Vienintelė. Tiek iš visos Saavedra Caycedo šeimos liko gyva po to, kai Kalio mieste sugriuvo pastatas, palaidojęs po savimi tris seseris trynukes ir jų tėvus. Paskutinioji iš trynukių, Isabella, rasta be gyvybės ženklų po daugiau nei trijų parų paieškų. Jos istorija – tik viena iš beveik trijų šimtų, kurias šiandien pasakoja Kolumbija.
Praėjus penkioms dienoms po 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimo, šeštadienį oficialus žuvusiųjų skaičius pasiekė 294. Dar 320 žmonių tebėra dingę be žinios. Skaičiai, kurie penktadienį rodė 285, o dar anksčiau, ketvirtadienį – 287, kyla kiekvieną dieną, tačiau viltis, kad po griuvėsiais bus rasta dar gyvų žmonių, sparčiai blėsta.
Jums taippat gali patikti...
Stipriausias drebėjimas per ketvirtį amžiaus
Žemės drebėjimas įvyko pirmadienį, rugpjūčio 10 dieną, o jo epicentras buvo San José del Palmar miestelyje, Choko departamente, nepakankamai išsivysčiusiame vakarų Kolumbijos regione, apie 240 kilometrų nuo Bogotos. Kolumbijos geologijos tarnyba nurodo, kad tai galingiausias šalyje užregistruotas seisminis įvykis šiame amžiuje – ir stipriausias per pastarąjį ketvirtį amžiaus.
Drebėjimo poveikis nusidriekė toli už epicentro ribų. Buvo pažeisti Valjė del Kauka, Rizaraldos, Kaldaso ir Kindijo departamentai, o virpėjimai jausti net kaimyninėse Ekvadore ir Panamoje. Labiausiai nukentėjo Kalis – trečias pagal dydį Kolumbijos miestas, Perejira, Kibdo ir Manisalesas, kur, pasak burmistro Jorge Eduardo Rojaso, pastatai patyrė didelę žalą.
Nacionalinė nelaimių rizikos valdymo agentūra (UNGRD) šeštadienį paskelbė naujausią suvestinę: paveikta 54 008 šeimų, arba 115 461 žmogus, 448 savivaldybėse, esančiose 15 iš 32 šalies departamentų. Skaičiai, kuriuos sunku suvokti, jei nesustabdai ir nepagalvoji, kad kiekvienas skaičius – tai konkretus namas, konkreti šeima, konkretus žmogus, netekęs stogo virš galvos.
Griuvėsiai, kurie vis dar slepia žmones
Sunaikintų namų skaičius per savaitę išaugo nuo 12 504 iki 14 493. Dar 81 506 namų apgadinti, o 66 pastatai visiškai sugriuvo – daugiausia Kalyje ir Perejiroje, dviejuose labiausiai nukentėjusiuose miestuose. Žala pasiekė ir 241 sveikatos priežiūros centrą, 2612 švietimo įstaigų bei 3621 bendruomenės centrą. Sugadinta 298 keliai, 59 vandentiekio sistemos, 44 automobilių tiltai, penki pėsčiųjų tiltai ir penki oro uostai.
Vienas iš tragiškiausių epizodų – Perejiroje sugriuvęs viešbutis, po kurio griuvėsiais gelbėtojai penktadienį vis dar tikėjosi rasti gyvus keturis žmones. „Laukiu, kada galėsiu apkabinti savo sūnų gyvą”, – sakė Reuters agentūrai Hernanas Giraldo, dvidešimt ketverių metų Juano Felipės tėvas. „Mano sūnus buvo tame kambaryje…”
Tokios istorijos – ne išimtis, o taisyklė šiandieninėje Kolumbijoje. Kiekvienas naujas griuvėsių sluoksnis, kurį pavyksta pašalinti, gali atnešti arba stebuklą, arba dar vieną liūdną patvirtinimą.
Nuo gelbėjimo prie atstatymo – lūžis, kurio niekas nenori pripažinti
Penktadienį Kolumbijos vyriausybė pradėjo formuoti tai, kas atrodo kaip neišvengiamas, bet skausmingas perėjimas – nuo išgyvenusiųjų paieškos link griuvėsių valymo ir aukų suskaičiavimo darbo. Toks perėjimas visada yra vienas sunkiausių momentų bet kokioje gaivalinės nelaimės operacijoje – jis reiškia oficialų pripažinimą, kad tikimybė rasti dar gyvą žmogų po penkių, šešių ar septynių parų po griuvėsiais tampa vis mažesnė.
Tai nereiškia, kad gelbėjimo darbai sustoja. Priešingai – jie tęsiasi be pertraukos, tik jų pobūdis keičiasi. Vietoj skubaus, adrenalino kupino lenktyniavimo su laiku, ateina kruopštus, metodiškas darbas, kurio tikslas – surasti kiekvieną kūną, identifikuoti kiekvieną auką ir suteikti šeimoms bent jau galimybę oriai atsisveikinti.
Tarptautinė pagalba plūsta į šalį
Kolumbijos naujasis prezidentas Abelardo de la Espriella, savo pareigas pradėjęs eiti vos prieš kelias dienas iki nelaimės – penktadienį prieš pat drebėjimą – atsidūrė situacijoje, kurios nė vienas naujai išrinktas vadovas nenori patirti per pirmąją savaitę valdžioje. Jis paskelbė ekstremalios padėties komitetą, pažadėdamas asmeniškai vadovauti gelbėjimo pastangoms.
Tarptautinė bendruomenė sureagavo greitai. Gelbėjimo komandos iš Jungtinių Valstijų, Izraelio, Argentinos ir Ekvadoro prisijungė prie Kolumbijos brigadų, padėdamos ieškoti žmonių ir vertinti pažeistų statinių saugumą. Iš Meksikos jau atskrido šeši lėktuvai su humanitarine pagalba. Jungtinės Valstijos paskelbė papildomą 11 milijonų dolerių paramą Kolumbijai.
Ypač simboliškas momentas – prezidentas de la Espriella šeštadienį socialiniame tinkle X pranešė apie pokalbį su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, dėkodamas jam už pagalbą ir atsiųstas komandas. Verta priminti, kad diplomatiniai santykiai tarp Kolumbijos ir Izraelio buvo nutraukti dar 2024 metais, valdant ankstesniam prezidentui Gustavo Petro. Vos perėmęs valdžią, de la Espriella paskelbė apie santykių atkūrimą – ir dabar, nelaimės akivaizdoje, ši politinė permaina įgavo praktinę, gyvybiškai svarbią reikšmę.
Gyvūnai, sugriautos šventyklos ir kasdienybė griuvėsiuose
Statistika apima ir mažiau įprastus, bet žmogiškai svarbius aspektus. Iki šiol išgelbėti 188 gyvūnai, o dar 578 nukentėjo per žemės drebėjimą – skaičius, primenantis, kad katastrofa palietė ne tik žmones, bet ir jų šeimų dalį, kurią sudaro augintiniai.
Pereiroje Kaveto kaimyninėje bendruomenėje lyderis Jeisonas Guevara pasakojo, kad vietovė, esanti arčiausiai epicentro, vis dar susiduria su struktūrine žala, vandens ir elektros tiekimo trūkumu praėjus dienoms po smūgio. Miestai, tokie kaip Manisalesas, jau gavo tūkstančius prašymų įvertinti apgadintus namus – toks darbas, mero Rojaso teigimu, užtruks bent mėnesį.
Seismologai: klausimas nebe „ar”, o „kada”
Rodrigo León Loya, Andų universiteto seismologas ir geomokslų profesorius, perspėjo, kad tikimybė panašaus stiprumo drebėjimui pasikartoti toje pačioje vietoje yra nedidelė, tačiau visiškai atmesti tolesnio seisminio aktyvumo negalima. „Prisiminkime, kad Kolumbija pilna aktyvių lūžių”, – sakė jis NPR. „Klausimas ne tas, ar tai gali pasikartoti.”
Toks perspėjimas primena esminę Kolumbijos geografijos tiesą – šalis, kaip ir didžioji dalis Andų regiono, yra tektoniškai aktyvi zona, kurioje panašaus masto įvykiai, nors ir reti, visada išlieka galimybe. Tai nemenkina dabartinės tragedijos masto, tačiau paaiškina, kodėl valdžios institucijos negali sau leisti sutelkti visų išteklių vien į dabartinę krizę, pamirštant ilgalaikį pasirengimą ateičiai.
Kodėl šis skaičius svarbus
Verta trumpam sustoti ir paklausti – kodėl skaičius 294, artėjantis prie 300, turėtų rūpėti kam nors už Kolumbijos ribų? Atsakymas paprastas, bet svarbus. Kiekviena tokia tragedija primena, kaip trapi gali būti infrastruktūra besivystančiose šalyse, kuriose statybos standartai, ypač atokesniuose regionuose, tokiuose kaip Chokas, dažnai atsilieka nuo tų, kurie taikomi turtingesnėse valstybėse.
Tai taip pat primena, kaip svarbus tampa greitas ir koordinuotas tarptautinis atsakas – Izraelio, JAV, Argentinos ir Ekvadoro komandų atvykimas per kelias dienas rodo, kad tarptautinis solidarumas gaivalinių nelaimių akivaizdoje vis dar veikia, nepaisant politinių skirtumų ar praeities diplomatinių trikdžių.
Kas laukia toliau
Šiuo metu, penktadienio ir šeštadienio pranešimais, oficialūs Kolumbijos institucijų skaičiai – 294 žuvę, 320 dingusių, 3935 sužeisti, 353 išgelbėti – rodo aiškią, nors ir liūdną, tendenciją: kiekviena diena atneša daugiau patvirtintų mirčių, o ne stebuklingų išgelbėjimų.
UNGRD savo suvestinėse pabrėžia, kad situacija tebėra dinamiška – skaičiai keičiasi kasdien, kartais net kelis kartus per dieną, kol darbo grupės pasiekia vis daugiau atokesnių vietovių. Tikėtina, kad galutinis žuvusiųjų skaičius, kai bus baigtos visos paieškos operacijos, viršys tris šimtus – jei ne šiandien, tai per artimiausias dienas.
Tuo tarpu Kolumbijos visuomenė, dar tik pradedanti pažinti naują prezidentą, kurio pirmoji savaitė valdžioje virto krizės valdymo egzaminu, laukia atstatymo darbų pradžios. Tūkstančiai šeimų liko be namų, dešimtys tūkstančių gyvenimų sutrikdyta, o pati šalis dar ilgai gis nuo žaizdų, kurias per kelias sekundes paliko galingiausias per ketvirtį amžiaus jos žemę sudrebinęs įvykis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks žemės drebėjimas įvyko Kolumbijoje ir kiek yra aukų?
Kolumbiją sukrėtė 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris tapo galingiausiu seisminiu įvykiu šalyje per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Praėjus kelioms dienoms po nelaimės, oficialus žuvusiųjų skaičius pasiekė 294, o šimtai žmonių tebėra dingę be žinios.
Kaip tarptautinė bendruomenė padeda Kolumbijai po nelaimės?
Tarptautinė bendruomenė greitai suteikė pagalbą nukentėjusiai šaliai, o gelbėjimo komandos iš Jungtinių Valstijų, Izraelio, Argentinos ir Ekvadoro prisijungė prie vietinių brigadų. Be to, Meksika atsiuntė humanitarinę pagalbą, o JAV skyrė papildomą finansinę paramą.
Ar Kolumbija atstatė diplomatinius santykius su Izraeliu?
Kolumbijos prezidentas Abelardo de la Espriella atstatė diplomatinius santykius su Izraeliu, kurie buvo nutraukti 2024 metais. Nelaimės akivaizdoje ši politinė permaina įgavo praktinę reikšmę, kai Izraelio gelbėjimo komandos atvyko padėti į Kolumbiją.
