107 balsai už. Keturi – prieš. Tokiu santykiu Seimas rugpjūčio 25 dieną nusprendė iš naujo svarstyti prezidento vetuotą Švietimo įstatymo pataisą – ir šis skaičius jau savaime sako daugiau nei bet kokia politinė deklaracija. Ginčas, kuris tęsėsi visą vasarą, artėja į pabaigą, o galutinis balsavimas numatytas šios dienos vakariniame posėdyje.
Rezultatas, kurio galima tikėtis: PUPP slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimas, kuris turėjo įsigalioti jau šį rugsėjį, bus atidėtas iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Trumpa istorija, be kurios šis sprendimas nesuprantamas
Norint suprasti, kodėl vienas skaičius – ketvertas – tapo tokia politine drama, reikia grįžti į 2022 metus. Tada Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias dešimtokai, norintys tapti vienuoliktokais, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėjo išlaikyti bent ketvertu. Kitaip tariant – ne tik dalyvauti egzamine, bet ir realiai pasiekti nustatytą minimalų lygį, kad galėtų tęsti mokslus.
Idėja atrodė paprasta: pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turėtų patvirtinti, kad mokinys iš tikrųjų įgijo bazines žinias, o ne tik formaliai baigė programą.
Praktika pasirodė sudėtingesnė. Reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metais, tačiau tuometinė valdžia jį atidėjo iki 2026-ųjų – pripažindama, kad sistema nebuvo pasirengusi. Šis modelis – atidėti, nes nepasirengta – kartojasi šioje istorijoje jau antrą kartą.
Kodėl liepą Seimas nusprendė atsisakyti kartelės visai
Šių metų liepos viduryje, socialdemokratų iniciatyva, Seimas nubalsavo dar radikaliau – ne tik atidėti reikalavimą, o atsisakyti jo iš esmės. Pagal priimtas pataisas, pagrindinis išsilavinimas būtų suteikiamas paprasčiausiai baigus ugdymo programą ir dalyvavus PUPP, nepriklausomai nuo rezultato. Slenkstis, dėl kurio diskutuota nuo 2022 metų, būtų tiesiog panaikintas.
Toks sprendimas sukėlė pastebimą reakciją švietimo bendruomenėje. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai bendrą kreipimąsi, prašydamos vetuoti šį Seimo sprendimą. Tarp pasirašiusiųjų – mokyklų vadovų, gimnazijų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų asociacijos, mokytojų dalykininkų asociacijos, aukštosios mokyklos, mokinių ir studentų atstovai.
Signalas buvo aiškus: didelė dalis švietimo sektoriaus nenorėjo, kad kartelė išnyktų be pėdsako.
Prezidento kompromisas
Liepos pabaigoje Nausėda pasinaudojo veto teise. Tačiau jo pasiūlymas nebuvo tiesiog „ne” Seimo sprendimui – tai buvo trečias kelias.
Prezidentas pasiūlė patį slenkstinio reikalavimo principą išsaugoti, bet jo įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos, pripažindamas, kad sistema realiai nebuvo pasirengusi taikyti reikalavimą jau šį rudenį. Prezidento patarėja Jūratė Karpavičienė šią poziciją formulavo aštriai: paskutinę minutę atsisakydami PUPP slenkstinio lygio, siunčiame blogą signalą apie švietimo politikos tvarumą.
Kitas argumentas, kurį pateikė prezidentūra, pasiūlyme buvo dar konkretesnis – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turėtų patvirtinti, kad mokinys yra įgijęs bent bazines žinias ir gebėjimus, o minimalus slenkstis neturėtų būti traktuojamas kaip atrankos priemonė, o veikiau kaip standartas, kurį turėtų pasiekti kiekvienas.
Kaip reagavo politinės jėgos
Įdomiausia šios istorijos dalis – kaip greitai politinis vėjas pasisuko. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, socialdemokratė, kurios frakcija liepą inicijavo kartelės panaikinimą, viešai pareiškė gerbianti prezidento veto ir palaikanti jo kompromisinį variantą.
Tuo pačiu ji nepamiršo pridurti kritinę pastabą: vien datos nukėlimas problemos neišsprendžia. Anot ministrės, svarbiausias tikslas turėtų būti ne diskusijos, kada įsigalios nauja tvarka, o reali pagalba mokiniams, kurie su mokymosi sunkumais susiduria dar gerokai iki dešimtos klasės.
Opozicijos atstovai vertino veto dar palankiau. Liberalas Simonas Kairys pavadino šį sprendimą galimu lūžio tašku, pabrėždamas, kad Lietuvos švietimo sistema pusę kadencijos diskutavo apie kokybės kartelių nuėmimą, kol pasaulis toliau tampa vis konkurencingesnis.
Kas praktiškai keičiasi mokiniams ir tėvams
Konkreti pasekmė, jei balsavimas patvirtins prezidento pasiūlymą: dešimtokai, kurie šį rudenį laikys PUPP iš lietuvių kalbos ir matematikos (o tautinių mažumų mokyklose – ir gimtosios kalbos bei literatūros), toliau galės pereiti į vienuoliktą klasę nepriklausomai nuo rezultato. Ši tvarka galios dar trejus metus – iki 2029-ųjų rugsėjo.
Reikalavimas pasiekti bent ketvertą, kuris teoriškai jau turėjo įsigalioti šį rugsėjį, praktiškai neveiks nė vienai iš artimiausių trejų dešimtokų laidų. Pirmoji karta, kuriai šis reikalavimas iš tikrųjų galės būti pritaikytas, bus tie mokiniai, kurie dešimtą klasę baigs 2029 metų pavasarį.
Kas lieka neišspręsta
Čia glūdi tikrasis šios istorijos branduolys, kurį pabrėžia švietimo organizacijos vadovė Laura Tilvytė. Papildomi treji metai – ne savaime vertingas dalykas, o tik tiek, kiek juos panaudos pati sistema. Anot jos, jei per šį laikotarpį nebus sukurta nacionalinė ankstyvo mokymosi sunkumų atpažinimo sistema ir reali pagalbos struktūra, 2029 metais Lietuva paprasčiausiai vėl atsidurs toje pačioje vietoje – su ta pačia dalimi dešimtokų, nesurenkančių net keturių balų.
Kitaip tariant, šiandienos balsavimas išsprendžia tik vieną klausimą – datą. Klausimas, kodėl dalis mokinių po dešimties metų mokykloje vis dar neįgyja bazinių gebėjimų, lieka toks pat atviras, koks buvo prieš prasidedant visai šiai vasaros dramai.
Galutinis Seimo balsavimas dėl prezidento veto numatytas šios dienos vakariniame posėdyje.
Šaltiniai: ELTA, LRT, BNS, Respublika.lt, 15min.lt.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada įsigalios PUPP slenkstinis reikalavimas dešimtokams?
PUPP slenkstinis pasiekimų lygio reikalavimas turėtų įsigalioti 2029 metų rugsėjo 1 dieną. Prezidento kompromisinis pasiūlymas atideda šį reikalavimą, o galutinis balsavimas Seime numatytas šios dienos vakariniame posėdyje.
Kodėl prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Švietimo įstatymo pataisą?
Prezidentas vetavo liepos viduryje priimtas pataisas, kuriomis buvo siekiama visiškai atsisakyti PUPP slenksčio dešimtokams. Prezidentūra pabrėžė, kad paskutinę minutę atsisakant šio reikalavimo siunčiamas blogas signalas apie švietimo politikos tvarumą, o pagrindinis išsilavinimas turi patvirtinti bazines žinias.
Kaip pasikeis dešimtokų padėtis po Seimo balsavimo dėl prezidento veto?
Dešimtokai, kurie rudenį laikys PUPP iš lietuvių ir kitų kalbų, galės pereiti į vienuoliktą klasę nepriklausomai nuo rezultato. Ši tvarka galios iki 2029 metų rugsėjo, todėl reikalavimas gauti bent ketvertą nebus taikomas artimiausioms trejoms dešimtokų laidoms.
