Rugpjūčio 29 dieną Islandijos gyventojai balsuos referendume, kuris gali iš naujo paleisti daugiau nei dešimtmetį įšaldytą šalies stojimo į Europos Sąjungą procesą. Balsavimo biuletenyje pateiktas klausimas – „Ar Islandija turėtų atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje?” – yra siauresnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: referendumas nesprendžia, ar Islandija stos į ES, o tik, ar bus atnaujintos derybos, kurios buvo sustabdytos 2013 metais.
Kaip klausimas atsidūrė biuletenyje
Islandijos parlamentas (Altingas) referendumą formaliai patvirtino gegužės 28 dieną – iš 63 vietų turinčio parlamento 34 nariai balsavo už, aštuoni – prieš, keturiolika susilaikė, septyni buvo nedalyvavę. Referendumo rengimas – vienas pagrindinių 2024 metų lapkritį valdžią perėmusios centro kairės koalicijos, vadovaujamos ministrės pirmininkės Kristrún Frostadóttir, priešrinkiminių pažadų. Koalicija, sudaryta iš Socialdemokratų aljanso, Reformų partijos ir Liaudies partijos, iš pradžių žadėjo referendumą surengti iki 2027 metų pabaigos, tačiau vėliau nusprendė tvarkaraštį paankstinti.
Pati Frostadóttir referendumo esmę apibūdino gana tiksliai: tai referendumas dėl to, ar galima užbaigti dialogą, o ne dėl to, ar Islandija stoja į Sąjungą. Sausio 14 dieną ji susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen Briuselyje – susitikimas, laikomas ženklu, kad Briuselis atidžiai stebi Islandijos politinius procesus ir galimybę atnaujinti narystės derybas.
Istorinis kontekstas
Islandija į ES pirmą kartą kreipėsi 2009 metais, praėjus metams po sunkios finansų krizės, sukrėtusios šalies bankų sistemą. Formalios stojimo derybos prasidėjo 2010 metais ir iš pradžių vyko sparčiai, daugiausia dėl to, kad Islandijos teisė jau buvo glaudžiai suderinta su ES teisynu per Europos ekonominės erdvės (EEE) narystę. Tačiau kelios svarbios sritys, ypač Bendroji žuvininkystės politika, liko neišspręstos. 2013 metų parlamento rinkimuose į valdžią atėjus dešiniosioms partijoms, derybos buvo sustabdytos, o 2015 metais Reikjavikas oficialiai paprašė jas visiškai nutraukti.
Kokia Islandijos padėtis šiandien
Svarbu suprasti, kad Islandija, nors ir nėra ES narė, jau šiuo metu itin glaudžiai integruota su Sąjunga. Šalis priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE), suteikiančiai prieigą prie ES bendrosios rinkos, Šengeno erdvei, leidžiančiai keliauti be pasienio kontrolės, bei Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA). Tai reiškia, kad Islandija jau perima didelę dalį ES teisės aktų, tačiau neturi formalių balsavimo teisių ES institucijose ir nepriklauso ES muitų sąjungai. Būtent šis „pusiau viduje, pusiau lauke” statusas dešimtmečius kuria pagrindą diskusijoms – vieni mato jį kaip patogų kompromisą, kiti – kaip padėtį, kurioje šalis privalo laikytis taisyklių, kurioms neturi realios įtakos.
Visuomenės nuomonė – balansas ant peilio ašmenų
Birželį Islandijos transliuotojo RÚV paskelbtos apklausos duomenimis, 53,1 procento apklaustųjų palaikė derybų atnaujinimą, o 46,9 procento – priešinosi. Toks rezultatas rodo visuomenę, giliai pasidalijusią šiuo klausimu, o ne aiškią daugumos poziciją bet kuria kryptimi – tai reiškia, kad referendumo baigtis lieka realiai neaiški likus vos kelioms savaitėms iki balsavimo.
Kodėl žvejyba – toks jautrus klausimas
2026 metų sausį paskelbtas Europos Parlamento tyrimas nurodo, kad būtent žuvininkystės ir žemės ūkio interesų grupės labiausiai nerimauja dėl galimo Islandijos įstojimo į ES poveikio – jos baiminasi, kad ES taisyklės būtų griežtesnės nei šiuo metu galiojančios nacionalinės. Žvejyba Islandijai – ne vien ekonomikos sektorius, o istoriškai ir kultūriškai itin jautrus klausimas, siejamas su šalies suverenumu virš savo vandenų – būtent Bendroji žuvininkystės politika buvo pagrindinė kliūtis ir per 2010–2013 metų derybas. Kita vertus, dalis visuomenės narystę vertina teigiamai, tarp kitų priežasčių – dėl galimybės priimti eurą kaip nacionalinę valiutą, kas galėtų sumažinti Islandijos kronos kurso svyravimų riziką mažai, atvirai ekonomikai.
Platesnis geopolitinis kontekstas
Referendumas vyksta fone, kuris reikšmingai skiriasi nuo 2009–2013 metų aplinkybių. Tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą bei intensyvėjanti konkurencija Arktyje pastato Islandiją prie strateginių kryžkelių – šalis yra svarbi vadinamojo GIUK tarpo (jūrų teritorijos tarp Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės), turinčio didelę reikšmę Šiaurės Atlanto karinei ir saugumo pusiausvyrai, dalis. ES narystės šalininkai argumentuoja, kad narystė suteiktų didesnį ekonominį stabilumą, saugumo garantijas ir įtaką pasaulinio neapibrėžtumo bei įtampos su Jungtinėmis Valstijomis fone – nuoroda, tikėtina, siejama su platesniais transatlantiniais įtempimais, paveikusiais kelias Europos valstybes pastaruoju metu.
Kas nutiks priklausomai nuo rezultato
Jei rugpjūčio 29 dieną balsuojantys islandai pritars derybų atnaujinimui, tai savaime dar nereikš narystės – bet koks galutinis susitarimas turėtų būti patvirtintas antru, atskiru referendumu dėl faktinės narystės. Pats stojimo procesas, net ir atnaujinus derybas, pareikalautų metų trukmės Europos Komisijos vertinimo, apimančio 35 politikos sritis, o galutiniam narystės patvirtinimui reikalingas vieningas visų dabartinių ES valstybių narių pritarimas.
Islandija, turinti apie keturis šimtus tūkstančių gyventojų, įstojusi į ES gautų šešias vietas Europos Parlamente. Šiuo metu stojimo derybas su ES veda dešimt valstybių, o priekyje eilės – Albanija, Moldova, Juodkalnija ir Ukraina. Jei Islandija nuspręstų atnaujinti savo procesą, ji prisijungtų prie šios eilės, nors, atsižvelgiant į jau esamą glaudžią teisės aktų integraciją per EEE narystę, jos kelias tikėtinai būtų trumpesnis nei daugumos kitų šiuo metu besiderančių valstybių.
Apibendrinimas
Rugpjūčio 29-osios referendumas – ne sprendimas dėl narystės savaime, o sprendimas, ar verta iš naujo atverti dialogą, nutrūkusį prieš daugiau nei dešimtmetį. Rezultatas, sprendžiant iš paskutinių apklausų, lieka neaiškus, o pagrindinė įtampos linija – ta pati, kuri sustabdė ankstesnes derybas: žvejybos sektoriaus suverenumo klausimas prieš platesnius ekonominio stabilumo ir saugumo argumentus, dabar dar papildomai sustiprintus tebesitęsiančio karo Ukrainoje bei geopolitinio nestabilumo Arktyje.
Daugiau pasaulio naujienų – skiltyje Pasaulis.
Šaltiniai: European Policy Centre – After the vote: Iceland’s EU referendum explained, Wikipedia – 2026 Icelandic European Union membership negotiations referendum, Brussels Signal – Iceland to hold referendum on reopening EU membership talks, EuNews.it – Iceland: early voting begins, All Things Nordic – Iceland Heads to the Polls, New Union Post – Icelandic government calls for EU referendum, Arctic Portal
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada Islandijoje vyks referendumas dėl Europos Sąjungos derybų ir ką jis reiškia?
Rugpjūčio 29 dieną Islandijoje vyksiantis referendumas sprendžia tik tai, ar šalis turėtų atnaujinti daugiau nei dešimtmetį įšaldytas derybas su Europos Sąjunga. Pats balsavimas nereiškia Islandijos stojimo į ES, o teigiamo atsakymo atveju visiškas narystės susitarimas turėtų būti patvirtintas atskiru referendumu.
Kodėl Islandijos stojimo į Europos Sąjungos derybos buvo sustabdytos 2013 metais?
Islandijos derybos su Europos Sąjunga buvo sustabdytos 2013 metais į valdžią atėjus dešiniosioms partijoms, o 2015 metais Reikjavikas oficialiai paprašė jas visiškai nutraukti. Pagrindine nesutarimų prieš tai vykusiose derybose sritimi tapo Bendroji žuvininkystės politika, nes žvejybos sektorius Islandijai yra kultūriškai ir istoriškai labai jautrus suverenumo klausimas.
Kokia yra dabartinė Islandijos ir Europos Sąjungos integracijos padėtis?
Islandija šiuo metu nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau yra glaudžiai integruota per narystę Europos ekonominėje erdvėje ir Šengeno erdvėje. Šis statusas leidžia šaliai naudotis bendrąja rinka bei perimti daug ES teisės aktų, tačiau neturi formalių balsavimo teisių Bendrijos institucijose.
