Minus 18 150 eurų. Tiek, pasak pasirašytos sutarties, Užsienio reikalų ministerijai kainuos vieno A lygio renginio organizavimas per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Ne nulis. Ne simbolinis vienas euras. Neigiamas skaičius – tarsi paslaugos teikėjas ministerijai dar ir primokėtų už teisę organizuoti valstybinį renginį.
Birželio 1 dieną Užsienio reikalų ministerija pasirašė sutartį su žinomo pramogų pasaulio veikėjo Jogailos Morkūno įkurta viešąja įstaiga „Pirmoji kava” dėl renginių organizavimo per 2027 metų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Bendra sutarties vertė – 1,3 milijono eurų su PVM. Tačiau būtent kainodaros mechanizmas, kuriuo ši suma buvo pasiekta, ir kelia daugiausiai klausimų rinkos dalyviams bei visuomenei.
Kaip veikia minusinė kaina
Norint suprasti, kodėl neigiama kaina apskritai gali laimėti viešąjį konkursą, reikia pažvelgti į patį konkurso mechanizmą. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių ir sociokultūrinių programų organizavimo paslaugų konkursą, URM pavedimu, organizavo Centrinė perkančioji organizacija (VšĮ CPO LT), apie jį paskelbta dar šią vasarą.
Konkurse iš viso dalyvavo penkios įmonės. Pagal konkurso nuostatas, renkant laimėtoją, 32 procentus vertinimo lėmė kvalifikacinių reikalavimų atitikimas, o 68 procentus – pasiūlyta kaina. Būtent šis kainos svoris ir tapo lemiamu veiksniu – „Pirmoji kava” pasiūlė organizuoti konkretų 21 A lygio renginį ne už kokį nors mažą teigiamą įkainį, o už minus 18 150 eurų su PVM. Tokia kainodaros logika, formaliai vertinant vien pagal skaičius, matematiškai pralenkia bet kurį teigiamą pasiūlymą – juo žemesnė (net jei neigiama) kaina, tuo daugiau balų pagal 68 procentų svorio kriterijų.
Ar tai teisėta?
Čia slypi pirmasis, ir galbūt svarbiausias, šios istorijos paradoksas. Nors su įstatymais sandoris greičiausiai neprasilenkia – jokia konkreti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata tiesiogiai nedraudžia teikti neigiamos kainos pasiūlymo – rinkos dalyvių įsitikinimu, tokio tipo konkursai ne tik neleidžia išrinkti geriausio kandidato, bet ir sudaro prielaidas korupcijai.
Kitaip tariant, tai, kas techniškai lieka teisės ribose, praktiškai gali iškraipyti visą konkurso paskirtį. Jei kaina gali nusileisti žemiau nulio, o didžiausią svorį vertinime turi būtent kaina, konkursas nebeatspindi realios paslaugos vertės ar rinkos sąlygų – jis tampa savotišku matematiniu žaidimu, kuriame laimi ne pigiausią realią paslaugą siūlantis, o drąsiausią skaičių įrašantis dalyvis.
Kaip iš tikrųjų uždirbama iš minusinės kainos
Natūraliai kyla klausimas – kodėl bendrovė apskritai sutiktų dirbti už neigiamą kainą? Atsakymą pateikia Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos pirmininkė Jolanta Beniulienė, kurios teigimu, minusinės kainos viešuosiuose pirkimuose pasitaiko ne pirmus metus, o tokiais atvejais įprastai uždirbama perparduodant kitų tiekėjų paslaugas.
Šis paaiškinimas atskleidžia esminį viešųjų pirkimų sistemos pažeidžiamumą. Konkursas skelbiamas dėl vieno konkretaus, palyginti nedidelio A lygio renginio – tokio, kurio organizavimas savaime galėtų kainuoti kelis tūkstančius eurų. Tačiau šis renginys yra tik dalis kur kas didesnės, 1,3 milijono eurų vertės sutarties, apimančios visą Lietuvos pirmininkavimo laikotarpio renginių organizavimą. Pasiūlius simboliškai neigiamą kainą už vieną, konkurso metu vertinamą renginį, tiekėjas gali laimėti visą, gerokai vertingesnę sutartį, o realų pelną gauti iš kitų, sutartyje numatytų, bet konkurso metu tiesiogiai nevertintų paslaugų – pavyzdžiui, perparduodamas trečiųjų šalių tiekiamas paslaugas su antkainiu.
Tai reiškia, kad pati konkurso struktūra – kai vertinamas tik vienas konkretus komponentas iš daug platesnės sutarties – sukuria erdvę strateginiam, o ne sąžiningam kainos formavimui.
Ministerijos pozicija
Užsienio reikalų ministerija, komentuodama situaciją, aiškino, kad prašė tiekėjo pagrįsti kainas, o sutartis pasirašyta laikantis įstatymų. Toks atsakas – standartinė institucijų reakcija panašiais atvejais: formalus procesas buvo įvykdytas, teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl pati ministerija nemato pagrindo abejoti sandorio teisėtumu.
Tačiau reikia pripažinti – formalus atitikimas įstatymui ir sveiko proto atitikimas ne visada sutampa. Faktas, kad ministerija apskritai turėjo prašyti tiekėjo pagrįsti neigiamą kainą, savaime rodo, kad net pačiai perkančiajai institucijai toks pasiūlymas atrodė neįprastas, jei ne įtartinas.
Pats Jogaila Morkūnas, paklaustas žiniasklaidos, atskirų projektų detalių nekomentavo, tačiau pažymėjo, kad bendra pirkimo vertė savaime nereiškia, jog būtent tiek pajamų organizatorius ir gaus. Toks atsakymas techniškai teisingas – 1,3 milijono eurų yra maksimali sutarties vertė, o ne garantuota bendrovės pelno suma – tačiau jis taip pat neatsako į pagrindinį klausimą, kodėl apskritai buvo pasirinkta neigiama kaina konkrečiam vertinamam komponentui.
Kas yra Jogaila Morkūnas ir „Pirmoji kava“
Norint suprasti platesnį šios istorijos kontekstą, verta pažvelgti į patį laimėtoją. Jogaila Morkūnas – žinomas Lietuvos pramogų ir renginių organizavimo pasaulio veikėjas, o jo įkurta viešoji įstaiga „Pirmoji kava” toli gražu nėra naujokė didelės apimties valstybinių renginių rinkoje.
Bendrovė 2023 metais gavo 2 milijonų eurų vertės užsakymą organizuoti tų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje renginius – vieną didžiausių ir svarbiausių tarptautinių įvykių, kada nors vykusių Lietuvoje. „Pirmoji kava” taip pat teikė paslaugas per ankstesnį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 metais, taigi turi tiesioginę, praktinę patirtį būtent šio tipo renginių organizavime.
Verta prisiminti ir senesnę, 2019 metais nuskambėjusią istoriją – tuomet „Pirmoji kava”, be konkurencijos, o pasinaudojant įstatymo išimtimi reprezentacinėms išlaidoms, organizavo išskirtinį Europos bankininkų pokylį Vilniuje, susijusį su Europos centrinio banko valdančiosios tarybos posėdžiu. Viešųjų pirkimų tarnyba tuomet teisinio pažeidimo neįžvelgė, tačiau ir gerąja praktika to nepavadino. Dar anksčiau, kilus įtarimams dėl „Pirmosios kavos” vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su projektu „Lietuvos tūkstantmečio vaikai”, Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į Generalinę prokuratūrą – tačiau tas tyrimas galiausiai buvo nutrauktas.
Toks pasikartojantis modelis – ribinės, formaliai teisėtos, bet etiškai diskutuotinos kainodaros ar konkurso strategijos – rodo, kad dabartinis atvejis nėra atsitiktinis nukrypimas, o tąsa jau seniai stebimos praktikos.
Kodėl tai svarbu būtent dabar
Šis konkursas vyksta itin jautriu momentu Lietuvos diplomatinei istorijai. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį – antrą kartą per šalies narystės Europos Sąjungoje istoriją. Pasirengimas šiam įvykiui, kaip jau rašėme anksčiau, apima apie 100 milijonų eurų valstybės biudžeto lėšų, apie 1,5 tūkstančio valstybės tarnautojų komandą ir tris šimtus planuojamų renginių.
Tokio masto ir svarbos projekte kiekvienas viešojo pirkimo sandoris automatiškai patenka į didesnį, viešą dėmesį – tiek dėl paties pirmininkavimo prestižo, tiek dėl to, kad kiekvienas euras, išleistas neefektyviai ar skaidriai neaiškiu būdu, tiesiogiai kenkia visos iniciatyvos, kurios tikslas – parodyti Lietuvą kaip subrendusią, kompetentingą Europos Sąjungos narę, įvaizdžiui.
Pats Jogaila Morkūnas, komentuodamas šalies pasirengimą pirmininkavimui kitame kontekste, yra pareiškęs, jog Lietuvai laikas nustoti pardavinėti tylą, o užsienio partneriams reikia aiškaus signalo, kad esame stabili, civilizuota valstybė. Tokia retorika sunkiai dera su konkurso praktika, kurios skaidrumu abejoja net pati renginių organizavimo rinkos bendruomenė.
Kai konkurso mechanizmas tampa problema, o ne sprendimu
Platesniu požiūriu, ši istorija atskleidžia struktūrinę problemą, peržengiančią vieno konkretaus konkurso ribas. Viešųjų pirkimų sistema, teoriškai skirta užtikrinti skaidrią konkurenciją ir mokesčių mokėtojų pinigų efektyvų panaudojimą, kai vertinimo kriterijai konstruojami netinkamai – pavyzdžiui, leidžiant neigiamą kainą arba vertinant tik siaurą, nereprezentatyvią sutarties dalį – gali būti panaudota priešingai savo paskirčiai.
Tokia situacija kelia klausimą ir platesniu, sistemos lygmeniu: kiek panašių atvejų, kai formalus konkurso mechanizmas leidžia strategiškai iškraipytą kainodarą, egzistuoja kitose viešojo sektoriaus pirkimų srityse, apie kurias tiesiog niekada nebuvo viešai pranešta. Šis konkretus atvejis pateko į viešumą dėl akivaizdaus skaičiaus absurdiškumo – neigiama kaina natūraliai patraukia dėmesį. Tačiau mažiau akivaizdūs, bet panašios logikos pirkimų iškraipymai gali likti nepastebėti tol, kol niekas jų specialiai nepatikrina.
Kas laukia toliau
Kol kas nėra jokių signalų, kad sutartis būtų peržiūrima ar kad institucijos ketintų imtis papildomų veiksmų – Užsienio reikalų ministerija jau pareiškė, jog laikosi pozicijos, kad sandoris teisėtas. Tai reiškia, kad „Pirmoji kava” tikėtina ir toliau organizuos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginius pagal pasirašytą 1,3 milijono eurų vertės sutartį.
Tačiau pati istorija, tikėtina, paliks pėdsaką platesnėje diskusijoje apie viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo poreikį Lietuvoje – ypač tose srityse, kur konkurso struktūra leidžia formaliai teisėtus, bet ekonomiškai neracionalius arba skaidrumo požiūriu diskutuotinus pasiūlymus. Kol tokios spragos, kaip galimybė teikti neigiamą kainą už vertinamą sutarties dalį, liks neuždarytos, panašios istorijos, tikėtina, kartosis – tiek per pirmininkavimą ES Tarybai, tiek kituose didelės apimties valstybiniuose projektuose.
Vienas dalykas jau aišku dabar – kai valstybinis konkursas laimimas su minusine kaina, klausimas nebe „ar tai teisėta”, o „ar tokia sistema apskritai tarnauja tam, kam buvo sukurta”.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl URM renginių organizavimo konkurse buvo pasiūlyta neigiama kaina?
Konkurso laimėtoja VšĮ Pirmoji kava pasiūlė minus 18 150 eurų kainą už konkretų A lygio renginį, nes 68 procentus vertinimo lėmė kaina, o tokia matematinė logika leido pralenkti kitus dalyvius ir vėliau uždirbti iš platesnės 1,3 milijono eurų vertės sutarties.
Ar neigiamos kainos pateikimas viešajame konkurse yra teisėtas?
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, sutartis buvo pasirašyta laikantis įstatymų, o rinkos dalyviai patvirtina, kad jokia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata tiesiogiai nedraudžia teikti neigiamos kainos pasiūlymo, nors tai ir kelia abejonių dėl skaidrumo.
Kas organizuos renginius ir kokia yra bendra sutarties vertė?
Renginius per 2027 metų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai organizuos Jogailos Morkūno įkurta viešoji įstaiga Pirmoji kava. Bendra su ja pasirašytos sutarties vertė siekia 1,3 milijono eurų su PVM.
