūs ne kaip atskira religinės šventės dalis, o kaip kasdienio eismo santykio gairės, kai vienoje erdvėje susitinka skirtingomis transporto priemonėmis judantys žmonės. Rugsėjo 27 d. minėjimo forma – malda už eismo dalyvius, transporto priemonių šventinimas ir laiminimas – papildo šį raginimą žvelgti į eismo saugumą kaip į bendrą visų keliaujančiųjų atsakomybę. Konkreti 2026 metų statistika rodo, kad šis dėmesys reikalingas ir rudenį, kai iki metų pabaigos dar lieka daugiau nei trys mėnesiai.
Per nepilnus devynis mėnesius – 2 127 įskaitiniai įvykiai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 20 d. Lietuvos keliuose užregistruoti 2 127 įskaitiniai eismo įvykiai. Juose žuvo 83 žmonės, dar 2 438 buvo sužeisti. Šie skaičiai apima laikotarpį iki rugsėjo 20-osios, todėl jie nėra visų 2026 metų rezultatas, tačiau parodo padėtį likus savaitei iki Keliaujančiųjų ir vairuotojų dienos. Įskaitinių eismo įvykių skaičius reiškia, kad per šį laikotarpį šalies keliuose fiksuota daugiau kaip du tūkstančiai avarijų, kurių pasekmės buvo žmonių žūtys arba sužalojimai. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai taip pat leidžia atskirti dvi eismo saugumo problemas: mirtinas pasekmes ir didelę traumų naštą. Transporto kompetencijų agentūra šiuos 2026 m. sausio 1 d.–rugsėjo 20 d. rodiklius paskelbė rugsėjo 20 d.
Mažiau žuvusiųjų, bet daugiau įvykių
Palyginus tą patį 2026 ir 2025 metų laikotarpį, žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo 15,3 proc. Pernai nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 20 d. žuvo 98 žmonės, o šiemet per tokį pat laiką – 83, taigi žuvusiųjų buvo 15 mažiau. Vis dėlto bendras įskaitinių eismo įvykių skaičius judėjo priešinga kryptimi. Jis padidėjo 3,5 proc.: nuo 2 055 įvykių 2025 metais iki 2 127 įvykių 2026 metais. Vadinasi, mažesnis žūčių skaičius nereiškia mažesnio registruotų skaudžių avarijų skaičiaus. Iki rugsėjo 20 d. fiksuotas 72 įvykių skirtumas rodo, kad eismo įvykių prevencijos tema išlieka aktuali, nors žūčių rodiklis ir pagerėjo. Šie du palyginimai apibūdina tą patį laikotarpį, todėl jų nereikėtų tapatinti su galutine metine statistika.
Greitis sudaro beveik 400 tūkst. pažeidimų
Leistino važiavimo greičio viršijimas sudaro didelę kasmet nustatomų Kelių eismo taisyklių pažeidimų dalį. Lietuvoje per metus užfiksuojama apie 1 milijoną tokių pažeidimų, o beveik 400 tūkstančių iš jų susiję būtent su greičio viršijimu. Tai reiškia, kad iš apytikriai vieno milijono kasmet registruojamų pažeidimų beveik keturi iš dešimties yra greičio pažeidimai. 2025 metais dėl leistino greičio viršijimo arba pasirinkto nesaugaus greičio Lietuvos keliuose žuvo 41 žmogus, 584 žmonės buvo sužeisti. Šie skaičiai apima dvi susijusias aplinkybes – greičio ribos viršijimą ir konkrečiomis eismo sąlygomis nesaugų pasirinktą greitį. Lietuvos policija šiuos pažeidimų bei 2025 metų žūčių ir sužeidimų rodiklius pateikė 2026 m. balandžio 3 d.
Rugsėjo pabaigoje policija tikrina skirtingus eismo dalyvius
Keliaujančiųjų ir vairuotojų dienos savaitgalį sutampa ir su tikslinėmis eismo kontrolės priemonėmis. Rugsėjo 26–27 d. policija tikrina elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių ir mopedų vairuotojus. Šis laikotarpis apima ir rugsėjo 27-ąją, kai minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Nuo rugsėjo 28 d. iki rugsėjo 30 d. numatyta kita kontrolės kryptis – pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė. Datos svarbios todėl, kad pirmoji akcija vyksta minėjimo dieną, o antroji prasidės jau kitą dieną. Numatyti patikrinimai skirti ne vien automobilių vairuotojams: rugsėjo 26–27 d. atskirai išvardyti elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojai, dviratininkai ir mopedų vairuotojai. Šį rugsėjo kontrolės planą Lietuvos policija buvo paskelbusi 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Vyriausybėje paskelbti planai dėl mikrojudumo priemonių
Elektrinių mikrojudumo priemonių tema rugpjūtį buvo aptarta ir Valstybinėje eismo saugumo komisijoje. 2026 m. rugpjūčio 24 d. vykusiame komisijos posėdyje Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė planus peržiūrėti elektrinių mikrojudumo priemonių amžiaus reikalavimus ir privalomą registravimą. Tai buvo paskelbti planai, o ne jau įgyvendinti reikalavimai. Todėl rugsėjo 26–27 d. kontrolės akcija vyksta pagal tuo metu galiojančią tvarką, o komisijoje įvardyti klausimai susiję su galimu amžiaus reikalavimų bei registravimo peržiūrėjimu. Ši tema tiesiogiai siejasi su rugsėjo pabaigos patikrinimais, kuriuose elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai išskirti kaip viena tikrinamų eismo dalyvių grupių. Apie rugpjūčio 24 d. posėdyje paskelbtus planus informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Praėjusių metų statistika rodo ir šviesaus meto riziką
Visų 2025 metų statistika suteikia platesnį foną rugsėjo pabaigos skaičiams. Per 2025 metus Lietuvoje užregistruoti 2 835 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žuvo 138 žmonės, o 3 302 buvo sužeisti. Iš šių įvykių 74 proc. nutiko šviesiu paros metu. Tai reiškia, kad beveik trys ketvirtadaliai pernai registruotų įskaitinių eismo įvykių įvyko ne tamsiuoju paros metu. Šis rodiklis papildo bendrą eismo saugumo vaizdą: saugaus elgesio poreikis nesibaigia sutemus ir nėra siejamas vien su ribotu matomumu. 2026 metų sausio 1 d.–rugsėjo 20 d. duomenyse žuvusiųjų mažiau nei per analogišką 2025 metų laiką, tačiau įvykių skaičiaus augimas ir praėjusių metų bendra statistika išlaiko eismo saugumą svarbia rugsėjo 27-osios minėjimo tema. 2025 metų metinius rodiklius Transporto kompetencijų agentūra pateikė 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Diena, kuri sieja tradiciją ir eismo saugumą
Rugsėjo 27-oji Lietuvoje sujungia religinę Keliaujančiųjų ir vairuotojų dienos tradiciją su konkrečia padėtimi šalies keliuose. Bažnyčiose meldžiamasi už eismo dalyvius, šventinamos transporto priemonės ir laiminami jomis besinaudojantys žmonės, o kelių statistika rodo 2 127 įskaitinius eismo įvykius bei 83 žūtis iki rugsėjo 20 d. Policijos kapeliono Algirdo Toliatos įvardyti kantrybė, mandagumas ir savitarpio pagarba šioje situacijoje dera su praktiniais eismo saugumo klausimais – greičio pasirinkimu, taisyklių laikymusi ir elgesiu su kitais kelio naudotojais. Rugsėjo 26–27 d. vykstantys mikrojudumo priemonių, dviračių ir mopedų vairuotojų patikrinimai bei rugsėjo 28–30 d. suplanuota pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė šią dieną įrašo į visą rugsėjo pabaigos eismo saugumo darbotvarkę.
Šaltiniai
- Rugsėjo paskutinis sekmadienis – Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena
- Transporto kompetencijų agentūra (TKA): Eismo įvykių statistika Lietuvoje
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė: Valstybinė eismo saugumo komisija
- Lrytas.lt: Lietuvos keliuose – sustiprinta kontrolė: policija paskelbė, ką ir kada tikrins rugsėjį
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada Lietuvoje minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena ir kokios tradicijos su ja siejasi?
Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena Lietuvoje minima paskutinį rugsėjo sekmadienį pagal Lietuvos vyskupų konferencijos sprendimą. Šią dieną bažnyčiose meldžiamasi už eismo dalyvius, šventinamos transporto priemonės ir laiminami jomis besinaudojantys žmonės.
Kokie eismo įvykių ir saugumo statistikos duomenys fiksuoti Lietuvos keliuose 2026 metais?
Nuo 2026 metų sausio 1 iki rugsėjo 20 dienos šalies keliuose užregistruoti 2 127 įskaitiniai eismo įvykių, kuriuose žuvo 83 žmonės, o dar 2 438 buvo sužeisti. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žuvusiųjų skaičius sumažėjo 15,3 procento, tačiau bendras avarijų skaičius šiek tiek padidėjo.
Kokių priemonių imasi policija ir valdžios institucijos eismo saugumui užtikrinti?
Rugsėjo pabaigoje policija organizuoja tikslines eismo kontrolės priemones, tikrindama dviratininkus, mopedų bei elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus ir vykdydama chuliganiško vairavimo kontrolę. Valstybinėje eismo saugumo komisijoje taip pat aptarti planai peržiūrėti elektrinių mikrojudumo priemonių amžiaus reikalavimus ir privalomą registravimą.



























