Rugpjūčio 15 dieną Kinijos komunistų partijos pagrindiniame teoriniame žurnale „Qiushi” paskelbtas Kinijos prezidento Xi Jinpingo tekstas, reikalaujantis stiprinti šalies gebėjimą užkirsti kelią, sušvelninti ir reaguoti į stichines nelaimes. Direktyva paskelbta po vasaros, per kurią potvyniai, nuošliaužos ir taifūnai nusinešė dešimtis gyvybių ir privertė evakuoti milijonus žmonių keliose provincijose.
Ką tiksliai pasakė Xi Jinpingas
„Tebesitęsiant globaliniam atšilimui, ekstremalūs oro reiškiniai ir nelaimės – liūtys, potvyniai, taifūnai bei sausros – reikšmingai dažnėja, o jų griaunamasis poveikis stiprėja”, – teigiama Xi tekste. Jis pridūrė, kad Kinija „nuolat gerins savo gebėjimą ir lygį, užkertant kelią įvairioms stichinėms nelaimėms ir į jas reaguojant, taip veiksmingai apsaugant žmonių gyvybes bei turtą ir socialinį stabilumą”.
Jums taippat gali patikti...
Direktyvoje Xi ragino pereiti nuo reagavimo į nelaimes prie iš anksto vykdomos prevencijos, stiprinti stebėjimo bei ankstyvojo perspėjimo sistemas ir užpildyti potvynių kontrolės bei drenažo infrastruktūros spragas šiaurės Kinijoje. Jis taip pat paragino gelbėjimo operacijose plačiau naudoti technologijas – dirbtinį intelektą, dronus ir palydovinį nuotolinį stebėjimą. Reikšminga ir platesnė įspėjimo dalis – Xi perspėjo, kad nelaimių rizika neturi persiduoti į ekonomikos, energetikos, maisto tiekimo ir socialinio saugumo sritis.
Kokia vasara paskatino šią direktyvą
Kad suprastume, kodėl ši direktyva paskelbta būtent dabar, verta apžvelgti, kas įvyko per pastaruosius kelis mėnesius. Liepos pabaigoje staigūs potvyniai Gansu provincijos šiaurės vakaruose, Veijuanio apygardoje, sukėlė nuošliaužas – mirčių skaičius, pasak Pietų Kinijos ryto pašto, iki rugpjūčio 2 dienos išaugo iki 25. Čongčinge, pietvakarių Kinijoje, liepos viduryje įvykusi nuošliauža, kurią sukėlė nuslinkęs kalno šlaitas, rugpjūčio pradžioje buvo oficialiai patvirtinta kaip pareikalavusi 51 gyvybės.
Taifūnas „Dolphin” – stipriausias šiais metais
Naujausias ir didžiausią mastą turėjęs įvykis – taifūnas „Dolphin”, pareigūnų įvardytas kaip stipriausias šių metų taifūnas Kinijoje. Jis smogė rugpjūčio pradžioje ir sukėlė potvynių bangą keliose pakrantės ir vidaus provincijose. Džedziango provincijoje užfiksuoti didžiausi perkėlimo mastai – Vendžou mieste evakuota apie 900 tūkstančių žmonių, Taidžou mieste – dar 390 tūkstančių. Šensi provincijoje iki rugpjūčio 6 dienos perkelta daugiau nei 140 tūkstančių gyventojų. Šanchajus evakavo 215 600 žmonių, Fudziano provincija – 167 900.
Taifūno „Dolphin” liekanos toliau siautėjo ir vidaus provincijose – rugpjūčio 12–13 dienomis smarkus lietus užliejo gatves Pekine bei Sianchango mieste, Henano provincijoje, kur gyventojai vaizdo medžiagoje matomi stumiantys automobilius per užlietas gatves. Prieš taifūnui pasiekiant krantą, Kinija vykdė masines prevencines evakuacijas išilgai pakrantės.
Politinė ir ekonominė reikšmė
Verta pažymėti, kad Xi direktyva paskelbta ne bet kuriame leidinyje, o būtent „Qiushi” žurnale – tai suteikia jai ypatingą politinį svorį Kinijos valdymo sistemoje, nes šis žurnalas tradiciškai naudojamas svarbiausiems partijos ideologiniams ir politiniams pranešimams skelbti. Reuters pažymi, kad ši direktyva atspindi augantį ekstremalių oro sąlygų poveikį antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai.
Mokslininkai ir tarptautiniai meteorologai šių metų vasaros nelaimių seriją apibūdina kaip spartėjantį, klimato kaitos sukeltą ekstremalių oro reiškinių modelį. Papildomą kontekstą suteikia ir besiformuojantis „El Niño” reiškinys, kuris, ekspertų vertinimu, kelia temperatūrą ir skatina dažnesnius bei intensyvesnius taifūnus regione.
Kodėl infrastruktūros spragos šiaurės Kinijoje paminėtos atskirai
Įdomu tai, kad Xi direktyvoje atskirai išskirta būtinybė užpildyti potvynių kontrolės ir drenažo infrastruktūros spragas būtent šiaurės Kinijoje – regione, istoriškai mažiau pripratusiame prie intensyvių liūčių nei pietinės ar pakrantės provincijos. Tai signalizuoja, kad ekstremalūs kritulių modeliai pastaruoju metu paveikia ir regionus, kurių infrastruktūra tradiciškai buvo projektuota atsižvelgiant į sausesnį, stabilesnį klimatą – tai savaime yra netiesioginis pripažinimas, kad klimato modeliai, kuriais grįsta esama infrastruktūra, nebeatitinka dabartinės realybės.
Apibendrinimas
Xi Jinpingo direktyva, paskelbta po vasaros, per kurią Gansu ir Čongčingo nuošliaužos pareikalavo dešimčių gyvybių, o taifūnas „Dolphin” privertė evakuoti daugiau nei pusantro milijono žmonių vien keliose provincijose, žymi aiškų politinį pripažinimą, kad esama nelaimių valdymo sistema nebeatitinka dabartinio ekstremalių oro reiškinių dažnio ir intensyvumo. Perėjimas nuo reaktyvaus valdymo prie iš anksto vykdomos prevencijos, technologijų – dirbtinio intelekto, dronų, palydovinio stebėjimo – integravimas bei įspėjimas dėl platesnio ekonominio poveikio rodo, kad Pekinas šią problemą dabar vertina ne kaip izoliuotus, atsitiktinius meteorologinius įvykius, o kaip sisteminę, ilgalaikę riziką, reikalaujančią struktūrinio, ne vien punktualaus atsako.
Šaltiniai: Reuters / Internazionale – Xi calls for improving disaster prevention, Reuters / ChinaPulse.com, Outlook India, The Express Tribune, HNGN – Xi Jinping Orders Disaster Prevention Overhaul, Asharq Al-Awsat
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką Xi Jinpingas paskelbė Kinijos žurnale Qiushi dėl stichinių nelaimių?
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paskelbė direktyvą, kurioje reikalauja stiprinti šalies gebėjimą užkirsti kelią stichinėms nelaimėms ir į jas reaguoti. Šis dokumentas pabrėžia būtinybę pereiti nuo reagavimo prie iš anksto vykdomos prevencijos ir apsaugoti gyventojus bei šalies ekonomiką.
Kokie stichiniai reiškiniai ir evakuacijos paveikė Kiniją šią vasarą?
Šią vasarą Kiniją nusiaubė mirtinos nuošliaužuos Gansu ir Čongčinge bei stipriausias šių metų taifūnas Dolphin. Dėl šių stichinių nelaimių pakrantės ir vidaus provincijose teko evakuoti daugiau nei pusantro milijono gyventojų bei kovoti su užlietomis gatvėmis didmiesčiuose.
Kodėl Kinijos vadovybė keičia požiūrį į ekstremalias oro sąlygas ir nelaimių prevenciją?
Kinijos vadovybė keičia požiūrį reaguodama į spartėjantį klimato kaitos sukeltą ekstremalių oro reiškinių modelį ir besiformuojantį El Nino reiškinį. Politinis ir ekonominis šių įvykių svoris rodo, kad Pekinas stichines nelaimes dabar vertina kaip sisteminę ilgalaikę riziką, reikalaujančią technologinio atnaujinimo ir infrastruktūros spragų šiaurės Kinijoje užpildymo.
