Liepos 30 dieną Europos Komisija paskelbė konkursą, kviečiantį įmones teikti paraiškas iki septynių dirbtinio intelekto „gigafabrikų” (AI gigafactories) statybai. Iniciatyvą remia iki 10 milijardų eurų (11,4 milijardo dolerių) ES ir valstybių narių viešojo finansavimo, o Komisija tikisi papildomai pritraukti apie 20 milijardų eurų privataus kapitalo – iš viso tai turėtų sutelkti daugiau nei 30 milijardų eurų investicijų.
Kas tiksliai yra AI gigafactory
Kiekvienas naujai statomas centras turės būti aprūpintas mažiausiai 100 tūkstančių pažangiausių dirbtinio intelekto lustų – tai maždaug keturis kartus daugiau skaičiavimo galios nei šiuo metu ES veikiančiuose dirbtinio intelekto duomenų centruose. „Prieiga prie milžiniškos skaičiavimo galios AI gigafabrikuose yra strateginė būtinybė Europai, dirbtinio intelekto vystymuisi spartėjant”, – teigė Henna Virkkunen, Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja, atsakinga už technologinį suverenumą.
Jums taippat gali patikti...
Verta atskirti šią iniciatyvą nuo anksčiau skelbtų, mažesnio masto „AI factories” (DI fabrikų) – Komisija dar 2025 metų gruodį paskelbė pirmuosius septynis tokius, mažesnius centrus, netrukus žadėdama paskelbti dar penkis. Dabartinė, „gigafabrikų” iniciatyva – kur kas didesnio masto projektas, skirtas sudėtingiausių, pažangiausių DI modelių bendram (kolaboratyviam) apmokymui.
Kaip veiks finansavimo procesas
Paraiškas galės teikti technologijų tiekėjų, debesijos paslaugų teikėjų, viešųjų subjektų ir investuotojų konsorciumai ar specialios paskirties įmonės. Projektai gali būti įgyvendinami vienoje valstybėje narėje arba kirsti kelių šalių sienas. Finansavimas padalintas į dvi kategorijas – pirmoji rems iki keturių projektų, antroji – iki trijų didesnių. Paraiškų priėmimą ir viešuosius pirkimus koordinuos Europos itin našaus skaičiavimo bendroji įmonė (EuroHPC Joint Undertaking) kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.
Paraiškų teikimo terminas – 2026 metų lapkričio 12 diena. Laimėtojus tikimasi paskelbti 2027 metų pradžioje. Nuo sutarties pasirašymo objektams bus suteikta 18 mėnesių pradėti veikti – tai reiškia, kad pirmieji centrai, jei viskas vyks pagal planą, pradės veikti maždaug 2028 metų viduryje ar pabaigoje.
Pramonės susidomėjimas
Ankstesnis, preliminarus Komisijos surengtas apklausos etapas sulaukė 77 pasiūlymų iš 16 valstybių narių, apimančių 60 galimų statybos vietų – tai rodo reikšmingą pradinį pramonės ir valstybių susidomėjimą iniciatyva. Lustų gamintojai AMD, „Nvidia” ir „Qualcomm” jau pasirašė ketinimų protokolus tiekti technologiją projektuose dalyvausiančioms grupėms – aplinkybė, verta dėmesio, atsižvelgiant į tai, kad sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų yra vienas deklaruojamų šios iniciatyvos tikslų.
Platesnis kontekstas: dalis 200 milijardų eurų plano
Ši iniciatyva – dalis kur kas platesnio plano. 2025 metų vasarį, per Paryžiuje vykusį DI veiksmų aukščiausiojo lygio susitikimą, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Europa sutelks 200 milijardų eurų investicijoms į dirbtinį intelektą, iš kurių 20 milijardų eurų tuomet buvo skirti būtent AI gigafabrikams. Dabartinis, liepos 30 dienos paskelbtas konkursas – šio ankstesnio įsipareigojimo konkretus, praktinis įgyvendinimo žingsnis, pervedantis bendrą pramonės politikos pažadą į realų viešųjų pirkimų procesą.
Kritiškas mastelio palyginimas
Nepaisant įspūdingai skambančių sumų, verta pažvelgti į jas platesniame, pasauliniame kontekste. Stanfordo universiteto 2026 metų DI indeksas nurodo, kad JAV privatūs investicijų į dirbtinį intelektą 2025 metais siekė 285,9 milijardo dolerių – daugiau nei 23 kartus daugiau nei Kinijos 12,4 milijardo dolerių. Vien keturios didžiausios JAV technologijų kompanijos – „Amazon”, „Alphabet”, „Microsoft” ir „Meta” – 2026 metais planuoja bendrai išleisti nuo 735 iki 760 milijardų dolerių kapitalo išlaidų, daugiausia susijusių su debesijos ir DI infrastruktūra. „Amazon” viena pati numato apie 220 milijardų dolerių, „Microsoft” – apie 175–190 milijardų dolerių šių metų kapitalo išlaidų.
Palyginti su šiais skaičiais, 30 milijardų eurų, paskirstyti tarp septynių Europos objektų per kelerius metus, nesudaro lygiavertės konkurencijos su didžiausiais JAV operatoriais – tai veikiau minimalus pagrindas (angl. floor), o ne mastas, galintis realiai susilyginti su JAV balansais ar statybos tempu. Kita vertus, tai vis tiek reikšmingas žingsnis, palyginti su ankstesniu Europos DI infrastruktūros lygiu, ir gali sukurti naudingą bendrą skaičiavimo pajėgumą, prieinamą startuoliams, mokslo institucijoms ir viešosioms įstaigoms, kurios šiuo metu neturi prieigos prie panašaus masto infrastruktūros.
Susirūpinimas dėl energetinio poveikio
Ne visi šios iniciatyvos aspektai sulaukia vienareikšmio palaikymo. Komisija nurodo, kad naujieji centrai veiks pagal Europos duomenų apsaugos, saugumo ir etikos taisykles, tačiau miestų valdžios atstovai visame pasaulyje kelia susirūpinimą dėl spartaus duomenų centrų skaičiaus augimo pasekmių. Birželį keturiasdešimt merų pasirašė susitarimą, raginantį atsižvelgti į tokių objektų poveikį energijos suvartojimui, elektros kainoms ir klimatui – tai svarbus kontrapunktas entuziastingam pasakojimui apie technologinį suverenumą, primenantis, kad kiekvienas naujas, 100 tūkstančių lustų talpinantis centras reikš ir reikšmingai išaugusį energijos poreikį regionuose, kuriuose jis bus pastatytas.
Apibendrinimas
ES paskelbtas konkursas septyniems AI gigafabrikams žymi konkretų, praktinį žingsnį įgyvendinant anksčiau deklaruotus technologinio suverenumo tikslus, su aiškiu tvarkaraščiu – paraiškos iki lapkričio, laimėtojai kitų metų pradžioje, veikimo pradžia apie 2028 metus. Tuo pačiu metu, sulyginus šią sumą su JAV didžiųjų technologijų kompanijų metiniais kapitalo biudžetais, akivaizdu, kad iniciatyva veikiau nustato Europos dalyvavimo pasaulinėje DI infrastruktūros lenktynėje minimalią ribą, o ne siekia realios lygiavertės konkurencijos su dabartiniais lyderiais.
Šaltiniai: Associated Press / Washington Post, Bloomberg – EU Pledges €10 Billion in Public Funding for New AI Data Centers, European Commission – EU launches AI Gigafactories call, Technology.org – EU Commits €10 Billion to Seven AI Gigafactories, MLQ News – EU Opens AI Gigafactory Bidding, Startup Fortune – The EU is betting €30 billion on AI gigafactories, Euronews – EU to mobilise €200 billion for AI investment
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Europos Komisijos skelbiami AI gigafabrikai ir kiek jų planuojama pastatyti?
Tai nauji pažangūs dirbtinio intelekto centrai, kurių planuojama pastatyti iki septynių. Kiekvienas toks gigafabrikas turės būti aprūpintas mažiausiai 100 tūkstančių pažangiausių dirbtinio intelekto lustų.
Koks yra šių dirbtinio intelekto gigafabrikų finansavimas ir paraiškų teikimo terminas?
Iniciatyvą remia iki 10 milijardų eurų viešojo finansavimo, o iš privačiojo kapitalo tikimasi pritraukti dar apie 20 milijardų eurų. Paraiškas įmonių konsorciumai gali teikti iki 2026 metų lapkričio 12 dienos.
Kaip Europos investicijos į dirbtinį intelektą atrodo lyginant su JAV mastu?
Europos skiriamos sumos nesudaro lygiavertės konkurencijos su JAV technologijų milžinėmis, kurių vien keturios didžiausios kompanijos planuoja šimtais milijardų dolerių siekiančias kapitalo išlaidas. Europos iniciatyva veikiau nustato minimalią dalyvavimo pasaulinėje infrastruktūros lenktynėje ribą.
