Alytuje ir Prienų rajone šį rudenį prasidės statybos, kurių rezultatas skambės neįprastai bet kuriam, kas prisimena šiuos miestus iš ramesnių laikų – amunicijos gamykla. Ukrainos gynybos pramonės įmonė DEMZ ten investuos į naują gamybos kompleksą, o Prezidentūros vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius jau spėjo pavadinti šį susitarimą kur kas platesnio reiškinio pradžia, o ne izoliuotu verslo sandoriu.
„Prezidentas pabrėžė, kad tai yra dar tik pradžia ilgalaikio rezultatyvaus ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Ukrainos”, – Eltai sakė V. Augustinavičius. Sakinys skamba kaip standartinė diplomatinė formuluotė, bet už jo slypi konkretus, apčiuopiamas dalykas – gamykla, kuri per pusantrų metų turėtų pradėti gaminti šaudmenis Pietų Lietuvoje.
Jums taippat gali patikti...
Kas tiksliai bus statoma
Faktinė sandorio dalis gana aiški. Penktadienį ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ir Ukrainos gynybos sektoriaus elektromechanikos įmonės DEMZ direktorius Jevhenas Muzykinas pasirašė stambaus projekto investicijų sutartį dėl naujos amunicijos gamyklos. Projektas bus išskaidytas į dvi vietas: Prienų rajone iškils naujos kartos amunicijos surinkimo cechas, o Alytaus pramonės parke bendrovė panaudos jau esamą pramoninę infrastruktūrą metalinėms šaudmenų dalims gaminti. Toks modelis leidžia atskirti komponentų gamybos ir galutinio surinkimo funkcijas – ir, matyt, taip pat optimizuoti sąnaudas, nes dalis infrastruktūros Alytuje jau paruošta, o ne statoma nuo nulio.
Statybų darbai turėtų prasidėti šį rudenį, o gamyba – jau kitų metų pabaigoje. Įgyvendinus projektą numatoma sukurti iki 450 darbo vietų – tiek nekvalifikuotiems, tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojams, ypač turintiems patirties dirbant su metalo apdirbimo staklėmis, kokybės kontrolės ir gamybos procesų srityse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija projektą apibūdina kaip Lietuvai svarbią „giga investiciją” – terminas, kurį valstybinės institucijos šiais laikais taiko itin taupiai, todėl jo panaudojimas savaime signalizuoja, kad kalbama ne apie eilinį verslo plėtros pranešimą.
Kas yra DEMZ ir kodėl ji renkasi Lietuvą
DEMZ – Dnipro elektromechanikos gamykla – yra vienas didžiausių gynybos produkcijos tiekėjų Ukrainos kariuomenei. Įmonių grupėje dirba daugiau nei 4000 darbuotojų, o gamybos padaliniai veikia keliuose Ukrainos regionuose. Prasidėjus plataus masto karui, bendrovė savo veiklą perorientavo iš civilinės į gynybos produkciją – tipiškas kelias daugeliui didelių Ukrainos pramonės įmonių per pastaruosius metus, kai karo poreikiai pertvarkė visą šalies gamybos sektorių.
Svarbu suprasti, kodėl tokia įmonė apskritai nusprendžia statyti gamyklą užsienyje, o ne plėsti pajėgumus namuose. Priežasčių keletas, ir jos ne vien saugumo pobūdžio. Lietuvoje planuojama gamykla, pasak pranešimų, taps regioniniu bendrovės gamybos ir inovacijų centru, kuriame bus kuriami ir testuojami nauji produktai, atitinkantys NATO standartus. Tai reiškia, kad DEMZ Lietuvoje siekia ne tik gaminti daugiau amunicijos saugesnėje teritorijoje, toliau nuo priešakinės linijos ir raketų atakų rizikos, bet ir integruotis į NATO tiekimo grandines bei standartus, prie kurių Ukrainos gynybos pramonei ateityje reikės prisitaikyti bet kokiu atveju – nesvarbu, ar karas baigsis šiais metais, ar užtruks ilgiau.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis BNS sakė, kad planuojama investicija yra didžiausia, kokią regionas iki šiol yra matęs. „Tokios investicijos nesame turėję. Tai nauja sritis mums – ne tik darbo vietos, milijonai, investuoti į miestą, bet ir įvaizdžio klausimas. Kad einame į karinę pramonę, yra dar vienas žingsnis į priekį”, – sakė jis. Verta atkreipti dėmesį į formuluotę „įvaizdžio klausimas” – meras iš karto pripažįsta, kad karinės pramonės atėjimas į miestą nėra vien ekonominis, o ir simbolinis pokytis, keičiantis tai, kaip Alytus save pristato ir kaip jį suvoks kiti.
Ne vien gamykla – dar ir memorandumas su KAM
Sandoris apima daugiau nei vien investicijų sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Krašto apsaugos ministerija ir DEMZ taip pat pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo nagrinėti galimybes Lietuvoje kuriamus bendrovės gamybos pajėgumus panaudoti tolesnei paramai Ukrainai. Tai reiškia, kad gamykla, statoma Prienų rajone ir Alytuje, gali tapti ne tik komercine investicija Lietuvos ekonomikai, bet ir tiesiogine tiekimo grandinės dalimi, aprūpinančia patį Ukrainos frontą.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šį aspektą apibendrino aiškiai: Ukrainos gynybos pramonės įmonių atėjimas į Lietuvą reiškia ne tik investicijas, bet ir realius naujus gynybos pajėgumus – nuo tradicinės amunicijos iki šiuolaikinių technologinių sprendimų. Jo teigimu, tai stiprina Ukrainos gebėjimą gintis šiandien, o Lietuvai suteikia galimybę auginti savo gynybos pramonę, kurti naujas kompetencijas ir dar glaudžiau integruotis į NATO gynybos tiekimo grandines. Trumpai tariant – Lietuva investicijos dėka gauna ne tik darbo vietas ir mokesčius, bet ir dalį svarbaus gynybos pramonės ekosistemos, kuri regione anksčiau praktiškai neegzistavo.
Kaip tai dera į platesnį dvišalį susitarimą
V. Augustinavičius priminė kontekstą, kuris paaiškina, kodėl šis konkretus sandoris nėra atsitiktinis. Lietuvos ir Ukrainos prezidentai prieš dvejus metus pasirašė dešimties metų trukmės susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. Šiais metais, jo teigimu, šalių vadovai sutarė daugiau dėmesio skirti bendrų pramonės projektų vystymui būtent Lietuvoje. DEMZ gamykla, taigi, yra ne pirmoji ir, tikėtina, ne paskutinė šio ilgalaikio susitarimo apraiška.
„Mes matome, kad šie susitarimai po truputį virsta kūnu, realiais rezultatais, konkrečiomis gamyklomis viename ar kitame šalies regione”, – sakė V. Augustinavičius. Metafora „virsta kūnu” gana taikliai apibūdina tai, kas vyksta – abstraktūs politiniai susitarimai, pasirašyti aukščiausiu lygiu prieš dvejus metus, dabar materializuojasi konkrečiuose pastatuose, konkrečiuose miestuose, su konkrečiais darbo vietų skaičiais. Politikams tokia transformacija visada patogi retoriškai – ji leidžia parodyti, kad deklaracijos neliko vien popieriuje.
Patarėjas taip pat pabrėžė ekonominį aspektą, kurį lengva pamiršti kalbant vien apie saugumą: parama Ukrainai pradeda duoti Lietuvai aiškius ekonominius dividendus. Tai svarbus argumentas vidaus auditorijai – parama Ukrainai Lietuvoje jau ne vienerius metus kelia ir tam tikrą nuovargio riziką visuomenėje, todėl gebėjimas parodyti, kad ta parama grįžta atgal darbo vietomis ir investicijomis, politiškai naudinga ne tik Vilniui, bet ir Kyjivui, siunčiančiam signalą, kad partnerystė abipusė, o ne vienpusė.
Premjero retorika ir tai, ko ji nepasako
Premjeras Mindaugas Sinkevičius investiciją apibūdino dar iškilmingiau: „Lietuvos ir Ukrainos partnerystė stiprina ne tik mūsų valstybių saugumą, bet ir kuria ilgalaikę ekonominę vertę. Ukrainos sprendimas šią gamyklą statyti Lietuvoje rodo pasitikėjimą mūsų valstybe ir jos gynybos pramonės potencialu. […] Tai investicija į mūsų saugumą ir bendrą pergalę.” Frazės apie „bendrą pergalę” ir „pasitikėjimą” skamba gerai spaudos pranešime, bet vertėtų prisiminti ir tai, ko premjeras nesako viešai – kad DEMZ pasirinkimas statyti gamyklą Lietuvoje, o ne, tarkime, Lenkijoje ar kitoje ES šalyje, tikriausiai priklauso ne vien nuo abstraktaus pasitikėjimo, bet ir nuo konkrečių mokestinių lengvatų, žemės kainos, darbo jėgos prieinamumo ir valstybės pagalbos schemų, kurias Lietuva pasiūlė derybų metu. Tai nemažina investicijos vertės, bet primena, kad tarp politinės retorikos apie „bendrą pergalę” ir realaus verslo sprendimo visada yra dozė ekonominio pragmatizmo, apie kurį viešai kalbama kur kas mažiau.
Rizikos, apie kurias nedaug kalbama
Vertėtų paminėti ir tai, ko iškilmingi pareiškimai natūraliai nutyli. Amunicijos gamykla, esanti maždaug šimtą kilometrų nuo Baltarusijos sienos, teoriškai tampa potencialiu taikiniu bet kokiam scenarijui, kuriame regiono įtampa peraugtų į tiesioginį konfliktą – tema, kuri, kaip matėme neseniai aptariant NATO oro gynybos incidentus virš Latvijos, šiuo metu Baltijos regione anaiptol nėra hipotetinė. Statyti karinės pramonės objektą pasienio zonoje visada reiškia priimti tam tikrą papildomą riziką mainais už strateginę naudą – tai skaičiavimas, kurį valstybės institucijos akivaizdžiai jau atliko, bet kurio viešai detaliai neaptarinėja.
Kita rizika – priklausomybė nuo karo tęstinumo. DEMZ investicijos logika iš dalies grindžiama tuo, kad Ukrainos gynybos pramonei ir toliau reikės didelių amunicijos kiekių, o Lietuvoje kuriama gamykla taps dalimi tiekimo grandinės, remiančios frontą. Jeigu karas pasibaigtų greičiau, nei šiuo metu atrodo tikėtina, arba pasikeistų jo pobūdis, ilgalaikis šios gamyklos gyvybingumas priklausytų nuo to, ar bendrovė sugebės perorientuoti gamybą į platesnę NATO rinką – ką, tiesa, ministerijos pranešimai jau numato, minėdami „regioninį inovacijų centrą” ir NATO standartus atitinkančią produkciją. Tai protingas atsarginis planas, bet jis vis tiek reiškia, kad projekto sėkmė ilguoju laikotarpiu nėra garantuota vien dabartinės karo situacijos pagrindu.
Ką tai reiškia Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje
Nepriklausomai nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje, pati DEMZ investicija jau dabar keičia Lietuvos gynybos pramonės žemėlapį. Iki šiol šalies karinė pramonė daugiausia rėmėsi importu arba nedidelėmis vietinėmis įmonėmis, o dabar į rinką ateina bendrovė su tūkstančiais darbuotojų patirtimi ir realiu karo lauko išbandymu. Tai kompetencijos, kurių Lietuva, neturėdama savo aktyvaus konflikto, natūraliai negalėjo susikaupti taip greitai savarankiškai.
Jeigu V. Augustinavičiaus pažadas apie „ilgalaikio bendradarbiavimo pradžią” pasitvirtins ir seks daugiau panašių projektų, Lietuva per kelerius metus gali tapti vienu iš regioninių Ukrainos gynybos pramonės transplantacijos centrų Europoje – vieta, kur karo patirtis virsta pramonine kompetencija, o iš to gimsta ir naujos darbo vietos, ir glaudesnė integracija į NATO tiekimo grandines. Belieka stebėti, ar po šio pirmojo, gerai nuskambėjusio projekto seks antras ir trečias, ar Prienų ir Alytaus gamykla liks vienišu, nors ir simboliškai svarbiu, pavyzdžiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia Ukrainos įmonė Alytuje ir Prienų rajone statys amunicijos gamyklą?
Alytuje ir Prienų rajone naują amunicijos gamyklos kompleksą statys Ukrainos gynybos sektoriaus elektromechanikos įmonė DEMZ (Dnipro elektromechanikos gamykla). Projektas išskaidytas į dvi vietas: Prienų rajone iškils amunicijos surinkimo cechas, o Alytuje bus gaminamos metalinės šaudmenų dalys.
Kada turėtų prasidėti gamyklos statybos ir kada planuojama pradėti gamybą?
Naujos amunicijos gamyklos statybos darbai Pietų Lietuvoje turėtų prasidėti šį rudenį. Planuojama, kad gamyba Prienų rajone ir Alytuje prasidės jau kitų metų pabaigoje.
Kiek naujų darbo vietų bus sukurta įgyvendinus šį gynybos pramonės projektą?
Įgyvendinus šį stambų investicinį projektą numatoma sukurti iki 450 darbo vietų. Šios darbo vietos bus skirtos tiek nekvalifikuotiems, tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojams, turintiems patirties metalo apdirbimo, kokybės kontrolės bei gamybos procesų srityse.
